Pagaliau realiai susirūpinta sudegusio Palangos kurhauzo išsaugojimu. Tačiau kol kas panašu, kad užkonservuoti rengiamasi tik mūrinę miesto simbolio griuvėsių dalį.
Palangos simboliu vadinamas kurhauzas sudegė daugiau nei prieš šešerius metus. Iki dabar aukšta tvora apjuosti pastato likučiai lietaus, vėjo talžomi toliau yra. Palangos valdžia, kuriai priklauso pusė kurhauzo, tai yra mūrinė jo dalis, sako pradėjusi rengti konservavimo projektą.
Žadama sutvirtinti pastato sienas, atstatyti trūkstamas jų dalis, užsandarinti langus, duris bei uždengti stogą. Kurorto valdžia tikina, kad projektą rengti pradėjo šiemet gavusi Kultūros paveldo departamento nurodymą.
Šio vadovas, paklaustas, kodėl toks nurodymas duotas tik dabar, teigia, kad ir anksčiau buvo sudarinėjamos įvairios komisijos, savininkams buvo skirtos ir nuobaudos, tačiau teismas jas esą panaikino.
„Negaliu sakyt, kad nebuvo nieko daroma per tuos metus. Bet dviejų savininkų tarpusavio nesutarimai skaudžiai atsiliepia Palangos simboliui“, - teigia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vedėjas Vitalijus Juška.
Vis dėlto panašu, kad ir dabar tvarkoma bus tik mūrinė pastato dalis. Kitos, medinės pusės savininkas verslininkas Gediminas Jacka teigia, kad ji esą visiškai sudegusi ir konservuoti nėra ko. O atstatymo darbų jis negalintis pradėti tol, kol kurhauzui nėra priskirtas žemės sklypas ir patvirtintas detalusis planas. Dėl žemės sklypo G. Jacka ir savivaldybė bylinėjasi jau ne vienerius metus.
Tad kada kurhauzas vėl galėtų tapti Palangos puošmena, nesiryžo prognozuoti nė viena pusė. Savivaldybė tikina pinigų atstatyti savo daliai tikrai neturėsianti ir greičiausiai to nesiimsianti. Vien konservavimui teks surasti apie ketvirtadalį milijono litų.
„Mes norime arba rasti investuotoją, kuris imtųsi tą daryti, ar pastatą tiesiog parduoti“, - teigia Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vadovas sako, kad kurhauzo atstatymo klausimą spręsti būtų daug lengviau, jei pastatas priklausytų vienam savininkui. Tačiau G. Jackai priklausiusi medinė kurhauzo dalis jau dabar turi šešis savininkus – verslininkas ją išdalijo žmonai ir vaikams.
Kurhauzas – pirmasis ir ilgą laiką vienintelis Palangos viešbutis – buvo pastatytas grafo Juozo Tiškevičiaus apie 1880 metus. Kurhauzu jis pradėtas vadinti pagal kaimyninių kraštų tradiciją.
XIX a. pabaigoje kurhauzas tapo besikuriančio kurorto centru. Tai buvo ne tik mėgstamiausia poilsiautojų lankymosi vieta – jame veikė restoranas, kavinė, skaitykla, biliardo, žaidimų salės.
Kurhauze buvo rengiami koncertai, šokių vakarai, mėgėjų spektakliai.
Asta Kažukauskienė
„Panorama“
