atlyginimai

Dideli atlyginimai, įvairios privilegijos bei lengvatos ir dar per 150 tūkst. naujų darbo vietų – šiame „Fortune“ sudarytame geriausių kompanijų sąraše esantys darbdaviai iš tiesų siūlo darbo vietas, apie kurias svajoja daugelis. 1. SAS Praeitų metų reitingas – 1 2009 metų pajamos – 2,3 mlrd. JAV dolerių Ši JAV technologijų bendrovė jau 14 metus iš eilės patenka į šį sąrašą ir antrus metus iš eilės sugeba išlaikyti pirmąją poziciją.

Didžiosios Britanijos spauda skelbia, kad Vladimirui Romanovui priklausančio Edinburgo „Hearts“ klubo žaidėjams vėluojami mokėti atlyginimai. Edinburgo ekipos skolos šiuo metu siekia apie 36 mln. svarų sterlingų. Žaidėjai iki šiol nėra sulaukę atlyginimo už rugsėjo mėnesį, nors paprastai su jais atsiskaitoma kiekvieno mėnesio 16 dieną už praėjusį mėnesį. Klubo savininkas Vladimiras Romanovas žadėjo, kad atlyginimai bus išmokėti trečiadienį, tačiau taip neįvyko.

Nors kitų metų biudžetas patvirtintas, visiems sukasi mintys, kaip teks išgyventi, kai minimalus atlyginimas realiai padidės vos 37 litais. Šalies valdžia tvirtina sukanti galvas, kaip 2012 metais nenusiristi atgal į ekonominės krizės duobę, tačiau visais įmanomais būdais vengia didinti atlyginimus skurdo grasinamai tautos daliai. Ir nors aiškinama, jog bendram labui kitąmet teks dar labiau suveržti diržus visai tautai, apie savus diržus valdžios atstovai nekalba.

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) nebepratęsė sutarties su vienu iš dosniausiai atlyginamų patarėjų – vokiečiu Karstenu Franku.Jis nuo praeitos savaitės atominėje nebedirba. K. Frankui už dviejų savaičių darbą kas mėnesį buvo mokamas 56 tūkstančių litų atlygis. Energetikos ministras yra sakęs, kad K. Frankas – realus kandidatas į atominės Technologinės tarnybos vadovus. Technologinės tarnybos vadovas kuruoja NUKEMo statomus milijardinės vertės   uždarymo projektus.

Gali pasirodyti, kad tie žmonės, kurie yra pasiryžę iškęsti ypatingą visuomenės dėmesį, kai jie priiminėja sprendimus, įtakojančius milijonus piliečių, turėtų reikalauti didžiulio atlygio, rašo portalas Investopedia.com. Tačiau, kai kalba pakrypsta apie pinigus, daugelis pasaulio valstybių vadovų atlyginimas toli gražu neprilygsta didžiausių kompanijų generaliniams direktorių gaunamam atlygiui.

Beveik visiems sostinės savivaldybės vadovams pakilo atlyginimai. Kai kuriems jų per metus algos pariebėjo puse tūkstančio litų. Tačiau mažiausiai uždirbantiems teks tenkintis dar kuklesniu atlyginimu. Sostinės savivaldybės administracija savo interneto puslapyje paskelbė miesto valdininkų ir politikų atlyginimus. Iš jų aiškiai matyti, kad daugumos miesto savivaldybės darbuotojų atlyginimai kilo ne tik palyginti su praėjusiais metais, bet ir su praeitu finansiniu ketvirčiu.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus? Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.

Trečdalis Lietuvos gyventojų nesikeltų gyventi į kitą vietą šalyje dėl naujo darbo, nors beveik pusė yra nepatenkinti dabartiniu darbu arba jo neturi. Tuo tarpu išvykti dirbti į užsienį yra pasiryžę 95,5 proc. žmonių.Praėjusių metų pabaigoje tokių buvo 76,1 proc. Šis skaičius auga ir artėja prie absoliučios daugumos, nepaisant šalyje jaučiamos atlyginimų stabilizacijos. Minėtus duomenis atskleidė personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa.

