Valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad dažniausiai prasčiau abiturientus parengia nedidelės rajonų mokyklos.
Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad viena iš svarbiausių priežasčių – kai kurių savivaldybių delsimas tvarkyti mokyklų tinklą.
Patys rajonai skundžiasi mokytojų stoka ir prasta socialine padėtimi.
Per valstybinius brandos egzaminus, kur aukščiausias įvertinimas – 100 balų, buvo mokyklų, kuriose abiturientų lietuvių kalbos egzamino vidurkis siekė daugiau nei 80 balų.
Tačiau buvo ir tokių, kuriose vidurkis tesiekdavo 10 balų. Tai Mažeikių rajono Tirkšlių, Alytaus rajono Miroslavo ir Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos.
Matematika prasčiausiai sekėsi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos ir Vilniaus suagusiųjų mokymo centro auklėtiniams.
Istorija – Šalčininkų rajono Bžostovskio vidurinei mokyklai. Fizika –Skuodo Ylakių gimanzijos abiturientams.
Kai kuriems Mažeikių, Alytaus ar Šilalės rajono mokyklų auklėtiniams nekaip sekėsi laikyti daugelį dalykų.
Švietimo ir mokslo ministerija sako pastebėjusi, kad prasčiau sekasi tų rajonų abiturientams, kuriuose nesutvarkytas mokyklų tinklas –palikta daug pustuščių vidurinių, jos nepertvarkytos į gimnazijas, pagrindines ir pradines mokyklas.
„Labai svarbus yra savivaldybių, kaip švietimo steigėjų, dėmesys ir sprendimas, kuri mokykla bus gimnazija ir kur koncentruosis žmonės, kurie gali dirbti ir dirbs su vyresnių klasių moksleiviais. Tos savivaldybės, kurios tą darbą pradėjo dar 2000 m., jau yra pasiekusios žymiai geresnių rezultatų nei tos, kurios trypčioja vietoje ir bando įrodinėti, kad mokyklos išlaikymas pats savaime yra vertybė“, – LTV naujienų tarnybai sakė Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis.
Šilalės rajono valdžia sako, kad yra vaikų, kuriems, uždarius mokyklą, tektų keliolika kilometrų važiuoti prastu keliu.
„Manyčiau, svarbu kaimo židinys, bet svarbiausia vaikas – kad jam nereikėtų keltis 6 valandą ryto ir važiuoti 14 km. Tinklo pertvarka, be abejo, turi įtaką ugdymui, tačiau nemanyčiau, kad lemiamą. Drįsčiau teigti, kad vis dėlto mūsų rajone yra labai daug socialiai remtinų šeimų – apie 50 proc. vaikų gauna nemokamą maitinimą. Be to, esama daug į rizikos grupę patenkančių šeimų“, – kalbėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė.
Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad labai didelę įtaką vaiko pasiekimams daro tėvų dėmesys vaiko mokymuisi.
Pasak Šilalės rajono Pajūrio miestelio Stanislovo Biržiškos vidurinės mokyklos direktoriaus Juozo Žymančiaus, „du mūsų abiturientai paskutinius dvejus metus nuolat dirbo pas ūkininką – mokėsi ir dirbo. Teigiamas dalykas, kad jis nori užsidirbti. Kiti du mokiniai, kurie neišlaikė, mus garsino sportiniame sektoriuje“.
Šio, kaip ir daugelio kitų, rajonų mokyklų vadovai skundžiasi mokytojų, ypač specialistų, trūkumu.
„Mokyklų situacija, ypač rajonuose, didele dalimi yra palikta pačių rajonų valiai, tačiau ne visi rajonai gali savo mokyklas stiprinti, ne visi to nori, kadangi randa kitų prioritetų. Regioninė švietimo politika turėtų būti aktyvesnė“, – sakė švietimo ekspertas Rimantas Želvys.
Tolygus rezultatų pasiskirstymas visoje šalyje ir nedidelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, anot ekspertų, laikomas vienu svarbiausių kokybiško švietimo bruožų.
Kristina Jackūnaitė, Asta Kažukauskienė
LTV naujienų tarnyba
