Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.
Ukrainiečiai džiaugėsi vasarą gavę amerikietiškas raketines artilerijos sistemas HIMARS. Šios sistemos atkeliauja ir į Lietuvą. Jungtinėse Amerikos Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasirašė susitarimą dėl sistemų tiekimo.
„Tai didelis žingsnis mūsų ginkluotosioms pajėgoms, ši nauja sistema žymiai pagerins mūsų nacionalines ir regionines galimybes“, – teigia A. Anušauskas.
HIMARS kaip tik užpildo tą tolimojo nuotolio mūsų artilerijos pajėgumų spragą ir tos raketos, kurios gali siekti iki 300 kilometrų, yra didelis galvosūkis bet kuriam potencialiam priešui“, – sako A. Anušauskas.
„Sporto terminais kalbant, būsim kitoje lygoje, mes šokam į lygą, kur kariaujam ne batalionais arba maksimum brigada, nes artilerijos sistemos, lauko artilerijos sistemos, haubicos tai yra brigados lygmens, o čia jau galim kariauti divizijos lygmenyje“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
HIMARS sistemos kelia Lietuvos kovinę parengtį ir galią į naują lygį: skirtingos raketos galės pataikyti į sausumos taikinius, esančius giliai priešo kontroliuojamoje teritorijoje.
„Gali šaudyti iki 70-ies kilometrų, iki 150-ies ir iki 300 kilometrų. Armijos vadavietės nuo priešakinių linijų yra toli nutolusios. Galėsi aukštesnio ešelono vadavietes, logistinius centrus, susitelkimo rajonus. Tos sistemos labai gerai veikia Ukrainoje, turi tokią sakyčiau, vienas iš lemiamų veiksnių šitame kare“, – teigia V. Rupšys.
„Kai HIMARS sistemos atvyko į Ukrainą vasaros viduryje. iniciatyvą savo rankose laikė Rusijos federacija. „HIMARS“, keliolika sistemų sugebėjo padėti ukrainiečiams stabilizuoti situaciją po to netgi kontraatakuoti. Tai yra didžiulis svertas atgrasant priešą bandyti eiti į mūsų teritoriją“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„HIMARS raketos brangios. Dėl to kiekvienas smūgis priešui turi būti apskaičiuotas, naikinami tik patys svarbiausi taikiniai.
„Jeigu Rusija pradėtų agresyvius karinius veiksmus prieš NATO valstybes, tai Karaliaučiuje esanti priešlėktuvinė rusų oro gynyba galėtų būti sunaikinta būtent šita raketine sistema. Ji skirta naikinti aukštos pridėtinės vertės taikinius, kurių sunaikinimas gali padaryti labai didelę žalą priešui. Tai yra įvairūs radarai, tai gali būti vadavietės aukšto lygio, tai gali būti dideli sandėliai“, – kalba Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.
Šiuo metu HIMARS kuriamos dar galingesnės raketų sistemos.
„JAV kartu su Didžiąja Britanija, jau dabar prisijungė Australija, vykdo naują projektą. Dar tai pačiai „HIMARS“ paleidimo sistemai raketos efektyvus nuotolis beveik iki 500 km, 499 km“, – sako Rytų Europos studijų centro ekspertas Gintaras Bagdonas.
„HIMARS Lietuvai kainuos 495 milijonus dolerių. Tai brangiausias kariuomenės pirkinys istorijoje. Net tik Lietuva perka šias sistemas, bet ir kaimyninės valstybės, Latvija, Estija, Latvija.
„Po šešias kiekviena šalis, viso Baltijos regione 20 vienetų ir Lenkija įsigis taip pat šias sistemas. Ginti reikia ruoštis ne vien atskirai Lietuvos teritoriją, bet Lietuvą, Latviją, Estiją. Natūralu bendras gynybinių pajėgumų vystymas yra tiesiog privalomas“, – teigia G. Bagdonas.
Lietuva perka ir sraigtasparnius „Black Hawk“, iš kurių pirmuosius kariuomenė turėtų gauti 2024-aisiais. Latvija 2 šiuos sraigtasparnius jau gavo. Jie bus pradėti eksploatuoti sausio mėnesį.
„Sovietiniai ar rusiški Mi-17 sraigtasparniai jau buvo nusidėvėję ir iš esmės dirbo pagal kitokius standartus ir su kitokia kvalifikacija. Be abejo, taip pat susiduriame su problemomis dėl jų priežiūros ir atnaujinimo, nes jie paprasčiausiai neatitinka NATO standartų“, – sako Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks.
Tiesa, šiais metais Lietuva pasirašys dar vieną naują kontraktą su partneriais vakaruose.
„Cezariai, artilerijos sistemos, haubicos, prancūziškos haubicos, ant ratų, mobilesnės, lengvesnės ir veikiančios Ukrainoje ir pakankamai sėkmingai, mobilumas leidžia joms būti nesunaikintoms ir veikti efektyviai“, – kalba L. Kasčiūnas.
Lietuva stengiasi rūpintis ir šalies oro gynyba. Šių sistemų Lietuvai reikia itin daug.
„Dabar mes turim NASAMS, mes neprisirišam prie konkrečios sistemos. Egzaminuojam, žiūrim, tiriam rinką, ką gali pasiūlyti ir atitinkamai jau bus priimti sprendimai įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas“, – aiškina V. Rupšys.
„Norint uždengti, kad ir Vilniaus miestą, reikėtų tolimo nuotolio gynybos sistemų tokių kaip Patriot bent keturių, o kaina vienos sistemos nuo 2 milijardų. Tai yra žiauriai brangūs pirkiniai. Dėl to mes vieni nepajėgūs tai padaryti, turime tai daryti kartu su mūsų partneriais regione“, – sako L. Kasčiūnas.
Pirmieji HIMARS į Lietuvą turėtų atvykti 2025-aisiais.