Kuo gresia miesto švietimo įstaigų reorganizacija, jau patyrė „Ringuvos“ mokyklos darbuotojai. Sumokėjus išeitines kompensacijas prijungto specialiosios J. Laužiko mokyklos pedagogams, pinigų nebeliko atlyginimams. Pedagogams karpomos algos, o Šiaulių savivaldybėje – olimpinė ramybė. Įteikti įspėjimai Šią savaitę „Ringuvos“ specialiosios mokyklos pedagogams įteikti įspėjimai, kad nuo jų atlyginimai sumažės.

Alytaus miesto savivaldybės taryboje nustatant tarnybinių atlyginimų koeficientus švietimo įstaigų vadovams visada kyla daug diskusijų. Rugsėjo pabaigoje vykusiame šios tarybos posėdyje net sutarta dėl minėtų koeficientų nustatymo ugdymo įstaigų vadovams parengti pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai bei įstatymų leidėjams. To priežastis – per maža tarybos įtaka nustatant atlygį švietimo įstaigų vadovams.

Jau ateinantį pirmadienį Šiaulių savivaldybės administracija į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros rankas atiduos lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktorės Liudos Šėgždienės likimą. Ikimokyklinės įstaigos darbuotojos nusprendė nebetylėti ir viena po kitos prabilo apie duokles, rinktas iš darbuotojų. Atskleidė užkulisius Šią savaitę Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui įteiktas buvusios lopšelio-darželio virtuvės darbuotojos skundas.

Dažnas žino, ką reiškia dirbti „už dyką“. Tačiau šį kartą – ne apie tuos, kurie dirbo  bankrutuojančioje įmonėje, bet atlygio taip ir nesulaukė... Šiandien apie tuos, kurie nedirbs už dyką, nes buvo įpratę uždirbti... normaliai. Ir dar apie tuos, kurie verčiau nenori dirbti, nes jiems pasiūloma minimali alga. Nes jam geriau susitvarkyti dokumentus ir gauti socialines išmokas, nei visą darbo dieną plėšytis už dyką.

Pakeitus motinystės pašalpų mokėjimo tvarką, tėveliai priversti patys suktis iš keblios padėties ir ieškoti, kas prižiūrės jų vaikus. Nuo šių metų liepos 1-osios pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka tėvams suteikė daugiau galimybių rinktis, tačiau taip pat sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą.

Ant dervos statinės Gydymo įstaigų vadovai šiandien jaučiasi kaip ant karštos dervos statinės. Taip juos spirgina Lietuvos Seimo priimamos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo kitų metų pradžios bus reguliuojami gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Poliklinikų ir ligoninių  vadovai neslepia – atlyginimai mažės per pusę.

Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės taryba rengiasi tvirtinti švietimo įstaigų direktorių tarnybinių atlyginimų koeficientus. Tačiau daugumai jų išliks tie patys, nepaisant, kad rugsėjį į miesto mokyklas atėjo per 600 mokinių mažiau nei praėjusiais mokslo metais. To priežastis – švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos nustatyti kriterijai jų vadovų atlyginimams.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei sunk­me­tis, at­ro­do, bai­gė­si. Įver­ti­nus val­di­nin­kų gau­na­mus at­ly­gi­ni­mus, ku­rie vie­šai skel­bia­mi sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, ma­ty­ti, kad al­gos ke­lia­mos. Ati­tin­ka­mai ky­la ir val­di­nin­kų gau­na­mi prie­dai prie at­ly­gi­ni­mų. Jie, pa­si­ro­do, ski­ria­mi ne už darbą, ne už nuopelnus, o tie­siog šiaip, už gra­žias akis.

Nors nepaliaujamai augo žaliavų kainos, Lietuvos įmonių pajamos jau keturis ketvirčius iš eilės kyla greičiau nei išlaidos. Ženkliai pagerėjo apyvartumo rodikliai ir apyvartinio kapitalo finansavimo struktūra, prasidėjo investavimas į ilgalaikį turtą.

