Tačiau ir NATO, ir Lenkija, ir Lietuva sako, kad dėl incidento kaltė tenka Rusijai – ukrainiečiai raketomis ginasi nuo neteisėtų ir brutalių rusų antpuolių.
Kateris liko po rusiškos raketos smūgio į grūdų džiovyklą Lenkijoje. Smūgis, po kurio bent akimirkai dalis pasaulio pradėjo galvoti apie trečią pasaulinį karą. Nuotraukos naktį apskriejo visą pasaulį, skelbiant, kad rusų gamybos raketa nukrito NATO valstybės teritorijoje, Pševodovo kaime, maždaug 8 kilometrai nuo Lenkijos – Ukrainos sienos ties Lvivu. Vietos gyventojai sugebėjo užfiksuoti ir po sprogimo kilusį dūmų debesį.
„Pribėgau prie lango, nes sprogimas buvo gana arti – už 100 metrų. Pamačiau didžiulį juodą debesį ir pajutau siaubingą kvapą. Ir, jeigu gerai prisimenu, pamačiau ugnį, bet jos buvo nuo elektros laidų“, – pasakoja vietos gyventoja Joanna Magus.
Raketa pražudė džiovyklos darbuotoją bei vairuotoją, kuris tuo metu atvežė grūdus. Vienam vyrui vardu Bogdanas buvo 60, kitam – Boguslavui – 62-eji metai.
„Vienas žuvusiųjų buvo puikus žmogus. Jis visą gyvenimą norėjo padėti kitiems, ir tą darė. Jis visada padėdavo, galėjai juo pasitikėti. Kai sužinojome, kad abu juos žinome... vienas buvo mano amžiaus, kitas truputį jaunesnis“, – kalba J. Magus.
„Iš pradžių maniau, kad sprogo krosnis, bet vėliau paaiškėjo, kad į juos pataikė raketa. Turiu širdies ir kepenų problemų, maniau, kad numirsiu, išbalau. Man sakė, kad jie žuvo... tai galėjau būti aš“, – sako fermos darbuotojas Mateusz Zub.
Iš karto po sprogimo įvykio vieta buvo atitverta nuo smalsuolių ir žurnalistų, jos apsaugai pakviesti ir kariai. Mat paaiškėjus šiai žiniai, ko gero, visas pasaulis bent trumpam įsitempė, klausdamas, ar Rusija atakavo NATO valstybę? Tai darė specialiai, ar per klaidą? Patys lenkai su išvadomis neskubėjo.
„Mes žinome, kad Rusija visą dieną atakavo Ukrainą raketomis, bet kol kas neturime jokių konkrečių įrodymų, kas paleido šią raketą, tyrimas vis dar vyksta, ir tikiu, kad tyrėjai tai išsiaiškins. Tikėtina, kad tai rusų gamybos raketa, bet tai taip pat dar tiriama“, – teigia Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
Lietuvoje viešoje erdvėje iš karto kilo sąmyšis – daugybė ekspertų, politikų ir tiesiog savo nuomonę reiškiančių žmonų pradėjo svarstyti apie lenkų ir NATO atsaką, aljanso 5 straipsnio aktyvavimą, prognozuoti Rusijos sunaikinimą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas net suskubo pranešti, kad iš Briuselio išskrido į Varšuvą. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad jis per Varšuvos oro uostą tiesiog skrido namo į Vilnių. O visus sunerimusius dėl galimo trečio pasaulinio karo, naktį nuramino pats Lenkijos prezidentas.
„Pirmiausia, aš noriu visus patikinti, kad mes dirbame ramiai ir labai atsargiai, nedarome jokių skubotų sprendimų, todėl prašau visų išlikti ramiems. Lenkų kariai yra įvykio vietoje, turime sąjungininkų palaikymą“, – tvirtina A .Duda.
Ne taip audringai, bet sureagavo ir pasaulio lyderiai, kaip tik tuo metu susitikę Indonezijoje. Iš miegų Dudos skambučio buvo pakeltas ir Amerikos prezidentas Joe Bidenas.
„Nenoriu kalbėti, kol tyrimas dar neatliktas, bet trajektorija nerodo, kad ji būtų paleista iš Rusijos“, – sako J. Bidenas.
