asta kažukauskienė

Asta Kažukauskienė, LRT Radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Atstatytas Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ ketvirtadienio pavakarę atveria duris lankytojams. Laive įrengta ekspozicija, kuri supažindina su „Meridiano“ istorija, jo kelionėmis, burlaivio sandara, įvairiais jūriniais prietaisais. Vakarais laive veiks prabangus restoranas.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos savivaldybė pradėjo griauti vieną didžiausių netoli miesto centro esantį benamių lūšnyną. Jame kelerius metus gyvenę benamiai sako, kad į nakvynės namus kojos nekelsiantys, todėl tikėtina, kad panašus lūšnynas po kurio laiko atsiras vėl – tik kitoje vietoje. Pirmoji lūšna krūmais apžėlusioje laukymėje šalia Pievų gatvės pastebėta prieš 4 metus. Pastaruoju metu vos ne kaimeliu virtusiame lūšnyne glaudėsi apie 10–15 benamių.

 Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dar nespėjusi „apginti“ neva pažeidžiamų savo tautiečių teisių Rytų Ukrainoje, Rusija šią savaitę atsakingo Užsienio reikalų ministerijos atstovo balsu prabilo apie grubius rusakalbių gyventojų teisų pažeidimus Baltijos šalyse ir pareikalavo, kad tarptautinė bendruomenė užkirstų kelią rusofobijai. Šįkart blogųjų vaidmuo teko Latvijai ir Estijai, Lietuvos rusakalbiams esą sudarytos geresnės sąlygos.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vasarą padaugėjo pramogaujančiųjų ore ir ant vandens. Mažųjų pramoginių laivų savininkai pajūryje sako pagaliau galėję lengviau atsikvėpti – netrūko nei plaukiančiųjų į delfinariumą, nei norinčiųjų kitaip iškylauti. Nemažą užsakymų augimą fiksavo ir pramoginius skrydžius nedideliais lėktuvais siūlantys verslininkai.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Lankytis Kuršių nerijoje šią vasarą gali tapti brangiau – Neringos savivaldybė svarsto branginti įvažiavimo rinkliavą ratuotiems poilsiautojams, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas – įvesti dar vieną mokestį. Alksnynės poste iš automobiliais atvažiuojančių poilsiautojų renkamas įvažiavimo mokestis keliauja į Neringos biudžetą, o Kuršių nerijos gamta besirūpinančiam nacionaliniam parkui nenubyra nė lito.

 Giedrė Baltrušaitytė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kraujo donorai sunerimę, kad į valstybinį registrą įtraukti ne visi duomenys apie jų kraujo aukojimus, nors nuo to priklauso, ar jie galės pretenduoti į antrojo laipsnio valstybines pensijas. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta problemą, tačiau greito sprendimo nežada.

 Rūta Lankininkaitė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo sausio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionams grąžinti istoriniai dalinių pavadinimai – Dragūnų, Husarų ir Ulonų. Šių sausumos batalionų kariai ne tik dalyvauja tarptautinėse misijose, tačiau ir budi taikos meto užduočių operacinėse pajėgose.

 Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, Lidija Jankauskienė, Reda Gilytė Lapkričio mėnesį socialdemokratai pažadėjo Seimui pateikti įstatymą, įteisinantį tiesioginius merų rinkimus. Tam pritaria dauguma politinių partijų, neprieštarauja ir savivaldybių asociacija, tačiau įstatymo priėmimas nežada būti sklandus. Pirmiausia dėl to, kad nesutariama, kokias galias turės tiesiogiai išrinktas meras.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Į Juodkrantę susirinkę tautodailininkai šiemet žada aptaisyti beveik pusę ant Raganų kalno stovinčių, labiausiai nuo aplinkos poveikio nukentėjusių skulptūrų. Skulptoriai sako, kad daugumos medinių meno kūrinių būklė – labai bloga ir, nepaisant visų pastangų, Raganų kalno gali ir iš viso nebelikti. Ant dabar Raganų kalnu vadinamos kopos Juodkrantėje anksčiau lietuvininkai švęsdavę Rasų arba Joninių šventes.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Palangos apylinkės teismas ketvirtadienį turėjo pradėti nagrinėti bylą dėl medinės palangiškių Jackų šeimai priklausančios kurhauzo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau to padaryti kol kas nepavyko. Kurhauzas sudegė prieš 11 metų. Savivaldybė savo dalies išorę restauravo pernai. Medinės pastato dalies vietoje iki šiol – tik pamatai.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Po kelerius metus trukusių diskusijų ir derinimų pagaliau pradedama valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė-Nida rekonstrukcija. Bus tvarkoma blogiausia kelio atkarpa tarp Nidos ir Preilos. Teigiama, kad prieš daugiau nei 40 metų nutiestas kelias į Nidą yra vienas blogiausių krašto kelių šalyje – siauras, vingiuoja mišku, medžiai auga labai arti, sunku pamatyti staiga į kelią išbėgančius žvėris.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistams atlikus 5–7-tų klasių moksleivių apklausą paaiškėjo, kad kas penktas vaikas – nemoka plaukti. Statistika rodo, kad tokio amžiaus vaikai skęsta dažniausiai, todėl Klaipėdoje nutarta surengti nemokamas plaukimo treniruotes vaikams. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai apklausė beveik 4-ris tūkstančius vaikų. Paaiškėjo, kad plaukti nemoka kas penktas apklaustas vaikas.

 Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Dar tik įsibėgėjant vasaros sezonui, viešoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad dėl neva pabrangusių vizų, į Lietuvą sumažės Rusijos ir Ukrainos turistų srautas, tačiau Užsienio reikalų ministerijos duomenys rodo visai priešingas tendencijas. Rusijos ir Ukrainos piliečiai, norintys gauti vizas į Lietuvą ir Šengeno erdvę, jau gali kreiptis į 28 Lietuvos vizų centrus.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Nidoje orai stebėti pradėti prieš 115 metų. Pasak specialistų, per tą laiką žmogaus rankų reikalavusius meteorologinius matuoklius pakeitė automatika, tačiau tiksliai nuspėti orus Kuršių nerijoje – iki šiol itin sudėtinga. Pirmieji duomenys apie kritulius Nidoje paskelbti 1898 metų gegužę. Nidos meteorologijos stotis įrašyta į Pasaulio šimtamečių stočių sąrašą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, www.lrt.lt Kovo 25-oji senolių vadinta Gandro diena, nes paprastai tokiu metu šie paukščiai parskrenda į Lietuvą. Tačiau šiemet pavasaris itin šaltas, parskridusių paukščių labai nedaug, tačiau pirmuosius kelis gandrus ornitologai sako jau pastebėję.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Lietuvos upėse atsiranda neįprastų žuvų – iki 5 metrų ilgio užaugančių eršketų. Trečius metus juos iš užsienyje pirktų ikrų auginantys Žuvivaisos specialistai į upes jau paleido apie 8 tūkstančius šių žuvų. Be to, žada plėsti eršketų veisyklą, patys užsiauginti ikrų galinčių duoti reproduktorių. Didžioji dauguma iš maždaug 8 tūkstančių į Neries ir Šventosios upes per dvejus metus paleistų eršketukų užauginta Rusnėje.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Palangos politikų norai vasarą nauju įvažiavimo mokesčiu apmokestinti visus į kurortą įvažiuojančius automobilius blėsta. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje tikina, kad bausti jo nesumokėjusius teisinio pagrindo šiuo metu nėra. Palangos valdžia svarstė vadinamąjį pagalvės mokestį – po 1 Lt už kurorte praleistą naktį – pakeisti įvažiavimo mokesčiu. Teigta, kad už lengvąjį automobilį jis siektų iki 10 Lt.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione. Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai, pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo.

