arvydas anušauskas

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Lietuva ketina įsigyti raketinės artilerijos sistemas HIMARS. Tą darys ir kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija. Apie tai antradienį susitikime su Seimo Regionų frakcijos nariais kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kaip teigė jis, karas Ukrainoje ir Ukrainos pajėgų patirtis pakoregavo ir Lietuvos ginkluotės įsigijimus. „Korekcijos buvo padarytos pirmiausia planuojant įsigyti tokias efektyvias sistemas, kurios tikrai pademonstravo efektyvumą – HIMARS.

Ginklams, karinei įrangai tenka apie trečdalį visų gynybos lėšų, netoli pusės milijardo eurų, Seime opozicinei Lietuvos regionų frakcijai pristatydamas kariuomenės plėtrą trečiadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Per šiuos metu ką pavyko padaryti: buvo didinamos išlaidos pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikį Seime kovo mėnesį.

Krašto apsaugos ministras Arvydo Anušausko teigia, kad Lietuvos įsigytos kovos mašinos „Boxer“ veikia, tačiau jose trūksta moderniausios įrangos, kurią gamintojas privalės įdiegti. Pasak jo, kadangi gamintojai neįvykdė įsipareigojimų, už kovos mašinų tobulinimą Lietuvai papildomai mokėti nereikės, o iki kitų metų vidurio Lietuvos turimų kovo mašinų „Boxer“ kiekis išaugs dvigubai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad dažnu atveju Ukrainos karo metu dingsta nesutarimai tarp Europos šalių. A. Anušauskas teigė, kad Lietuvos pagalba Ukrainai toliau bus tęsiama ir jei tik galėtų, jau rytoj nuvežtų daugiau ginkluotės. „Ar didžiausio Europoje karo metu dingsta šalių tarpusavio nesutarimai, ar parama Ukrainai iškyla į pirmą vietą? Turiu pasakyti, kad daugeliu atvejų taip ir yra.

Seimo opozicinė Lietuvos regionų frakcija su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku antradienį aptars kariuomenės plėtros klausimus. Frakcija pranešė, kad bus kalbama apie kariuomenės modernizavimą, stiprinimą, infrastruktūros plėtros projektus, kibernetinio saugumo aktualijas.   Lietuva plečia karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti brigados dydžio vienetą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas liepos 21 d. nuotoliniu būdu susitiko su naujai paskirtu Estijos gynybos ministru Hanno Pevkuru, pasveikino jį su naujomis pareigomis ir aptarė aktualius dvišalius bei daugiašalius bendradarbiavimo klausimus. Ministrai diskutavo apie bendras pastangas siekiant regiono saugumo ir gynybos stiprinimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas liepos 11 d. su Nigerijos ambasadoriumi Shina Fatai Alege aptarė Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose Afrikoje ir būtinybę remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Daugelį metų Lietuva aktyviai prisideda prie stabilumo ir taikos užtikrinimo pastangų Afrikoje. Tai prioritetinis Lietuvos kariuomenės tarptautinių operacijų regionas.

Gitanas Nausėda suteikė leitenanto laipsnį jauniesiems karo akademijos absolventams. Jaunieji Lietuvos karininkai Rusijos nebijo: aiškina, kad dėl valstybės yra pasiruošę paaukoti ir savo gyvybes. 3-ią kartą šalies istorijoje geriausio karininko apdovanojimas atiteko merginai. Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Lietuva reaguodama į karą Ukrainoje karininkų skaičių didina. Į Daukanto aikštę žygiuoja 29-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida.