Rusija paneigė, kad tai jos paleista raketa, o Kremliaus propagandistai net pradėjo rėkti, kad tai vakarų provokacija nukreipta prieš rusus. Kremliaus pakalikė Simonian net sarkastiškai paskelbė, kad lenkai dabar turi savo Belgorodą.
„Rusija neturi nieko bendro su įvykiu Lenkijoje. Mes esame isteriškos rusofobinės reakcijos liudininkai, kuri neparemta jokiais įrodymais. O aukšti įvairių šalių pareigūnai daro nepagrįstus pareiškimus apie tai, kas nutiko, kokios to priežastys ir panašiai“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrij Peskov.
Naktiniame kreipimesi Zelenskis pareiškė, kad apie tokią įvykių eigą jis jau buvo įspėjęs. Anot jo, tas gali pasikartoti ne tik Lenkijoje, bet ir Baltijos šalyse.
„Smogti raketomis NATO teritorijai. Tai Rusijos raketų smūgis kolektyviniam saugumui! Tai labai reikšminga eskalacija. Reikia veikti“, – tvirtina V. Zelenskis.
Vis tik šiandien dieną Lenkijos prezidentas pranešė, kad tai greičiausiai 7-ajame dešimtmetyje rusų pagaminta S-300 tipo raketa. Paleista ukrainiečių.
„Šiuo metu mes neturime jokių įrodymų, kad raketa buvo paleista iš Rusijos pusės, kaip tik didelė tikimybė, kad tai buvo gynybai naudota raketa, panaudota Ukrainos gynybinių pajėgų“, – teigia A. Duda.
Ukrainos saugumo tarybos sekretorius po tokių žinių viešai paprašė įrodymų, kad raketa buvo ukrainiečių. Ir pareiškė, kad jo šalis nori prisidėti prie tyrimo, pateikti įrodymus susijusius su rusų kalte.
„Mūsų preliminari analizė rodo, kad incidentą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant apginti Ukrainos teritoriją nuo Rusijos sparnuotųjų raketų atakų. Tačiau leiskite man aiškiai pasakyti: tai ne Ukrainos kaltė. Rusijai tenka didžiausia atsakomybė, nes ji tęsia savo neteisėtą karą su Ukraina“, – kalba NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Po tokių pasisakymų, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Zacharova paklausė, ar lenkai nenori atsiprašyti rusų, dėl savo isterijos ir naktinio ambasadoriaus iškvietimo pasiaiškjinti. Naktį lenkai kvietėsi ne tik rusų ambasadorių, bet ir padidino kariuomenės parengties lygį ir pasakė svarstantys aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį. Bet šiandien jo neaktyvavo.
„Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio. Bet ši priemonė visą laiką yra mūsų rankose“, – teigia Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
„Praktiškai tai reiškia konsultacijos ir lenkai išreiškia tam tikrą poreikį, kokių priemonių jie norėtų ir tikėtųsi iš aljanso, kaip tam tikros paramos ir pagalbos“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Skubų pasitarimą šiandien rytą surengė ir Gitanas Nausėda. Jis pasikvietė Valstybės gynimo tarybos narius.
„Manau, kad tai yra pakankamai svarbus naujas etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą, jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės“, – kalba G. Nausėda.
Lietuva bandys įtikinti sąjungininkus, kad oro gynybą būtina stiprinti ne tik Lenkijoje, bet ir Baltijos šalyse.
„Mes žinome, kiek yra Lenkijoje, mes žinome, kiek yra Lietuvoje, kiek visame paribyje, bet tiesiog tų sistemų turėtų būti daugiau“, – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Mūsų poreikis didesnės oro gynybos Lietuvai, neatsiradęs šiandien, neatsiradęs vakar. Mes to prašėme Madrido vadovų susitikimo metu, prašome šiandien, taip, rytų flangas turi būti ginamas stipriai“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad Vyriausybė svarsto pratęsti nepaprastąją padėtį šalies pasienyje, kuri dabar galioja iki gruodžio vidurio. O Lietuvos kariuomenė jau šiandien padidino savo parengties lygį oro gynybos vienetuose.
Jei, kaip sakoma, rusų ir ukrainiečių raketos tokios pačios, tai jau rimta problema provokacijoms!!!