Sekmadienį Palangos bažnyčioje turėjo vykti vienas iš sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria“ renginių – Maironio skaitymai. Tačiau koncerto vietą teko skubiai keisti, mat Telšių vyskupas Jonas Boruta Maironio poezijos skaityti ir giedoti bažnyčioje neleido.

Tėvams praradus darbą, pradedama stokoti net maisto. Sparčiai augant nedarbui, Klaipėdoje kai kurios šeimos, ypač daugiavaikės, jau stokoja maisto ir nebegali išmaitinti vaikų. Vaikų teisių apsaugos specialistai būgštauja, kad tėvai nepradėtų prašyti juos apgyvendinti globos įstaigose, todėl visuomenę prašo aukoti maisto produktų. Nedideliame Klaipėdos rajono miestelyje gyvenanti, du vaikus auginanti moteris sako darbo netekusi vasaros pradžioje, po kelių mėnesių ir vyras liko be darbo.

Sparčiai augant nedarbui, Klaipėdoje kai kurios šeimos, ypač daugiavaikės, jau stokoja maisto ir nebegali išmaitinti vaikų. Vaikų teisių apsaugos specialistai būgštauja, kad tėvai nepradėtų prašyti juos apgyvendinti globos įstaigose, todėl visuomenę prašo aukoti maisto produktų. Nedideliame Klaipėdos rajono miestelyje gyvenanti, du vaikus auginanti moteris sako darbo netekusi vasaros pradžioje, po kelių mėnesių ir vyras liko be darbo. Anksčiau apie 3 tūkst.

Per savaitgalį siautusią audrą jūros bangos nuniokojo kopas Palangoje ir Neringoje. Šiek tiek nukentėjo ir Palangos tiltas. Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas sako, kad itin nukentėjo centrinio paplūdimio ruožas nuo tilto iki Ražės upelio žiočių. Bangos kopas čia buvo paplovusios ir anksčiau, tačiau po šios audros nuniokotas ruožas paplatėjo iki maždaug 300 metrų. Bangos dar labiau susiaurino kopas, jose susiformavo apie 4 metrų skardis.

Pajūrio kurortų verslininkai sako sulaukę poilsiautojų piko. Palangoje pirmąkart šią vasarą viešbučiuose nebuvo likę laisvų vietų. Vasariška kaitra, iki 21 laipsnio sušilęs jūros vanduo į Palangą atviliojo tūkstančius žmonių. Pasak kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos vadovo Gintaro Sičiūno, šis savaitgalis pirmasis per vasarą, kai viešbučiuose nebebuvo laisvų vietų. Į Kuršių neriją keltais vien penktadienį perkelta daugiau nei 2 tūkst. automobilių ir per 12 tūkst.

Klaipėdos piliavietėje dirbę archeologai surado pietinės senosios pilies gynybinės sienos ir poternos, t. y. požeminės gynybinės patalpos, liekanas. Kad pavyks rasti pastarąsias, archeologai abejojo: esą XX amžiaus pradžioje viešuosius darbus organizavę prancūzai jas griovė itin kruopščiai. Nukasę vos 20 centimetrų grunto archeologai aptiko dalį senosios Klaipėdos pilies gynybinės sienos, kaip spėjama, statytos XV amžiuje.

Šventojoje šurmuliuoja vasaros sezono atidarymo renginiai. Atskira šventė kurorte rengiama pirmą kartą. Šiemet įkurtos Šventosios turizmo asociacijos vadovas Darius Jokubauskas sako, kad, rengdami atskirą sezono atidarymo šventę, šventosios gyventojai ir verslininkai siekia ištrūkti iš Palangos šešėlio, parodyti savo pranašumus. Šventoji pristatoma kaip ramus, šeimų poilsiui itin tinkamas kurortas.

