Nuo siūlymų mokesčius mokėti natūra iki pažadų pensininkus nuvežti į užsienį pažiūrėti kultūros paveldo, o dirbantiesiems minimalų atlyginimą padidinti iki 1800 litų – netgi patikliausiems rinkėjams partijų atstovų kalbos primena fantastinį apsakymą.
Mokesčiai – natūra
Ar sutiktumėte vietoj nuo atlyginimo atskaičiuojamų mokesčių su valstybe atsiskaityti, tarkim, bulvėmis ar obuoliais? Idėja XXI amžiuje grįžti prie natūrinio ūkio kelia juoką? Pasvalio-Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltam partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatui Vidui Anilioniui tokia ekonomikos sureguliavimo forma atrodo visai reali.
Rinkimų informaciniame leidinyje „tvarkietis“ skelbia, jog „priimsime įstatymą, kad mokesčius galima mokėti ne tik pinigais, bet ir prekėmis bei paslaugomis“, o „suteikus įgaliojimus mokesčius produktais ir paslaugomis rinkti valstybinių įstaigų vadovams ir savivaldos atstovams, bus operatyviai sprendžiamos gyventojų problemos“.
V.Anilionis teigia 2011-aisiais pradėjęs mokytis Psichologijos akademijoje ir tais pačiais metais jam kilo idėja, kaip išeiti iš krizės ir įdarbinti visus žmones.
„Kliedesius ir reikia vertinti kaip kliedesius. Neturėtume reklamuoti nuo proto nušokusių žmonių. Ir taip pastaruosius 16-iolika metų į valdžią kaskart ateina vis kvailesni. Paklauskite mokytojų, ar jie nori gauti atlyginimą produktais, kurie dar ir sensta? Ačiū, man bulvių nereikia“, – kandidato idėją sukritikavo ekonomistė Aušra Maldeikienė.
Pensininkus veš į užsienį
Varžytuvėse dėl vietos Seime dalyvaujančios partijos žada rojų Lietuvoje arba, kaip ironizuoja A.Maldeikienė, iš naujo bando kurti komunizmą.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų programoje žadama pasirūpinti ne tik dirbančiaisiais, minimalų darbo užmokestį padidinus iki 1800 litų, tai yra netgi daugiau nei šiuo metu siekia vidutinis atlyginimas, bet ir senjorais.
„Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais“, – būsimomis ekskursijomis į užsienį pensininkus vilioja „tvarkiečiai“.
Senjorams gražų gyvenimą žadanti partija negailestinga Seimui. „Tvarkiečiai“ nusiteikę Seimo narių sumažinti perpus – iki 71-o ir uždrausti partijoms į parlamentą prastumti savus. Seimūnai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Panevėžyje Sigitas Činga mano, kad rinkėjai jiems savo balsus turėtų atiduoti ir dėl to, jog strateginės įmonės, tarkim, šilumos tiekėjos, būtų tik valstybės rankose, o kaimo vaikams sutrumpėtų kelias į mokyklą, mat juos vežiotų ne penkis kaimus apsukantis ir valandą kelyje užtrunkantis vienas, bet net keli autobusai.
Pats S.Činga tvirtina patekęs į Seimą darysiantis viską, kad Panevėžio termofikacinei elektrinei būtų padidintos elektros supirkimo kvotos. Tą patį Aukštaitijos sostinės rinkėjams skelbia nuveiksiantys kone visi kandidatai. „Panevėžio energijos“ ir šilumos kainų šuolio besibaiminančių panevėžiečių interesus žada ginti ir vicemeras „darbietis“ Petras Narkevičius, ir meras Vitalijus Satkevičius, ir miesto Tarybos opozicijoje esantys Liberalų sąjūdžio atstovai.
Mokytojai – abejotinas raktas į sėkmę
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai prieš rinkimus skelbia įveikę sunkumus ir pradėsiantys kurti gerovę: pasirūpins didesnėmis algomis mokytojams, policininkams, ugniagesiams, medikams, padidins pensijas, jauniems žmonėms padės apsirūpinti būstu, skatins vaikų darželių steigimą, kurs naujas darbo vietas.
