Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba
Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione.
Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai, pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo. 2011-aisiais nesugauta apie 600-tai tonų, 12-aisiais – daugiau nei du tūkstančiai – beveik pusė metų kvotos.
Žvejai LRT televizijai aiškina, kad taip atsitiko dėl pasenusio laivyno – žvejybinių laivų amžius – daugiau kaip 30 metų, varikliai neekonomiški. Tačiau pasinaudoti Europos Sąjungos laivams modernizuoti skirtais pinigais žvejai taip pat nesugebėjo – esą taisyklės itin nepalankios. Pagal jas, keičiant variklius į naujus, jų galingumą privalu sumažinti 20 procentų. O jau dabar galingumas toks mažas, kad pučiant stipresniam nei 10 metrų per sekundę vėjui, plaukti į jūrą laivai nebegali.
Žvejai neįsisavino nė lito, todėl Europos Sąjungos parama nukreipta vidaus vandenų reikmėms.
„Nuo mūsų buvo atimta 11 milijonų, atiduota, kaip jau minėjau, į tvenkinius ir pelkes – nebijau to žodžio pasakyti – ir dabar žvejybinis laivynas tokioj būklėj, jog mes nesugavome menkės. Tai reiškiam, kad Lietuva prarado apie 10 mln. litų“, – sako Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Be to 80 procentų laimikio žvejai privalo parduoti Lietuvos žuvininkystės produktų aukcione. Todėl ir už kelių šimtų jūrmylių žvejojantys laivai turi gaišti laiką, deginti brangius degalus, nes parduoti žuvies šalia žvejybos rajono esančiuose uostuose negali.
„Birželio mėnesį mūsų įmonė šiais metais per 9 paras gaudydama prie Borholmo sugavo 45 t. žuvies. Tą patį birželio mėnesį mes dar buvom priversti užtrukti 9 paras į keliones pirmyn ir atgal vežiodami iš ano žvejybos rajono žuvį ir priduodami į aukcioną. Tai reiškia, galima skaičiuot, kad mes galbūt praradom dar 45 t. žuvies“, – sako „Spika“ direktorius Gintaras Gylys.
Žvejybą Baltijos jūroje prižiūrinčios tarnybos valdininkai įžvelgia ir dar vieną ekonominę priežastį.
„Per dvejus metus dvigubai sumažėjo šprotų ir strimelės kiekiai. Dėl to trigubai pakilo kaina, galima sakyti, ir pasidarė naudinga žvejoti šias žuvis. Todėl žvejai dabar kibo į tas žuvis, netiek daug dėmesio skirdami menkei“, – dėsto Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.
Šprotų ir strimelių kvotas žvejai išnaudojo beveik 100 procentų. Sankcijų dėl nesugautų menkių žvejai nesulauks – kvotos mažinamos tik viršijus nustatytus limitus.