Paplūdimiai Klaipėdos pajūryje baigiami rengti vasaros sezonui. Naujo inventoriaus šiemet nepirkta, tačiau nepatogumų dėl to poilsiautojai neturėtų patirti. Gamta karštais orais kol kas nelepina, tačiau poilsiaujančiųjų prie jūros, besimaudančiųjų jau yra. Pirmiesiems poilsiautojams paplūdimiuose pastatyta po kelias persirengimo kabinas. Gelbėtojai budėti paplūdimiuose turėtų pradėti nuo birželio pirmosios. Iki tada į paplūdimius bus suvežtas visas likęs inventorius.

Klaipėdos politikai pradėjo svarstyti, kaip įkvėpti gyvybės apmirusiam senamiesčiui. Vienas iš galimų būdų – įgyvendinti idėją senamiestyje rengti vadinamąjį „blusų turgų“. Laikotarpį nuo Naujųjų Klaipėdos senamiesčio verslininkai vadina  „nieko gera“. Visas viltis jie dabar sako dedantys į artėjantį vasaros sezoną. Tačiau, anot verslininkų, žmonėms būtina siūlyti naujų pramogų.

Klaipėdos paveldosaugininkai skelbia sustabdę dar vienas neteisėtas statybas, praneša Lietuvos radijas. Specialistai sako, kad statytojai itin įžūlūs – senamiestyje pamatus lieti pradėjo neatlikę privalomų archeologinių tyrimų. Leidimas Klaipėdos senamiestyje statyti biurų pastatą bendrovei „Kopų lūgnė“ yra išduotas.

Klaipėdos policija praneša, kad šeštadienį prieš mitingą sulaikyti jaunuoliai į renginį, kaip įtariama, nešėsi sprogmenų. Ir Klaipėdoje taikus šeštadienio mitingas galėjo virsti riaušėmis. Uostamiesčio policija paneša prieš mitingą sulaikiusi du klaipėdiečius, kurie, kaip įtariama, į renginį nešėsi sprogmenų.

Dėl naujos vietos keltams diskutuota apie penkerius metus. Jau ateinantį rudenį keltai žmones per Kuršių marias plukdys iš naujos prieplaukos. Keltų eismą planuojama iškelti į Šiaurinį ragą. Šiauriniame rage, į kurį planuojama perkelti žmones per marias plukdančius keltus, netrukus turėtų būti pradėta statyti nauja, apie 60 metrų ilgio prieplauka.

Bendrovė „Smiltynės perkėla“ nuo kovo planuoja iki trijų litų pabranginti keleivių perkėlimą. Prašymą padidinti maksimalų keleivio perkėlimo tarifą „Smiltynės perkėla“ pateikė Kainų komisijai. Jeigu tokiam projektui būtų pritarta, nuo kovo bilietas žmogui į abi puses kainuotų litu brangiau nei dabar. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) transporto paslaugoms nuo 5 iki 19 proc. pakilo nuo metų pradžios.

Nuo šiol už automobilių stovėjimą teks mokėti ir Klaipėdos senamiestyje. Tiesa, mokestis bus renkamas kiek trumpiau nei kituose miestuose. Uostamiesčio valdžios sprendimu, už valandą automobilio stovėjimo senamiestyje teks mokėti 3 litus, kitose centro gatvėse – 2 litus. Vairuotojams palikta galimybė susimokėti ir už trumpesnį automobilio stovėjimo laiką – litą už 20 minučių senamiestyje, už pusvalandį – kitur centre. Mokestis bus renkamas darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos.

Gruodį, artėjant Kalėdoms, Lietuvos jūrų muziejuje pradeda skambėti pingvinų meilės giesmės. Muziejininkai ruošia švendrais išklotus lizdus, kuriuose galės įsikurti septynios pingvinų poros.   Kopgalio tvirtovėje, kurioje įsikūręs Jūrų muziejus, dabar gyvena 21 pingvinas, 18 iš jų - hibridai, išperinti Lietuvoje.