„Visai nerealu. Akivaizdu, kad artimiausiu metu turėsime rimtų ekonominių problemų, nes pasaulis neapibrėžtumo būsenos“, – įvertino A.Maldeikienė. Pati dirbanti mokytoja ekonomistė tvirtina nesuvokianti, kodėl pedagogams reikėtų kelti atlyginimus.
„Mokytojai – išsilavinę žmonės, bet ne kažkoks stebuklas. Tai tikrai nėra labiausiai kenčianti visuomenės grupė, tik garsiausiai rėkianti.
Žadėdami mokytojams konservatoriai pasirodo esantys tikri populistai. Praeituose rinkimuose jie žadėjo, kad mokytojai kas penkerius metus gaus metų trukmės atostogas, dabar tą jau nutyli“, – sukritikavo ekonomistė.
Ją stebina, kad ant mokytojų gerovės arkliuko į rinkimus joja ne viena partija, tačiau politikai nekreipia dėmesio į kur kas skurdžiau nei mokyklos gyvenančias bibliotekas.
„Jei nėra šalyje normalių bibliotekų, nebus ir normalių mokyklų. Bibliotekininkai, dirbantys ne paprastesnį darbą nei mokytojai, gauna vos per 1000 litų, bet apie juos nekalbama, nors konservatoriai tą puikiai žino“, – pažymi A.Maldeikienė.
V. Uspaskicho nesamdytų
„Mes žinome, kaip“, – drąsiai skelbia Darbo partija. A.Maldeikienė tuo netiki.
„Darbiečiai“ žino, kaip spręsti savo problemas. Jiems reikia daug valdžios. Kuo daugiau jos gaus, tuo geriau išspręs. Jų šūkis nukreiptas į pačias bukiausias emocijas. Ką jie žino kaip? Kaip padaryti atlyginimą 1500 Lt ar panaikinti nedarbą? Aš irgi žinau – reikia panaikinti kapitalizmą ir grąžinti sovietinę sistemą. Jūs šito norit? Aš – ne“, – teigia ekonomistė.
A.Maldeikienė tvirtina matanti tik „darbiečių“ lyderį Viktorą Uspas-kichą, kuris „neturi pakankamai intelekto, kad galėtų pasireikšti Europos Parlamente, bet turi daug ambicijų“.
„Užuot dirbęs ten, kur išrinktas, V.Uspaskichas blaškosi Lietuvoje. Bet kaip Europos Parlamente nieko nepadirbo, nieko nepadirbs ir čia. Kodėl reikia samdyti vadovauti žmogų, kuris neatlieka dabartinių savo pareigų?“ – įvertino A.Maldeikienė.
Liberalai susuko galvą
„Jokių naujų mokesčių“, – skelbia Liberalų sąjūdis. Jis pasižada nedidinti ir esamų. Liberalai tikina, jog didės pajamos auginantiesiems vaikus: neapmokestins 300 litų per mėnesį už pirmą ir 400 Lt už kiekvieną kitą vaiką. Liberalų sąjūdis nusiteikęs kasmet į Lietuvą pritraukti daugiau nei po 50 naujų užsienio įmonių, vietoj 14-os ministerijų palikti 10, įteisinti tiesioginius savivaldybių vadovų rinkimus. „Mane šiek tiek stebina, kad net partijų, seniai sėdinčių Seime, programos nėra aiškios. Liberalų sąjūdžio programa įdomi ir labai aiškiai atspindi turtingesnių ir jaunesnio amžiaus gyventojų interesus, bet joje yra prieštaringų dalykų. Liberalai sako, kad mokesčiai neturėtų būti progresiniai, bet siūlo įvesti progresą ir mokėti tam tikras mokestines lengvatas už vaikus. Manyčiau, tai rodo, kad mūsų partijos aiškiai nepasako, kam jos atstovauja“, – mano A.Maldeikienė.
Socialdemokratams rūpi tik jie patys?
Socialdemokratai į rinkimus eina nusiteikę orientuotis į Europos Sąjungos paramos panaudojimą ir verslo skatinimą.
„Jei įmonės produkcija paklausi, bet jai trūksta apyvartinių lėšų, siūlau valstybei netgi išpirkti akcijas. Jei turėsime stiprų verslą, turėsime ir daugiau darbo vietų, ir didesnes įplaukas į biudžetą“, – partijos rinkimų programos akcentus įvardijo Panevėžio tarybos narys Povilas Vadopolas.
