Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis. Planuojama, kad realaus BVP metinis augimas bus mažesnis nei 7 proc. balandžio mėnesį sulėtėjo gamyba, elektros produkcija, bankų skolinimas.
Tačiau Kinijos ekonomika dar neatsidūrė bėdoje. Tvirtai prognozuojama, kad Kinija likusį dešimtmetį ir toliau augs po 7 proc. kasmet ir 2020 m. aplenks JAV bei taps didžiausia pasaulio ekonomika.
Mažiau aišku, ar Kinijai pavyks augti lygiai, teisingai ir visus į šį augimą įtraukti. Pasak „Foreign Policy“, tikėtina, kad Kinija turės stiprią ekonomiką, tačiau taip pat ji turės ydingą ir nestabilią visuomenę.
Daugeliu požiūrių, dabartinė Kinijos ekonomika panaši į Japonijos vėlyvajame 7 dešimtmetyje ir į P. Korėjos 9-ajame dešimtmetyje. Abi šios šalys vėliau dar sparčiai augo apie 20 metų.
Apie du trečdalius metinio BVP augimo sudaro kapitalo ir darbo jėgos pridėjimas. Pagrinde, tai yra darbuotojų perkėlimas iš žemės ūkio į modernias darbovietes, bei mašinų ir programinės įrangos didinimas. Tik mažiau nei trečdalis Kinijos augimo ateina iš našumo didinimo (tai yra pagrindinis išsivysčiusių ekonomikų augimo šaltinis).
Tik vienas trečdalis Kinijos darbo jėgos vis dar dirba žemės ūkyje. Kitos Šiaurės Rytų Azijos ekonomikos nesulėtėjo tol, kol jų žemės ūkyje neliko dirbti mažiau nei 20 proc. visos šalies darbo jėgos. Kinija tokį lygį pasieks tik po dešimt metų. Turtingų šalių kapitalas būna šiek tiek daugiau nei tris kart didesnis už jų metinį BVP. Tuo tarpu Kinijos kapitalas didesnis du su puse karto.
Kinijos besitęsiantį kapitalo deficitą geriausiai iliustruoja namų rinka. Išsigandę katastrofiško JAV NT burbulo, daugelis apžvalgininkų mato dar didesnį burbulą Kinijoje. Nuo 2005 metų žemės ir namų kainos staigiai šovė į viršų, o daugelio miestų pakraščius nusėjo tušti daugiabučiai.
Tačiau Kinijos namų rinka dramatiškai skiriasi nuo JAV. Amerikos burbulas išsipūtė dėl per didelio skolinimosi, daugybės būstų paskolų, kurios pakėlė namų kainas ir paskatino statybų sektorių, kuris pastatė daugiau namų nei jų reikia. Kinijoje paskolų rinka yra vidutiniška.
Namų kainos iš dalies pakilo todėl, kad iki 2000 metų daugiausia namų statė valstybinės įmonės ir kainos buvo nenatūraliai žemos. Tad pastarąjį dešimtmetį jos tiesiog stengėsi prisivyti realybę. Ir nepaisant istorijų apie miestus vaiduoklius, tiesa ta, kad Kinijoje egzistuoja apgyvendinimo trūkumas.
Beveik trečdalis iš Kinijos 225 mln. miesto namų ūkių neturi nuosavo virtuvės ar tualeto. Tai lyg visa Indonezija gyvenanti fabrikų bendrabučiuose, laikinose pašiūrėse ar statybų aikštelėse, rūsiuose ar lūšnynuose.
Per ateinančius 20 metų, jei ir toliau tęsis dabartinė tendencija, dar 300 mln. žmonių (tiek pat gyventojų turi JAV) iš kaimo atsikraustys į Kinijos miestus.
Norėdama apgyvendinti šiuos migrantus, Kinija turės kasmet iki 2030 metų pastatyti po 10 mln. būstų. Nuo 2000 iki 2010 m. kasmet vidutiniškai buvo pastatoma po 7 mln. būstų. Be to, reikia ir atitinkamai išplėsti pagrindinę infrastruktūrą: energijos jėgaines, vandens tiekimo sistemas.
Kinijos namų rinka iliustruoja tikrąją Kinijos problemą. Būstų trūkumas egzistuoja šalia per didelės prabangių namų pasiūlos, kuri sukurta tenkinti naująjį elitą. Nors dauguma kinų gavo naudos iš ekonominio augimo, elitas pasipelnė daugiausia.
2010 metų tyrimas, kurį atliko kinų ekonomikas Wangas Xiaolu, rodo, kad 2 proc. namų ūkių gavo 35 proc. nacionalinių miestų pajamų. Sauja didelių valstybinių firmų, užsitikrinusių monopolijas ir pigias paskolas iš bankų, turi beveik neribojamą priėjimą prie pelningų galimybių.
O privačios firmos, kurios yra atsakingos už didžiąją dalį Kinijos produktyvumo ir užimtumo augimo, gauna pelno pakraščius ir kenčia nuo diskriminacijos.
Kaip rašo „Foreign Policy“, viso to priežastis – nelygybės principu pastatyta politinė sistema. Komunistų partija turi absoliučią visų išteklių kontrolę, o valdžios pareigūnai apsaugoti stiprios teisinės neliečiamybės. Kartais aukštas pareigūnas yra nuteisiamas už korupciją. Tačiau šie atvejai žymi elito kovą dėl galios, o ne pastangas užbaigti korupciją.
Kelių metų laikotarpyje Kinija aplenks JAV kaip didžiausia pasaulio ekonomika. Bet kol ji neišspręs savo teisingumo problemų, tol ji liks antrarūše visuomene.
