„Kalbėsime su įmonės atstovais, tikimės kuo greitesniu metu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras.
Jo teigimu, dar reikia sudaryti sutartį su „Laisvės TV“ dėl pinigų panaudojimo, toliau seks dar daugiau popierizmo.
„Reikės pasirašyti preliminarią sutartį ir toliau jau visi procesai judės. Popierių bus dar nemažai, galiausiai dar reikės pagal tuos pinigus techninę specifikaciją apibrėžti – kas į tai patenka, ką Turkijos pusė dar iš savo pusės galėtų pridėti ir panašiai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Mes tikimės visų geranoriško požiūrio“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, ukrainiečiai turi reikiamą įrangą „Bayraktar“ valdymui, kadangi šiuos dronus naudoja iki šiol.
„Valdymo įrangą, įgudusius žmones, kurie ją valdytų, Ukraina turi. Jeigu mums patiems reiktų, tai būtų šiek tiek sudėtingiau“, – teigė ministras.
Jis pridūrė, kad ne problema yra ir amunicija, svarbiausia – tikslingas taktinis drono valdymas, kad jis sugrįžtų iš operacijos.
Daugiau nei reikiama 5 mln. eurų suma dronui „Bayraktar“ buvo surinkta „Laisvės TV“ iniciatyva, pinigai surinkti per pusketvirtos dienos.
„Kitose valstybėse, aš dar nesu girdėjęs, kad būtų kažkas panašaus“, – apie pinigų rinkimo akciją kalbėjo krašto apsaugos ministras.
„Laisvės TV“ surinktus pinigus žada pervesti Krašto apsaugos ministerijai, kurios atstovai kitą savaitę vyks į Turkiją derėtis ir pasirašyti ketinimų protokolo.
Viceministras Vilius Semaška į Turkiją, anot A. Anušausko, ketina vykti antradienį.
„Bilietai į Turkiją jau yra“, – tvirtino A. Anušauskas.
Ukraina jau daugiau nei tris mėnesius kovoja su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, tačiau susiduria su ginklų trūkumu ir ragina Vakarų šalis jų perduoti kuo daugiau.
Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami
Pasak A. Anušausko, pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami.
„Pažadai yra, bet kol kas jie nėra viešai įgarsinami, tai aš tiesiog laikydamasis to konfidencialumo principo kol kas jų neįgarsinsiu“, – sakė ministras.
„Bet su laiku jie bus žinomi visiems“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė, kad šie pažadai turėtų tapti vieši dar iki NATO viršūnių susitikimo Madride.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę teigė, kad „aiškių pažadų“ dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo Lietuva kol kas neturi, vyksta diskusijos.
Lietuva tikisi sprendimų dėl regiono sustiprinimo Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti Aljanso tarptautiniai batalionai būtų sustiprinti iki brigados dydžio vienetų.