Anot jo, socialdemokratai sieks įvesti kvotas kandidatams į Seimą ir savivaldybių tarybas. Pritaikius tokį principą Seime dirbtų nuo 101 iki 141 politiko, Panevėžio miesto taryboje iš 31-os vietos teliktų 15-iolika. A.Maldeikienė vis dėlto abejoja, ar po ketverių metų buvimo opozicijoje socialdemokratai sulauks triumfo valandos.
„Socialdemokratai visada atstovauja labai turtingiems žmonėms. Ne šiaip sau pas juos atsiranda šedžiai su milijoninėmis pajamomis ir nedideliais mokesčiais. Jie rūpinasi savimi, o kad žmonės jais tiki, kaltas rinkėjų naivumas. Abejoju, ar visuomenė mesis į kairę“, – svarsto ekonomistė.
A.Zuokui pritrūko intelekto šuolio
„1000 eurų vidutinis darbo užmokestis jau 2016-aisiais, 101 Seimo narys, sumažinus parlamentarų skaičių per ketverius metus iš sutaupytų 100 mln. Lt padidinti atlyginimai mokytojams, policininkams ir medicinos darbuotojams, skirtingas PVM tarifų taikymas, 20 proc. mažesnės sąskaitos už šildymą ir miestams atgimti padėsiantis „Miestų fondas“, – skelbia A.Zuoko vadovaujamos „Sąjungos TAIP“ rinkimų programa.
„Taip“ programa ganėtinai logiška ir įdomi, bet intelekto šuolio nėra kaip ir kitose partijose. A.Zuoko sąjunga irgi ketina atstovauti visiems – ir pensininkams, ir jaunimui, ir kitiems, vadinasi, ateina ginti savo interesų“, – mano A.Maldeikienė.
O valstiečiai liaudininkai aiškina, jog už jų sąrašą verta balsuoti jau vien todėl, kad jame yra laiko patikrinti žmonės, sąrašas ,,nepapuoštas'' kviestinėmis žvaigždėmis.
„Mūsų partija ir jos nariai nesiblaško, ieškodami trečiųjų kelių, nevilioja pažadais ir brangia reklama, tiesiog sako – jeigu matėte mūsų veiklą ir patikėjote mumis, būkime kartu ir toliau“, – teigia „valstiečių“ lyderė Panevėžyje Gema Umbrasienė.
Dviračio neišrado
Varžytuvėse ieškant geresnio gyvenimo recepto nuo partijų neatsilieka nepriklausomi kandidatai.
Nors Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai sustabdė Panevėžio mero V.Satkevičiaus narystę, kandidatas teigia nuo partijos programos nuostatų neatitrūkęs ir toliau vadovausiantis krikščioniškomis vertybėmis.
Meras tvirtina tapęs seimūnu dirbsiantis Panevėžiui. Nors pastaruosius ketverius metus Seime triūsė net trys V.Satkevičiaus partijos kolegos, meras aiškina iš Seimo ir Vyriausybės pasigendantis dėmesio Aukštaitijos sostinei.
Nepriklausomas kandidatas, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys teigia eidamas į Seimą dviračio neišradinėsiantis.
„Visų politinių partijų programose minimos tos pačios problemos ir pateikiami tie patys pasiūlymai. Į Seimą išrinkti jų atstovai tampa priklausomi ne nuo rinkėjų, o nuo partinio, grupinio savanaudiško intereso. Koalicijos sudarinėjamos ne dėl rinkimų programų, o dėl valdžios“, – mano P.Urbšys.
Patekęs į Seimą pareigūnas teigia niekada neisiantis į kompaniją su „tvarkiečiais“ ir „darbiečiais“, tačiau su visais ieškosiantis sutarimo, kad gintų viešąjį interesą.
Panevėžio patriotas – V.Matuzas
TS-LKD kandidato Vakarinėje apygardoje Vito Matuzo teigimu, jau kitą savaitę visuomenei numatoma pristatyti išsami partijos rinkimų programa yra tęsinys ankstesnių minčių, vizijų ir patirties, sukauptos 2008–2012 metų sudėtingu laikotarpiu. Ji, pasak kandidato, absoliučiai konkreti.