Baigėsi pirmasis laivų, dalyvausiančių didžiųjų burlaivių regatoje „The Tall Ships` Races Baltic 2009“, registracijos etapas. Plaukti į Klaipėdą jau užsiregistravo daugiau nei pusšimtis įvairaus dydžio burinių laivų, tarp jų – trys burlaiviai, statyti daugiau nei prieš šimtą metų.

Pagaliau realiai susirūpinta sudegusio Palangos kurhauzo išsaugojimu. Tačiau kol kas panašu, kad užkonservuoti rengiamasi tik mūrinę miesto simbolio griuvėsių dalį. Palangos simboliu vadinamas kurhauzas sudegė daugiau nei prieš šešerius metus. Iki dabar aukšta tvora apjuosti pastato likučiai lietaus, vėjo talžomi toliau yra. Palangos valdžia, kuriai priklauso pusė kurhauzo, tai yra mūrinė jo dalis, sako pradėjusi rengti konservavimo projektą.

Neringos savivaldybė skelbia, kad gyventojų skaičius sparčiai auga. Tačiau specialistai pripažįsta, kad beveik pusė jų egzistuoja tik popieriuje. Paskutiniais duomenimis, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Neringoje yra beveik 4 tūkstančiai. Vien nuo liepos gyventojų kurorte padaugėjo apie puse šimto. Kaip teigia deklaracijas priimanti savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, naujų žmonių ateina kiekvieną mėnesį.

Neringos savivaldybė skelbia, kad gyventojų skaičius sparčiai auga. Tačiau specialistai pripažįsta, kad beveik pusė jų egzistuoja tik popieriuje. Paskutiniais duomenimis, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Neringoje yra beveik 4 tūkstančiai. Vien nuo liepos gyventojų kurorte padaugėjo apie puse šimto.  Kaip teigia deklaracijas priimanti savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, naujų žmonių ateina kiekvieną mėnesį.

Klaipėdos menininkai antrus metus organizuotai keliauja po didžiausius Europos meno renginius. Toks ilgalaikis projektas yra bene vienintelis šalyje. Dalį kelionių išlaidų į, pavyzdžiui, Venecijos ar Berlyno bienales finansuoja uostamiesčio savivaldybė. Per metus Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras uostamiesčio menininkus pakviečia į maždaug 4 užsienio keliones.

Po ketverių restauravimo metų atidengiamas Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje esantis didysis altorius. Dabar jis vėl atrodo taip, kaip jį sukūrė meistrai prieš 400 metų. Altorius atidengiamas penktadienio vakarą, tačiau, anot restauratorių, dar mažiausia mėnesio prireiks apdailos ir auksavimo darbams baigti. XVII amžiaus kūrinys, kaip teigiama, yra aukščiausias medinis altorius Lietuvoje: 16 m aukščio ir 8 m pločio, puoštas kolonomis ir skulptūrų kompozicijomis.

Šią savaitę Klaipėdos Jūrų muziejaus delfinariume džiugi šventė – mažylio susilaukė delfinė Gabija. Mamą su delfinuku jau gali pamatyti ir delfinariumo lankytojai – jie plaukioja bendrame delfinų baseine, praneša Lietuvos radijas. Vos gimę delfinukai sveria apie 15 kilogramų, yra apie metro ilgio. Įsčiose delfinės mažylius nešioja metus. Delfinukas maitinasi mamos pienu, kuris yra daugiau nei dešimt kartų riebesnis už karvės pieną ir, kaip tvirtina delfinariumo darbuotojai, žuvies skonio.

Valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad dažniausiai prasčiau abiturientus parengia nedidelės rajonų mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad viena iš svarbiausių priežasčių – kai kurių savivaldybių delsimas tvarkyti mokyklų tinklą. Patys rajonai skundžiasi mokytojų stoka ir prasta socialine padėtimi. Per valstybinius brandos egzaminus, kur aukščiausias įvertinimas – 100 balų, buvo mokyklų, kuriose abiturientų lietuvių kalbos egzamino vidurkis siekė daugiau nei 80 balų.

