arvydas anušauskas

Gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, per mėnesį rinkėjai labiausiai nusivylė energetikos ir sveikatos apsaugos ministrais. Gruodį G. Nausėdą palankiai įvertino 61,3 proc. respondentų, lapkritį tokių buvo 62,2 procento. Anot „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, per pastaruosius metus valstybės vadovo reitingas pakilo – pernai gruodį jį gerai vertino 52 proc.

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Arvydas Anušauskas bei Agnė Bilotaitė ketvirtadienį kviečiami į Seimą paaiškinti, kodėl iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti pasieniečiams talkinę kariai. Ministrų paaiškinimo per Seimo posėdį paprašė grupė opozicijos parlamentarų. Jie prašo pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių, Seimui gruodžio 13-ąją dar kartą trims mėnesiams pratęsus nepaprastosios padėties galiojimą, po trijų dienų, gruodžio 16-ąją, kariai atšaukti iš pasienio.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po vieno susitikimo su JAV delegacija suabejojo, ar šiuo metu Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Apie tai jis užsiminė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame aptarė ne tik karą Ukrainoje, saugumo padėtį regione, Vakarų nuovargį, bet ir Lietuvos pasirengimą gintis.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą ir nukreipė į ją daugiau nei 70 raketų. Be elektros liko antras pagal dydį šalies Charkivo miestas, elektros ir vandens tiekimas sutriko ir Kyjive. Savo ruožtu su Pentagono vadovu susitikęs mūsų krašto apsaugos ministras nei patvirtina, nei paneigia žinių dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai. Tik sako, kad šioje srityje pokyčių bus. Tuo metu Putinas po trejų metų pertraukos pirmadienį vyks pas Lukašenką į Minską.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyko vizito į JAV, ten aptars raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimą, nuolatinį amerikiečių pajėgų dislokavimą Lietuvoje. Pentagone numatytas ministro susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Su L. Austinu A. Anušauskas taip pat kalbės apie paramą Ukrainai, saugumą regione.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko politinėje komandoje – pokyčiai. Su krašto apsaugos sistema po dvejų metų darbo atsisveikina viceministro pareigas ėjęs Vilius Semeška. Viceministras traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų, rašoma pranešime spaudai. Tačiau neoficialiai kalbama, kad Krašto apsaugos ministerijoje praėjusią savaitę įvyko stiprus konfliktas tarp ministro A. Anušausko ir viceministro V. Semeškos.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė dvigubina rengiamų kursų Ukrainos kariams apmokyti apimtis, trečiadienį pranešė ministerija.  „Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės rengtuose kursuose per 2022 metus jau paruošta apie 500 Ukrainos kariuomenės karių. Siekiant kuo greičiau sustiprinti šalies atsparumą, mokymų tempas bus dvigubinamas – 2023 metais Lietuvos kariuomenė apmokys apie 1500 Ukrainos karių, iš jų 1100 – Lietuvoje“, – nurodoma pranešime.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos perduotos Ukrainos kariuomenei ir atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją. „Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos „PzH2000“, –  šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Iš viso šešios savaeigės haubicos jau sugrąžintos Ukrainai. Kartu su amunicija“, – pridūrė ministras.

Praėjusią savaitę neigęs ministro Anušausko žinią, kad archeologai rado vieno žymiausių partizanų palaikus, šiandien Genocido ir rezistencijos centras patvirtina – Leipalingyje tikrai rasti Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų fragmentai. Tai labiausiai pradžiugino jo giminaičius, kurie šios žinios laukė dešimtmečius. Pasirodo, ankstesnes palaikų paieškas nuo sėkmės skyrė vos keli metrai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranėšė, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Tarptautinėse operacijose įgyta patirtis stiprina Lietuvos saugumą, sveikindamas iš Malio grįžusius karius penktadienį Kaune sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dalyvaudami tarptautinėse operacijose mūsų kariai stiprina mūsų šalies saugumą. Lietuvos kariai operacijoje MINUSMA tarnauja Vokietijos kontingento sudėtyje, o visi puikiai suprantame, kad Vokietija mums yra ypatingos svarbos sąjungininkė“, – kariuomenės paskelbtame pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Lietuva iškilmingai švenčia kariuomenės dieną. Šalies kariuomenė ne tik mini savo 104-ąsias įkūrimo metines, bet ir skaičiuoja 30-imt metų nuo kariuomenės atkūrimo po sovietinės okupacijos, taip pat 20-imt metų nuo istorinio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo vizito. O Vilniaus Katedros aikštėje su NATO partneriais žygiavo Lietuvos kariai,  juos lietuviškai pasveikino ir pats Ukrainos kariuomenės vadas. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus, kad Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, manoma, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) teigia negalintis to patvirtinti.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, manoma, rasti pasipriešinimo kovų pradininko, Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Moldovos kolega Anatoliu Nosatčiu pasirašė dvišalį susitarimą, numatantį gaires šalių karinio bendradarbiavimo stiprinimui. „Kartu su Moldova turime rodyti vienybę. Remiame Moldovą ir siekiame tinkamo dėmesio Rytų partneriams. Šiandien pasirašėme susitarimą ir nubrėžėme gaires tolimesniam bendradarbiavimui“, – žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Norėtume, kad tarp institucijų išliktų draugiški santykiai.

