Maištas prieš per dideles algas įgavo pagreitį. Akcininkai pradėjo daugeliui vadovų sakyti „ne“, rašo BBC.
„Citigroup“ gavo kuklumo pamoką iš savo investuotojų. „Aviva“ Jungtinėje Karalystėje sulaukė neigiamo įvertinimo, o tokios kompanijos, kaip „Barclays“, „Reckitt Benckiser“ ir UBS patyrė nemalonų šoką.
Įprastas tokio elgesio aiškinimas – akcininkai, gaunantys mažėjantį pelną, yra priversti beviltiškai žiūrėti, kaip tarybų narių algos lipa per lubas. Galų gale, jie visi prarado kantrybę.
Milžiniškai išaugusios algos
Tačiau rimtesnis klausimas – kodėl tai neatsitiko žymiai anksčiau?
Nors investuotojai krizės metu pradėjo pykti, kad vadovai gauna dideles premijas, jiems tai atrodė suprantama gerais laikais. Nors akcininkai ir tuo metu matė, kad algos pralenkdavo jų pelną. Kodėl jie nieko nedarė tada?
Pavyzdžiui, užtenka pažvelgti į pirmąją praėjusio dešimtmečio dalį, kai akcininkai gaudavo stambų pelną. Tais laikais vadovų algų augimas rodydavo ir akcininkų investicijų augimą bei pelningumą.
Pasak JAV įsikūrusio Ekonomikos politikos instituto, įmonių, gaunančių daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių pajamų, vadovų metiniai atlyginimai 2000–2005 m. vidutiniškai išaugo 84 proc. iki 6,05 mln. JAV dolerių
„S&P 500” indeksas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 17 proc.
Atlyginami už nesėkmę?
Labiausiai akcininkų nervus ištampė neatitikimas tarp vadovų darbo kokybės ir atlyginimo.
Pavyzdžiui, „Pfizer“ buvęs generalinis direktorius Henry'is A. McKinnellis buvo priverstas anksčiau laiko išeiti į pensiją po to, kai krito kompanijos akcijų kaina, tačiau jis vis tiek sugebėjo palikti įmonę su įspūdinga išeitine išmoka, verta daugiau nei 180 mln. JAV dolerių.
„Mattel“ vadovas Jillas Baradas išeidamas gavo 50 mln. JAV dolerių. Tai įvyko po katastrofiškos „Mattel“ investicijos į technologinį burbulą, dėl kurio „Mattel“ akcijų kaina krito 50 proc. ir akcininkų turtą sumažino 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Korporacijų atlyginimai daugiausia kyla atsižvelgiant į akcijų vertę, kuri turėtų atspindėti vadovų darbo kokybę. Tačiau akcijos to nebedaro. Dažnai akcijų vertė auga tiesiog todėl, kad auga visa rinka.
Ar įstatymas keisis?
Tačiau buvo lėtų, gal net skausmingai lėtų, bandymų reformuoti šią sistemą. Pavyzdžiui, JK bandymas akcininkams suteikti balso teisę dėl generalinių direktorių atlyginimų.
Tuo tarpu JAV akcininkai laimėjo teisę balsuoti dėl vadovų atlyginimų beveik visose akcinėse bendrovėse.
Ši teisė neįpareigoja, tačiau naudojant ją vis stipriau, tarybų narių atlyginimus galima labiau suvaržyti.
Po balsavimo dėl „Citigroup“ algų, vienas akcininkas padavė banką į teismą kaltindamas direktorius pažeidus patikėtinio pareigas, nes šie 2011 metais suteikė 54 mln. JAV dolerių vertės premijas, nors banko pasirodymas ir nebuvo pakankamai geras.
„Pastarąjį dešimtmetį vietoj išteklių paskirstymo akcininkams dividendų forma, mes matėme kaip pinigai tenka perviršiniams vadovų atlyginimams“, – piktinasi Louise Rouse iš „FairPensions“ kampanijos grupės.
Didžiojoje Britanijoje siūloma akcininkų balsus paversti įpareigojančiais, o tarybos turėtų gauti 75 proc. palaikymo savo atlyginimams.
