Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, Lidija Jankauskienė, Reda Gilytė
Lapkričio mėnesį socialdemokratai pažadėjo Seimui pateikti įstatymą, įteisinantį tiesioginius merų rinkimus. Tam pritaria dauguma politinių partijų, neprieštarauja ir savivaldybių asociacija, tačiau įstatymo priėmimas nežada būti sklandus.
Pirmiausia dėl to, kad nesutariama, kokias galias turės tiesiogiai išrinktas meras. Ar jis bus ir tarybos narys, ar, atvirkščiai, negalės būti tarybos nariu ir tik turės vykdyti jos nurodymus? Antra vertus, politologai tiesioginius merų rinkimus vertina dar skeptiškiau ir sako, kad savivaldoje yra gerokai didesnių, įsisenėjusių problemų, pavyzdžiui, pernelyg didelis valdžios centralizavimas arba ydinga savivaldos struktūra. Tad skeptikų, kad jau 2015-ųjų rinkimuose merus galėsime išsirinkti tiesiogiai, gerokai daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Apklausų duomenimis, tiesioginių mero rinkimų pageidautų apie du trečdalius Lietuvos gyventojų. Žmonės mano, kad išrinktas konkretus asmuo geriau spręstų jų problemas.
„Kad kažkokie savivaldybių reikalai ryškiai geriau spręsis išrinkus tiesiogiai merą, aš tikrai nedrįsčiau prognozuoti, bet žmonių noras daryti pačių sprendimą yra gerbtinas. Vien dėl to mes galime ieškoti to sprendimo“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Tiesioginių mero rinkimų idėja Lietuvoje sklando jau beveik du dešimtmečius. Seime svarstytos ir tokius rinkimus įteisinti leidžiančios Konstitucijos pataisos, tačiau, nors dauguma politinių partijų ir deklaruoja palaikantys tiesioginius mero rinkimus, pataisos atmestos net du kartus. Socialdemokratų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad galimybė leisti tiesiogiai rinkti savivaldybių vadovus turi būti įvesta kuo greičiau – iki 2015-ųjų savivaldybių rinkimų. Tiesa, kol kas nesutariama dėl mero galių. Vieni siūlo, kad jis nebūtų tarybos narys, nedalyvautų priimant sprendimus, o tik juos vykdytų. Kiti merą mato kaip tarybos narį, kuriam priklausytų ir dalis savivaldybės tarybos kompetencijų: pavyzdžiui, detaliųjų planų tvirtinimas, vadovų skyrimas ar atleidimas. Būtent šį modelį, matydama, kad Seime nepavyks surinkti reikiamo kiekio balsų, jog būtų priimtos Konstitucijos pataisos, socialdemokratų partija planuoja įteisinti tik įstatymu. Tačiau tai neįtinka vienai didžiausių Seimo frakcijų – Darbo frakcijai. Jie norėtų, kad meras būtų atskirtas nuo tarybos, jiems pritaria ir liberalai.
„Planuojame keisti Konstituciją, nes mes nebegalime trauktis. Iš tikrųjų visos frakcijos, partijos už tai pasisako, išskyrus socialdemokratus. Tas jų siūlymas yra kaip tarpinis-netarpinis. Jis nieko nesprendžia. Aš bijau, jeigu eisime šiuo keliu, paprasčiausiai apgaudinėsime žmones“, – įsitikinusi Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė.
„Mes pasisakome už tą modelį, kad meras būtų vykdomosios valdžios vadovas, o taryba, kuri irgi būtų renkama, turėtų savo pirmininką. Tokiu būdu būtų įgyvendintas valdžių atskyrimo principas, kad būtų tam tikra kontrolė, ką veikia meras, ir atskaitomybė taryboje“, – aiškino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Šios idėjos šalininkai tikina, kad meras, tik būdamas nepriklausomas nuo tarybos, galės dirbti savarankiškai, teikdamas strateginius projektus. Abejodama, ar meras tokiu atveju tikrai bus savarankiškas, nes jo projektams vis tiek reikės tarybos pritarimo, šiam modeliui prieštarauja savivaldybių asociacija, kuri iš esmės palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją.
„Nedaryti kažkokių revoliucinių perversmų: meras yra tarybos pirmininkas, savivaldybės vadovas, jis būtų renkamas tiesiogiai, vadovautų tarybai ir galėtų formuoti vykdomąją valdžią pats. Tada jis galėtų ateiti su komanda, už kurią neštų atsakomybę ir galėtų greitai, operatyviai priimti sprendimus“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.
Politologai tiesioginių mero rinkimų naudą vertina skeptiškai, o ypač didesnių galių suteikimą merams. Neva jau dabar yra savivaldybių, kur merai jaučiasi tarsi kunigaikščiai, tad dar labiau padidinus jų galias, tokių kunigaikštyščių tik daugėtų. Politologų teigimu, tiesiogiai renkami merai dar naujovė ir Europoje. Tokie rinkimai populiaresni naujosios demokratijos šalyse. Senosios valstybės mieliau merus renka per tarybas, o kai kur jie skiriami centralizuotai, pavyzdžiui, vyriausybių. Teigiama, kad naujosios demokratijos šį kelią renkasi, nes nori, kad valdžia būtų personalizuota, labiau prieinama paprastam žmogui.
„Kita vertus, tai nėra panacėja – jokiu būdu nei politinių, nei savivaldos problemų tokia institucija neišsprendžia. Tam tikrą laiką, matyt, tiesioginiai mero rinkimai padidintų piliečių dalyvavimą savivaldybių tarybų rinkimuose, bet veikiausiai toks reiškinys būtų tik tam tikrą laiką, nes svarbiausia, kad Lietuvoje valdžia yra gerokai centralizuota“, – svarstė politologas Algis Krupavičius.
„Žmonės mieliau balsuoja už asmenybes, o ne už partiją. Na, ir duokime jiems asmenybę. Jei tikslas tik toks, nepasakyčiau, kad jis labai prasmingas ar kilnus. Atvirkščiai, jis yra populistinis. Jeigu tai bus priimta ir įgyvendinta, nemanau, kad Lietuvai bus geriau įvedus tuos tiesioginius mero rinkimus. Savivaldoje yra kur kas didesnių problemų, nei tai, ar mes rinksime merą tiesiogiai ar netiesiogiai“, – dėstė portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
O problemos gana įsisenėjusios. Vieni politologai pabrėžia itin prastą savivaldos struktūrą – šalyje per daug savivaldybių. Sumažinus jų skaičių, valdymas taptų efektyvesnis, galbūt pavyktų sutaupyti pinigų. Esą taip pat reikia galvoti apie sistemiškesnę reformą, nes tiesioginiai mero rinkimai – tik viena, visuomenėje populiari paveikslo detalė, o valdžios centralizavimas nesuteikia galių ir kompetencijų vietos savivaldai priimti sprendimus, jie perkeliami į ministerijas, Vyriausybę, Parlamentą. Įstatymo pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų socialdemokratai žada Seimui pateikti jau lapkritį. Tuo metu Konstitucijos pataisos, kurių nori kitos parlamento frakcijos, šiuo metu įstrigusios Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ar pavyks parlamentarams sutarti ir jau per 2015-ųjų savivaldos rinkimus leisti žmonėms merus rinkti tiesiogiai, neaišku. Tuo abejoja ir beveik visi „Savaitės“ kalbinti pašnekovai.