Seimas supaprastino tvarką įrengti karinei infrastruktūrai, Lietuvai ruošiantis priimti daugiau NATO karių. Seimas šią savaitę priėmė Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais palengvintos krašto apsaugos tikslams reikalingų valstybinės žemės sklypų suformavimo, pertvarkymo, infrastruktūros plėtros procedūros. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad lengvatos leis trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Antradienį paskelbus, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos ir dėl to žuvo du žmonės Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė į tai reagavo socialiniame tinkle „Twitter“. „Atidžiai seku labai aktualias naujienas iš Lenkijos. Konsultuosimės su Lenkija ir su visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – parašė ji.

Lietuva kitąmet apmokys 1 tūkst. ukrainiečių karių, po antradienį Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo pareiškė Krašto pasaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kitais metais mes planuojame apmokyti tūkstantį karių, šiais metais pusę tūkstančio apmokėme. Kitų metų planas – dvigubai didesnis“, – interviu LRT antradienį sakė A. Anušauskas. Pasak ministro, šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus. „Vis tik bus ir iššūkių.

Antradienio vakare pranešus apie sprogimus Lenkijos mieste netoli Ukrainos sienos ir oficialiai dar nepatvirtintomis žiniomis žuvus dviem žmonėms, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad šįvakar skrendą į Lenkiją. Šią žinią ministras pranešė savo socialiniame tinkle. „Skrendu iš Briuselio į Varšuvą.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai antradienį sutarė pradėti karinės paramos misiją Rusijos užpultai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos metu bus siekiama atliepti dabartinius Ukrainos poreikius ir apmokyti 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Visos karinės paramos misijos veiklos vyks ES šalių teritorijose. „Pasiekėme svarbų politinį sutarimą dėl misijos steigimo, būtina nedelsiant pradėti jį įgyvendinti.

Užsienio reikalų ministras Arvydas Anušauskas vyksta į Briuselį, kur antradienį su kolegomis tarsis, kaip stiprinti šalių bendradarbiavimą investuojant į Europos gynybą. „Rusijos agresija prieš Ukrainą ir besikeičianti saugumo situacija kitose pasaulio dalyse toliau demonstruoja būtinybę Europai rūpintis savo saugumu ir gynyba. Didėjantys ES šalių narių gynybos biudžetai sukuria galimybes bendrai investuoti į Europos saugumą.

Lietuva Ukrainai perdavė dar 12 šarvuočių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius. „Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.

Jungtinės Valstijos Lietuvai parduoda aštuonias HIMARS sistemas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva metus siekė šio sprendimo, o ginkluotė padės apginti ne tik Lietuvą, bet prireikus, ir sąjungininkus. Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido už numanomą 495 mln. dolerių (apie 493 mln. eurų) sumą Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis, ketvirtadienį pranešė amerikiečių Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra.

Antrasis Jono Karolio Chodkevičiaus aukso medalis už valstybės stiprinimo veiklą sekmadienį Vilniaus paveikslų galerijoje įteiktas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir visuomenininkui Andriui Tapinui. „Šiemet apdovanojimą įteikiame dviem žmonėms, nes matome „Laisvės TV“ ir Krašto apsaugos ministerijos bendros iniciatyvos telkiant visuomenę unikalumą.

Neretai tenka išgirsti klaidingą teiginį, jog Lietuvoje nėra gynybos pramonės, o jei ir yra, tai labai fragmentiška. Klaidingam stereotipui susiformuoti galėjo būti ne viena priežastis, dažniausiai pasikartojanti – visuomenės žinios apie gynybos pramonę yra ganėtinai archajiškos: neretai ji siejama su „sunkiąja pramone“, tankų gamyba ar panašiai, užmirštant, kad egzistuoja moderniosios technologijos ir nemaža dalis šalies gynybos pramonės įmonių kuria ir gamina sudėtingų sistemų komponentus ir...

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina tarptautinę bendruomenę izoliuoti Iraną dėl jo pagalbos Rusijai puolant Ukrainą. „Reikia greta tų sankcijų, kurios taikomos Iranui, pridėti tokias sankcijas, kurios šią netiesioginę karo dalyvę eliminuotų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Aktyvusis rezervas bus formuojamas sparčiau, kariai bus priskirti konkretiems kariniams vienetams, rezervinei brigadai bus perkama ginkluotė, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji teigia siekianti, jog po trejų metų aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst. karių, o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymus nustatyti lengvatas įrengiant karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti NATO karius Lietuvoje. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, šie siūlymai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą. „Pasikeitus geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą.