Vieniems saulėlydis, kitiems saulėtekis - būtent taip galima pavadinti situaciją, kurioje dabar yra atsidūrę pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojai. Nors ne visi mokytojai yra linkę skųstis arba džiaugtis savo dabartine padėtimi, visgi pagrindinėse mokyklose pagrindinė problema yra ne tik mažėjantis darbo krūvis. Drastiškai mažėja mokinių, norinčių mokytis papildomai. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys: mokinių mažėjimas ir tėvų finansinė padėtis.

Sovietmečiu klestėjusio Panevėžio mėsos kombinato buvę darbuotojai anuomet nė baisiausiame sapne nematė savęs išeinant iš darbo be atlyginimo, atostoginių ir išeitinių kompensacijų, kaip jiems atsitiko 2000-aisiais. Kaip reaguoja žmonės, po daugiau kaip 10 metų iš valstybės sulaukę po kelis šimtus litų? 2000 metų gegužę bankrutavusi bendrovė „Panevėžio maistas“, panevėžiečių atmintyje likusi kaip mėsos kombinatas, šiomis dienomis vėl subūrė savo buvusius darbuotojus.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad finansinės išlaidos yra įmonės vidaus reikalas, tačiau reikia stengtis neleisti kilti įtampai tarp senbuvių ir naujų darbuotojų.

Ugniagesiai gelbėtojai tęsia rugpjūčio 31-ąją pradėtą protesto akciją, kuria reikalauja neatleidinėti ugniagesių, teisingai apmokėti už darbą ir spręsti įsisenėjusias problemas. Protesto akcijos rengiamos trečiadienį, 17 val., prie Žalgirio sporto arenos, kur tęsiasi Europos krepšinio čempionato rungtynės, ir ketvirtadienį, likus valandai iki krepšinio rungtynių pradžios.

Regionų ligoninės skambina pavojaus varpais - trūksta jaunų medikų. Mažiausiai 30 procentų gydytojų Lietuvoje - pensinio amžiaus. Ligoninės gydytojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais, rašo „Respublika“. Būsimus medikus rajonų ligoninės vilioja apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva.

Darbo biržoje statybų bendrovės ieško statybininkų, ir sunkiai jų randa. Šiaulių apskrityje nuo balandžio iki rugsėjo Šiaulių darbo birža statybininkams siūlė net 972 laisvas darbo vietas. Didžiausias poreikis - apdailininkų ir betonuotojų. Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė „Šiaulių kraštui“ pripažino, kad jau nuo pavasario statybos bendrovės intensyviai ieško mūrininkų, apdailininkų, betonuotojų, pagalbinių darbininkų. „Statybininkų netrūksta - trūksta pinigų.

Tik už dvi darbo valandas per dieną – beveik tūkstančio litų atlyginimas. Taip plačiai gyvena viešoji įstaiga „Sportas visiems“, organizuojanti 5-ąsias „Sportas visiems“ (TAFISA) žaidynes, kurias jau spėta prilyginti aferai. Į viešąją įstaigą susibūręs gausus būrys buvusių valdininkų ir politikų melžia ne tik apskrities savivaldybių biudžetus – nusitaikė ir Europos Sąjungos paramą.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 2,5%. Atlyginimai viešajame sektoriuje ūgtelėjo 3%, o privačiame sektoriuje – 2,6%. Per metus darbo užmokestis padidėjo visuose ūkio sektoriuose, išskyrus vandens tiekimą ir nuotekų valymą (-1,2%) bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą (-0,3%). „Tokios tendencijos rodo, kad tvirtėjantis šalies ūkio atsigavi...

Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Berlynas paskelbtas geriausiu Vokietijos miestu pagal atlyginimų ir kainų santykį, praneša „Welt“, remdamasis Šveicarijos banko UBS tyrimu „Kainos ir atlyginimai“, kurį bankas skelbia kas treji metai. Pagal gyventojų atlyginimus pirmaujančiais miestais pripažinti Ciurichas ir Ženeva, nuo jų kiek atsilieka Kopenhaga ir Oslas. Tarp Vokietijos miestų pagal atlyginimus pirmauja Miunchenas – jis užima 9-ąją vietą bendrajame sąraše.

Viena didžiausių Lenkijos geležinkelių bendrovių „Przewozy Regionalne“ trečiadienį pradėjo 24 valandų streiką. Traukinių operatorės profesinės sąjungos reikalauja pakelti atlyginimus ir reformuoti darbo valdymo sistemą. Jeigu jų reikalavimai nebus patenkinti, kitas streikas numatomas rugpjūčio 24 dieną. Per streiką Lenkijoje iki ketvirtadienio ryto nekursuos 2 tūkst. 700 traukinių.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai atitinka rinkos sąlygas ir nėra per dideli, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ A. Sekmokas teigė, kad įmonių vadovų atlyginimai turi priklausyti nuo įmonių pobūdžio, veiklos. Ministras atmetė teiginius, esą valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra didesni už valstybės. „Tačiau kartu šitie atlyginimai turi būti palyginami rinkos sąlygomis, nes prarastume kvalifikuotus vadovus.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai atitinka rinkos sąlygas ir nėra per dideli, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ A. Sekmokas teigė, kad įmonių vadovų atlyginimai turi priklausyti nuo įmonių pobūdžio, veiklos. Ministras atmetė teiginius, esą valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra didesni už valstybės. „Tačiau kartu šitie atlyginimai turi būti palyginami rinkos sąlygomis, nes prarastume kvalifikuotus vadovus.

Nors šiemet valdžia pinigų padėti labiausiai skurstantiems nerado, daugelio ministerijų vadovų atlyginimai didėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su pirmuoju, vidutinis mėnesio darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, pakilo beveik pusei ministrų iš 13-kos. Anot Vyriausybės atstovų, didėjo ne alga, o priedai už stažą ir gerą darbą. Visgi pripažįstama, kad tokia tvarka ydinga ir žadama ją keisti. Pavasarį daug diskutuota dėl minimalios 800 litų algos padidinimo bent 100 litų.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Rugpjūčio 1 dieną veiklą pradėjo naujoji bendrovė „Lietuvos energija“, sukurta sujungus „Lietuvos energiją“ ir Lietuvos elektrinę. Kruonio hidroakumuliacinė bei Kauno hidroelektrinės tapo „Lietuvos energijos“ struktūriniais padaliniais. Naujoji „Lietuvos energija“ perėmė sujungtų įmonių turtą, teises ir pareigas. Joje dirba 501 darbuotojas. Reorganizacijos metu patirti ir tam tikri nuostoliai.

Benzinas Latvijoje liepą buvo septintoje vietoje pagal pigumą Europos Sąjungoje (ES), o dyzelinis kuras – dešimtoje, verslo portalui „Nozare.lv“ pranešė Latvijos centrinio banko ekonomistė Krista Kalnberzinia, remdamasi „Energy.eu“ duomenimis. Estijoje benzino kainos – antros mažiausios, o dyzelinio kuro – penktos mažiausios. Benzinas Lietuvoje liepą buvo aštuntoje vietoje pagal pigumą ES, o dyzelinas – antroje vietoje.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Šalyje formuojama nuomonė apie tuoj tuoj gresiantį atlyginimų didinimą yra gerokai perdėta. Apklausę Šiaulių verslininkus, įsitikinome, kad vos viena kita įmonė ketina kelti algas. Geresnes sąlygas darbuotojams gali pasiūlyti su užsienio užsakovais dirbančios įmonės. 1000 eurų lūkesčiai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys metinėje konferencijoje pareiškė, kad verslas moka per mažus atlyginimus.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams – beveik 1 tūkst.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės" darbuotojams – beveik 1 tūkst.