Ketvirtadienio vakarą vaizdai pajūryje neramino poilsiautojus. Virš Klaipėdos ir Palangos ratus suko lėktuvas, lydimas dviejų naikintuvų. Neįprastas reginys ir triukšmas kėlė aibę klausimų ne tik gyventojams, bet ir policijai, savivaldybės atstovams. Kas čia įvyko? Vaizdo įrašais apie dangų skrodusį lėktuvą ir du naikintuvus gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis apie 21 val. vakare. „Matėme namuose pro langą… Buvo išties nejauku“ , – komentuoja palangiškė.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai palengvins Vokietijos politikų pozicijas motyvuojant, kodėl reikalinga stiprinti karinį buvimą Lietuvoje iki brigados dydžio, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Žinome Vokietijos, sakyčiau, šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią.

Lietuva siekia kad NATO brigada šalyje būtų dislokuota pilna apimtimi, teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Tai jis sakė Madride susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht). „Siekiame, kad Vokietijos pajėgumai Lietuvoje didėtų: keliame tikslą, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota Lietuvoje pilna apimtimi. Esame pasirengę planą, tam reikės papildomų investicijų, naujos infrastruktūros nuolatiniam sąjungininkų buvimui.

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas. Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.

Su Rusija siejamos organizuotos kibernetinės atakos prieš Lietuvą pirmąkart pasiekė tokį platų mastą, o radus pažeidžiamų vietų, galimi rimtesni išpuoliai prieš verslą, įspėja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kiberatakos vyko visą laiką, nesustojamai, jau, sakyčiau, ne vienus metus vyksta. Bet tokio masto, intensyvumo – jei ir nepasiekė aukščiausio intensyvumo, bet sakyčiau, vidutinio intensyvumo – tai taip, tai vyksta, ko gero, pirmą kartą“, – LRT sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Rusija nusprendė Baltarusijai perduoti taktinių raketų kompleksus, todėl, ministro teigimu, NATO turėtų priimti naujus sprendimus. A. Anušauskas teigė, kad vertėtų pradėti kalbėti apie tai, ar kaip atsako į Rusijos veiksmus dislokuoti Lietuvoje smogiamosios aviacijos junginius. „Nuolat Vakarų valstybes šantažuojantis Putinas nepamiršo ir karinio šantažo atnaujinimo.

Aistros vis labiau verda dėl prekių tranzito į Kaliningradą iš Rusijos ir šios šalies reakcijų. Briuselyje Gitanas Nausėda laukia naujo Europos Komisijos išaiškinimo, kaip turi vykti sankcionuotų prekių gebenimas iš ir į Kaliningradą per Lietuvą.  Premjerei Ingridai Šimonytei Seime net teko gintis nuo įžeidinėjimų ir raginti Seimo narius neskleisti propagandos. Parlamente diskusijų objektu tapo ir Estijos premjerės Kaja Kallas paatviravimas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Estijos premjerė, pasakiusi, kad Rusijai užpuolus, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik per pusę metų, neatitinka realybės. Pasak jo, politikai, tarp jų ir Estijos premjerė, nežino visų gynybos planų detalių. Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

Politinės aistros dėl Kaliningrado kaista. Rusija toliau kaltina Lietuvą Kaliningrado blokada, nors ten pradėjo veikti Europos Sąjungos sankcijos: negalima tranzitu įvežti plieno, juodųjų metalų. Į Kaliningradą aiškintis situacijos specialiai atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis grasina: prieš Lietuvą artimiausiu metu imsis priemonių, kurios palies gyventojus.

Rusijos kalbos apie Lietuvos uosto blokadą yra iš piršto laužtos, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Visos užuominos, kad Rusija gali imtis kažkokių „kitų priemonių“, kad gali kažkokiu ypatingu nekontaktiniu būdu blokuoti Lietuvos uostą, yra iš piršto laužtos. Jokių priemonių, be savo pačios tranzito nukreipimo į savo pačios uostus, Rusija neturėjo ir neturi“, – pirmadienį feisbuke skelbė A. Anušauskas.

NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje. „Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę. Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime. „Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis  pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Lietuvai apsisprendus pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Pats įsigijimas – orientacija į 2027 metus. (...) Galbūt bus ir anksčiau. Dabar kol kas anksti kalbėti apie labai konkrečius terminus“, – BNS pirmadienį iš Paryžiaus telefonu sakė ministras.