Pabradėje trečiadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder aptarė NATO rytų flango gynybos ir atgrasymo stiprinimą, svarbiausius dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, Rusijos keliamas grėsmes, paramą Ukrainai bei pasiruošimą Vilniaus NATO viršūnių susitikimui 2023 metais.

Palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje išlieka prezidentas G. Nausėda, antroje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ atlikta apklausa. Spalio 11–16 dienomis vykusios apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 60,8 proc. apklaustųjų (56 proc. rugsėjį), taip pat prezidentas sulaukė 20,9 proc. neigiamų vertinimų, kaip ir prieš mėnesį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie dar vieną Rusijos rengiamą išpuolį – siekį sukelti technogeninę katastrofą, susprogdinant Kachovkos hidroelektrinės ištvanką. Reaguodamas į šį rusų užmojį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paragino tarptautinę bendruomenę imtis visų priemonių tam sustabdyti. „Fronte pokyčių nėra. Tačiau akivaizdu, kad Rusija patiria spaudimą, traukiasi iš Chersono, nes neturi pajėgų jam išlaikyti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį LDK Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje pasveikino ir už pavyzdingą tarnybą, pasiaukojimą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautinių operacijų užduotis medaliais apdovanojo iš misijos Irake sugrįžusius Lietuvos karius, pranešė ministerija. „Džiaugiuosi, kad visi Lietuvos kariai saugiai grįžo namo iš pastaruoju metu ne itin ramaus Irako, kur Danijos mobiliosios apsaugos kuopos sudėtyje atliko pajėgų apsaugos užduotis.

Pastaruoju metu į viešumą išsiveržusi įtampa tarp krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno turėtų šiek tiek slopti, bet L. Kasčiūnas gana aiškiai parodė, jog Seimo komitetas nebus tik Krašto apsaugos ministerijos dekoracija.

Pirmais atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šiandien švenčia 90- metį. Prie jo namų nuo ryto rinkosi Tėvynės Sąjungos aktyvistai. Popietę atvyko ir ministrai. Šie iš V. Landsbergio pusiau juokais gavo pastabų. Švęsdamas savo jubiliejų profesorius Lietuvai linki džiaugtis gyvenimu. Vidurdienis.

Krašto apsaugos ministras, sveikindamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrėjus ir dėkodamas už jų indėlį, kviečia juos tapti „kariuomenės ambasadoriais“. Šeštadienį Krašto apsaugos ministerijoje vykstant karių, kūrusių Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, konferencijai „Atkurtai Lietuvos kariuomenei – 30“, ministras pabrėžė, kad jų indėlis leido per trisdešimtmetį šiai sistemai išaugti į „tvirtą ir patikimą instituciją“, turinčią didelį pasitikėjimą visuomenėje.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vėl nemalonumai dėl žmonos. Vienoje televizijos laidoje žmonai pareiškus, kad vyras ją dar kelios savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą perspėjo apie būsimą karą, valstietė Agnė Širinskienė apkaltino ministrą žmonai išplepant karines NATO paslaptis. Parlamentarė reikalauja tyrimo ir mano, kad Anušauskui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Krašto apsaugos ministro žmonai Linai Anušauskienei glamūrinėje laidoje prabilus apie tai, kad jos sutuoktinis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš anksto informavo ją apie realų pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą, opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė apskundė ministrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Parlamentarės požiūriu, gali būti, kad ministras žmonai atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių.

Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė meta kaltinimus Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui atskleidus įslaptintą informaciją savo žmonai. Dėl šio įvykio Seimo narė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Parlamentarė apie tai rašo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasak A. Širinskienės, A. Anušausko žmona Lina Anušauskienė viename interviu pasipasakojo žinojusi apie karo Ukrainoje pradžią keliomis savaitėmis anksčiau, nei sužinojo dauguma Lietuvos žmonių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje su kolegomis gynybos ministrais aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, įvertino progresą stiprinant NATO gynybą ir atgrasymą, diskutavo apie branduolinį atgrasymą, o taip pat išsakė poreikį drauge stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, rašoma atsiųstame pranešime.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, regis, sunervino kai kuriuos kolegas. Pastaruoju metu tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas aiškindamasis dėl vokiečių brigados savo klaida įvardijo kalbėjimą apie karinius techninius dalykus „žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo“. „Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kurie neturi ar turi nedaug supratimo, tikrai buvo klaida“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui atsakydamas į klausimą, ar padarė klaidą paminėdamas dešimt dienų kaip pakankamą terminą brigados atvykimui, teigė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės. „Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų aiškiau kalbėti apie tai, jog Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo, ir paragino vengti dviprasmiškų signalų.