Policijos reforma yra akivaizdi policininkų skurdinimo programa. Žeminantys atlyginimai ir pensijos Sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Taip vaizdžiai galima įvardinti prieš kelis metus prasidėjusią bei tebevykstančią policijos reformą. Pertvarką, kurios metu galutinai pakirsta pagarba policininko profesijai. Prisidengę skambiu krizės vardu, valdantieji ilgai nemąstę palaimino policininkų skurdinimo planą.

Niūriausiai Lietuvos ekonomiką šiuo metu vertina vyresni nei 29 metų ir daugiau nei minimumą uždirbantys žmonės – beveik kas antras iš jų mano, kad ekonomika dar nėra atsigavusi. Tuo tarpu mažiausias pajamas turintys ir jaunesni nei 29 metų žmonės šalies ekonomiką vertina pozityviau. Tokias tendencijas rodo naujausi gyventojų tyrimo rezultatai. Su teiginiu, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra nuosmukyje sutinka vidutiniškai 52 proc. 30 – 50 metų ir vidutiniškai 30 proc.

Kaip parodė „CV Online“ atlikta apklausa, 2012 metais didžioji dalis įmonių planuoja didinti atlyginimus. Tokius ketinimus išsakė 67 proc. įmonių atstovų, 31proc. respondentų numatė stabilius atlyginimus. Šiemet darbdaviai kelti algų neskubės. 63 proc. jų nurodė, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs, 35 proc. planuoja kelti atlyginimus savo darbuotojams. Patys dirbantieji yra truputėlį mažiau optimistiški. 65 procentai jų mano, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs.

Vyriausybėje svarstant dilemą, kaip pritraukti į valstybės valdomas įmones talentingus vadovus ir jau esamus paskatinti būti labiau ambicingus, girdimi pasiūlymai mažinti kintamąją dalį ir didinti skaidrumą šioje srityje. Neatmetama, kad, patvirtinus naują tvarką, bus sudarytas potencialas augti kai kurių įmonių vadovų algoms, tačiau jos negalės būti didesnės už vidurkį atlyginimų, kuriuos gauna kiti tos pačios rinkos vadovai.

Populiariausias ir labiausiai įgrisęs žodis Lietuvoje – krizė. Vyriausybė atkakliai kartojo ir tebekartoja– pinigų nėra, veržkimės diržus. Premjeras griežtai sako, kad kelti atlyginimų viešajame sektoriuje dabar nėra finansinių galimybių, pensijų grąžinti į ankstesnį lygį dar ne laikas, o didinti minimalaus atlyginimo neįmanoma, kol siaučia krizė.

BTV tiesioginiame eteryje verslininkai pagaliau pripažino, kad būtina didinti darbininkų algas jau dabar. „Kas turi atsitikti, kad verslininkai iš tikrųjų pradėtų mokėti daugiau? Aš manau, yra du momentai: vieną dieną verslas staiga pajus, kad nebėra su kuo dirbti. Ir kita, ką verslas jaučia, kad nebėra su kuo gyventi: vis dėlto, socialinės atsakomybės, mums, kaip verslininkams, pastaruosius 20 metų stipriai trūko“,  – sakė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Gintas Umbrasas.

Per ekonominę krizę „Sodros“ įmokos dalies pervedimai į žmonių pensijų kaupimo sąskaitas buvo laikinai – dvejiems metams – sumažinti nuo 5,5 iki 2 proc. Įstatyme buvo numatyta, kad 2011 m. pradžioje pervedimai bus atkuriami į ankstesnį lygį. Tačiau praėjusiais metais Seimui pakeitus įstatymą nuostatos dėl didesnių pervedimų atkūrimo nebeliko.

BTV tiesioginiame eteryje buvo diskutuojama apie socioekonomines šalies tendencijas. Savaitraščio „Veidas“ ir „Prime Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad 87,4 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų krizės pabaigos vis dar nemato. Krizė baigėsi tik 7 proc. respondentų. Du trečdaliai apklaustųjų sako išleidžiantys viską, ką uždirba – buvo teigiama BTV.