Lietuvos Krašto apsaugos vadovybė Europos gynybos agentūros (EDA) vadovu Jiri Šedivy aptarė Lietuvos gynybos investicijas, galimybes pasinaudoti lengvatomis kariniams įsigijimams. Kaip penktadienį informavo ministerija, su J. Šedivy Vilniuje susitikęs ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad ES šalims investicijos į gynybą šiuo metu yra itin svarbios, nes dėl ilgalaikės Rusijos grėsmės reikalinga atitinkamai pritaikyti Europos gynybos architektūrą ir užtikrinti būtinus gynybos pajėgumus.

Lietuvių iniciatyva surinkus pinigus „Bayraktarui“, karinis dronas nuo šiol turės ir pavadinimą. Lietuviai balsuodami išrinko, kad dronas vadinsis „Vanagas“.  Apie tai pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Bayraktaras„ vardu Vanagas. Ukraina ir ukrainiečiai kada nors įvertins tą lietuvių pasiryžimą padėti, kaip beprotiškai ryžtingą ir kilnų. Mūsų akistata su blogio imperija dar nesibaigė.

Ankaroje vykusių derybų metu sutarta, kad Turkija padovanos Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar“, o Krašto apsaugos ministerija pasirūpins tuo, kad prieš perduodant droną Ukrainai, „Bayraktar“ būtų pilnai apginkluotas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva taip pat svarsto įsigyti „Bayraktar“ droną, tačiau jo įsigijimo procedūra gali užtrukti vienerius ar net dvejus metus.

Droną „Bayraktar“, kuriam pinigai buvo surinkti „Laisvės TV“ iniciatyva, tikimasi nupirkti ir perduoti Ukrainai kuo greičiau, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kalbėsime su įmonės atstovais, tikimės kuo greitesniu metu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras. Jo teigimu, dar reikia sudaryti sutartį su „Laisvės TV“ dėl pinigų panaudojimo, toliau seks dar daugiau popierizmo.

Lietuvos verslo konfederacijoms pasiūlius įvesti papildomą mokestį krašto gynybai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia tam nepritariantis. „Nepritariu naujų mokesčių įvedimui. Šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas.Tvarus finansavimas yra svarbus. Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – paaiškino jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė istorinį lendlizo Ukrainai įstatymą. O tai reiškia, kad nuo šiol į Ukrainą kur kas sparčiau keliaus amerikietiški ginklai. Istorinį parašą J. Bidenas po įstatymu padėjo tą pačią dieną, kai Vladimiras Putinas Raudonojoje aikštėje melavo apie Vakarų skriaudžiamą Rusiją. Kasdieniai Putino melo įrodymai šiandien mus pasiekia iš Odesos – TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje užfiksavo, kas po septynių Putino raketų smūgių miestui liko iš prekybos ir pramogų centro.

Kliūtimi siekiant NATO rytinėse šalyse dislokuotus batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų gali tapti karius atsiunčiančių šalių pajėgumų trūkumas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras. „Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti.

Sekmadienį minima Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena yra proga prisiminti, kiek žmonių aukų gali pareikalauti laisvė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis dalyvavo minėjime skvere prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo, kur buvo pagerbta už laisvę kovojanti Ukraina, jos didvyriai ir žuvusieji. „Mes anksčiau sakydavome, kad minima karo pabaiga 1945-ųjų gegužės 8-ąją dieną, tačiau Lietuvoje karas tebevyko, žmonės tebežuvo, dar visą dešimtmetį.

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų.