Pajūrio kurorte gali būti įvestas tiesioginis valdymas. Aplinkos ministerija sako, kad artimiausiam Vyriausybės posėdžiui teiks medžiagą, kad būtų sustabdyta Palangos miesto tarybos veikla. To bus prašoma dėl, ministerijos teigimu, nuolat pažeidinėjamų įstatymų.

Piktnaudžiavimu tarnyba ir kurstymu iššvaistyti svetimą turtą įtariamam buvusiam Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui Stanislovui Stulpinui teks sėsti į teisiamųjų suolą. Tuo metu eksprokuroro gynėjas teismui skundžia tyrimą atlikusio prokuroro veiksmus – esą jis taip pat piktnaudžiavo tarnyba. Įtarimai taip pat pareikšti ir keturiems stambių uostamiesčio įmonių vadovams.

Uostamiesčio centre esančio buvusio tabako fabriko virsmas kultūros ir kūrybinių verslų centru įgauna realų pagreitį, praneša LTV „Panorama“. Parengus būsimojo kultūros fabriko techninį projektą jau šiemet planuojama teikti paraišką gauti lėšas iš Europos Sąjungos (ES) fondų objektui statyti.

Prie plastiko granulių gamyklos piketą surengę klaipėdiečiai skundžiasi, kad įmonė teršia aplinką ir kenkia netoli gyvenančių žmonių sveikatai. Piketuoti susirinkę Rimkų gyventojai ir juos palaikantys klaipėdiečiai tikina dažnai, ypač naktimis, jaučiantys nemalonius kvapus, kurie, anot jų, sklinda iš bendrovei „Neo Group“ priklausančios gamyklos, praneša Lietuvos radijas.   Įmonės atstovai neigia, kad čia viršijamos leistinos taršos normos.

Palangos valdžia priversta atsisakyti planuotų mokesčių už įvažiavimą į kurortą ir automobilių parkavimą centre. Užsitęsus konkurso procedūroms, nebeužtenka laiko tinkamai pasirengti tokių mokesčių surinkimui. Apmokestinti į kurortą įvažiuojančius automobilius bei jų statymą centrinėje miesto dalyje Palangos valdžia žadėjo nuo liepos 1 dienos. Už lengvąjį automobilį būtų tekę mokėti 10 Lt, už valandą stovėjimo – nuo 1 iki 3 Lt.

Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto rezervinėje teritorijoje esančio „Smeltės“ kvartalo gyventojai griebėsi protesto akcijų, praneša Lietuvos radijas. Prie uostamiesčio savivaldybės su plakatais susirinkę žmonės tikina nebematantys kitos galimybės priversti miesto valdžią vykdyti pažadus išasfaltuoti gatves, sutvarkyti komunikacijas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotam generalinės prokuratūros prokurorui Justui Lauciui žemės sklypas uostamiestyje skirtas teisėtai, praneša Lietuvos radijas. Generalinė prokuratūra teismo prašė panaikinti tuometinės Klaipėdos apskrities viršininkės įsakymą, kuriuo prieš 5 metus prokurorui Justui Lauciui buvo skirtas 8 arų sklypas Klaipėdoje.

Jau šią vasarą Palangoje už įvažiavimą į centrinę kurorto dalį ir už automobilio statymą gatvėse arčiausiai jūros teks mokėti rinkliavas. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė miesto taryba. Už įvažiavimą į Palangos centrą polisiautojams teks mokėti vienkartinį pagal transporto priemonės rūšį diferencijuotą mokestį, praneša Lietuvos radijas. Pavyzdžiui, už lengvąjį automobilį reikės atseikėti 10, už autobusą – 40 Lt.