V.Matuzo tikinimu, Lietuva negali sau leisti tokios prabangos, kai po rinkimų turi prabėgti vos ne pusė kadencijos, kol nauja valdžia pradeda susivokti, kaip savo deklaruotas bendrybes bent jau pradėti įgyvendinti konkrečiais veiksmais.
„Nė neabejoju, kad Lietuva pajėgi tęsti pradėtą gerovės valstybės kūrimo darbą. Augant ekonomikai didėjančios valstybės pajamos leis daugiau lėšų skirti atlyginimams kelti, investicijoms į švietimą, mokslą, kultūrą ir sportą“, – pabrėžė V.Matuzas.
Anot jo, net prezidentė sveikinimo laiške šią kadenciją baigiantiems Seimo nariams pažymėjo, jog „Lietuva atsimins jus kaip antikrizinį Seimą, apsaugojusį šalį nuo ekonominės griūties“.
Kaip teigia V.Matuzas, jo tikslas – visomis išgalėmis prisidėti kuriant ekonomiškai, finansiškai stiprią, energetiškai nepriklausomą Lietuvą.
„Esu Panevėžio patriotas, todėl sieksiu, kad miestas būtų vertas pažangaus ir veržlaus Europos miesto vardo. Iškovojome ir pateisinkime metropolinio miesto statusą, visada siekiau ir sieksiu, kad Panevėžys inovacijomis ir investicijomis, klestinčiu verslu, sporto ir kultūros pasiekimais būtų atpažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – pažymi seimūnas.
Anot jo, Panevėžys privalo išnaudoti strategiškai patrauklią geografinę padėtį. Logistikos, technologijų ir pramonės centras, Lietuvos šiaurės rytų vartai – toks turi būti mūsų miestas.
V.Matuzas teigia tikintis, kad išnaudotos toli gražu ne visos galimybės ir priemonės, kad Aukštaitijos sostinėje būtų gera ir patogu gyventi.
„Mąstančiam rinkėjui jau akivaizdu, kad kuo daugiau dirbu, tuo labiau esu puolamas. Siekiu Seimo nario mandato nepaisydamas dirbtinai kuriamų kliūčių. Turiu svarbios patirties, o stiprybės, jėgų ir ramybės man teikia žinojimas, kad nesu pažeidęs įstatymų – nei Dievo, nei žmonių. Šiandien visiems reikia paprastų ir labai aiškių dalykų: darbo, uždarbio, saugumo jausmo. Kol kiti žada ir kerštauja, aš pasirengęs rimtam darbui. Manau, mąstantis rinkėjas turėtų vadovautis liaudies išmintimi, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda ir rinktis Vitą Matuzą“, – agituoja kandidatas.
Ekonomistės atlyginimu nesuviliojo
A.Maldeikienės nuomone, Lietuvos esminė klaida – ne politikai, o gražiais pažadais tikintys rinkėjai.
„Mūsų žmonės nori komunizmo, dėl to jie tiki bet kuo. Tauta verta to, ką ji turi. Kaip ta moteriškė, akivaizdžiai matanti, kad vyrukas geria ir ją muš, nes kartą jau yra pakėlęs ranką, bet vis tiek viliasi jį perauklėti“, – pastebi A.Maldeikienė. Anot jos, Seimo narys – ne tarnaitė, plaunanti butą, ir ne sodą tvarkantis ūkvedys, o turintis idėjų ir mokantis jas apginti pilietis. Todėl ir esantieji be politinio užnugario, ekonomistės nuomone, mąstančių rinkėjų šalyje turi galimybes kurti ateities visuomenę.
„Negaliu eiti už ką nors balsuoti, nes gal kas ir įsivaizduoja, kad pasiūlydamas mokytojams didesnį atlyginimą atstovauja mano interesams. Aš suprantu, kad tam, jog gaučiau didesnę algą, iš kažko turės būti atimta ir tikriausiai iš dar neturtingesnių. Teisingoje visuomenėje tai neturėtų būti priimtina“, – mano ekonomistė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