Neskelbtos karinės pratybos Baltarusijoje tiesioginės grėsmės Lietuvai nekelia, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tiesioginės grėsmės Lietuvai jos nekelia“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė ministras. Jo teigimu, iki tam tikro dydžio pratybos gali būti neskelbiamos, tačiau jeigu jose dalyvauja daugiau karių, jos turi būti deklaruojamos, kviečiami užsienio šalių stebėtojai. „Turiu pasakyti, kad pratybų apimties mes nežinome, nes tai nėra kaip nors deklaruota.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po JAV inicijuoto sąjungininkų pasitarimo Vokietijoje sako, kad Vakarai yra pasiruošę prisidėti prie ilgalaikio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. „Sunku tikėtis greitos šio karo pabaigos, todėl esame pasiryžę visokeriopai prisidėti prie ilgalaikio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį Vokietijoje su sąjungininkais tarsis dėl Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikių šalies saugumo poreikių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šis pasitarimas rengiamas amerikiečių iniciatyva, jis vyks Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Ramšteine.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu. Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį karių sielovados klausimus aptars su arkivyskupu, kariuomenės ordinaru Gintaru Grušu. „Pakalbėsime apie karių sielovados klausimus, nes šalia etatinių psichologų karo kapelionai vis tiek yra labai arti karių ir jų vaidmens negali nuvertinti“, – BNS sakė A. Anušauskas. „Jie kariuomenei yra svarbūs“, – pridūrė jis. Jis patikino, kad kariuomenė skiria visą aprūpinimą karo kapelionams, tačiau dvasininkų šiuo metu trūksta.

Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių: jų skaičius neįvardijamas, tačiau visos perduotos karinės paramos likutinė vertė siekia dešimtis milijonų eurų. „Mes Ukrainai perdavėme kaip paramą sunkiuosius minosvaidžius, skaičiaus neįvardinsiu, tačiau perdavėme tikrai ne vieną“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras. Jo teigimu, tokiu būdu visuotinis šaukimas gali įvykti net nepakeitus įstatymų, tačiau Arvydas Anušauskas siūlo apsvarstyti modifikuotą modelį.

Ukrainos pajėgoms atakavus ir paskandinus Rusijos kreiserį „Moskva“, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtina, kad šalis agresorė Juodojoje jūroje neteko paties didžiausio karinio pajėgumo. Penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda A. Anušauskas žurnalistams sakė nenorintis prognozuoti, kokį atsaką Ukrainos pajėgoms gali ruošti Rusija dėl paskandinto kreiserio „Moskva“. „Rusija pati tegul nusprendžia.

Kitą savaitę dėl Konstitucijos pataisų laikinai stabdant nepaprastosios padėties galiojimą šalyje, pagrindai vėliau ją vėl tęsti išlieka, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Paklauskim savęs, ar nuo to laiko (karo pradžios – BNS) kas nors pasikeitė. (...) Taip, Rusijos kariuomenė iš Baltarusijos didžiąja dalimi yra išvesta, bet teritorija tebenaudojama smūgiams prieš Ukrainą – per Baltarusijos teritoriją oro pajėgos tą daro“,  – LRT penktadienį teigė politikas.

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras. Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sureagavo į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pastabą Garbės sargybos karių rikiuotę. Kartu ministras atkreipė dėmesį į sostinės mero inicijuotą gatvių siaurinimo programą ir pažymėjo, kad jomis nebūtų įmanoma perdislokuoti karinio dalinio su sunkiąja technika.

Artimiausiu metu Lietuvoje bus organizuojami kariniai mokymai Ukrainos kariams. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad lietuviai ukrainiečius apmokys dirbti su Lietuvos kariuomenės naudojamais ginklais, pagrindinis dėmesys – prieštankinei ginkluotei. Kariuomenės vadas V. Rupšys pabrėžė, kad ukrainiečiams mokymai organizuojami nuo 2015 metų. „Tie mokymai buvo Ukrainoje, buvo Lietuvoje, įvairaus pobūdžio tie mokymai buvo.

Iš JAV ir Vokietijos keleriems metams į priekį planuojami įsigijimai už daugiau nei po 1 mlrd. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip pranešė KAM, JAV ir Vokietija yra pagrindinės partnerės įsigyjant ginkluotę, per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.