Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“
Nidoje orai stebėti pradėti prieš 115 metų. Pasak specialistų, per tą laiką žmogaus rankų reikalavusius meteorologinius matuoklius pakeitė automatika, tačiau tiksliai nuspėti orus Kuršių nerijoje – iki šiol itin sudėtinga.
Pirmieji duomenys apie kritulius Nidoje paskelbti 1898 metų gegužę. Nidos meteorologijos stotis įrašyta į Pasaulio šimtamečių stočių sąrašą. Tačiau ji nėra seniausia Lietuvoje, anksčiausiai – 1770 metais – orai stebėti pradėti Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje.
„Lietuvoje turime net 5 šimtametes stotis – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio. Būtent šitos stotys, kurių stebėjimai siekia daugiau nei 100 metų, yra pačios vertingiausios. Lietuva galėtų didžiuotis šitais ilgalaikiais stebėjimais, nes nei viena Europos šalis neturi tiek stočių, kurios galėtų skaičiuoti daugiau nei 200 metų“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė.
Per 115 metų Nidos stotis keliskart kilnota iš vienos vietos į kitą. Dabartinėje vietoje – Kuršių marių pakrantėje – įkurta prieš beveik 50 metų. Neseniai atnaujinta stoties įranga ir dabar daugelis meteorologinių tyrimų automatizuota, orus prognozuojantys specialistai juos gali matyti bet kuriuo metu. Anksčiau duomenys į sostinę būdavo siunčiami kas trys valandos, o stebėtojai juos turėdavo užfiksuoti nustatytu laiku. Kadais naudota įranga dabar ir patiems specialistams kelia šypseną – debesuotumą nustatyti padėdavo dujų pripūstas balionas.
„Pripūsdavome balioną, paleisdavome į viršų ir sekundmačiu stebėdavome, kada jis pasislėpdavo debesyse, o tada apskaičiuodavome debesų aukštį“, – pasakojo buvusi Nidos meteorologinės stoties darbuotoja Elena Lipnickienė.
Neringiškiai sinoptikams kelia vieną klausimą – kodėl jiems tikliai nuspėti orų Kuršių nerijoje nesiseka iki šiol. Šie sako, kad orai čia keičiasi itin greitai, nes Kuršių nerija – unikali vieta.
„Vienoje pusėje yra jūra – viena temperatūra, visai kitoks paviršius. Kitoje pusėje – marios, ant kurių žiemą – ledas, vasarą – jos būna labiau įšilusios negu jūra. Šie veiksniai susideda ir labai veikia oro masę“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vedėjas Silvestras Dikčius.
Iš viso Lietuvoje yra 18 meteorologijos stočių, kurių duomenys perduodami į centrą Vilniuje.
