Premjerei Ingridai Šimonytei Seime net teko gintis nuo įžeidinėjimų ir raginti Seimo narius neskleisti propagandos. Parlamente diskusijų objektu tapo ir Estijos premjerės Kaja Kallas paatviravimas. Ji rėžė, kad pagal dabartinius NATO gynybos planus Estija užpuolus Rusijai būtų ištrinta iš žemėlapio, o Baltijos šalys būtų greitai užkariautos.
Kol Maskva žarstosi grasinimais Lietuvai dėl Europos sąjungos sankcijų paveikto dalies prekių tranzito, pačiame Kaliningrade gyventojai per daug nesiskundžia.
Pasakoja, kad būtiniausių prekių jiems netrūksta, o kitų neturi, už ką pirkti:
„Tai tik statybinės medžiagos. Iš kur pas mus pinigai? Mes nestatome namų. Gyvename bute, nuomojame, mokame 15 tūkst. rublių per mėnesį. Tai milijonieriai, kurie nerimauja, kurie stato dvarus, oligarchai.“
„Atrodo, kad mums visko užtenka. Produktai, viskas yra. Galbūt kai kurie verslininkai jaučia dabar padarinius. Galbūt su laiku tai kažkaip pasijus, bet šiuo metu, šiai dienai, ne. Kol kas turime viską.“
„Nemanau, kad bus didelis deficitas. Turime didelį regioną, auginame maistą, pieną. Turiu kaime močiutę, dėl to per daug nesijaudinu.“
Rusija nuolat skleidžia propagandą, Europos sąjungos sankcijas paišo daug niūresnėmis spalvomis, apribojimus tranzitui melagingai vadina Kaliningrado „blokada“. Dalis šios dezinformacijos persikelia ir Lietuvos Seimą.
„Na, o dabar „Kaliningrado blokada“, taip ją vadina tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Žmonės tame strese, alkoholio vartoja daugiau, emigruoja vis labiau, vaistų vartoja vis daugiau“, – sako Seimo narys Dainius Kepenis.
„Siūlau nesikabinti už propagandos kabliuko ir vieną procentą vadinti blokada, atsiprašau, bet yra šiek tiek ne tai, kad juokinga, bet žmogus, kuris matematiką supranta, o jūs suprantat, tai tikrai nei šis, nei tas“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Gal tikrai laukiama, kol jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje. Bepigu kai to, kai kito neturi“, – sako Seimo narys Seimo narys.
„Į tuos klausimus, kuriuos galima suformatuoti kaip klausimus aš Jums atsakysiu raštu, o daugiau vis kita, aš laikau tiesiog kliedesiu“, – teigia I. Šimonytė.
Tiesa, Seimo posėdžio metu Ingrida Šimonytė pripažino, kad į Rusijos informacinę, propagandinę ataką dėl Kaliningrado, Lietuva sureagavo per lėtai.
„Aš tikrai pastabas visas priimu, pritrūko greito reagavimo, reikėjo išties sureaguoti greičiau, bet nebuvo taip, kad reikėjo visiems laukti iki šiandien“, – tikina I. Šimonytė.
„Galim pripažinti, kad institucijos, užsienio reikalų ministerija galėjo kitaip informuoti, įvertinti ir strateginės komunikacijos poreikį, galimą ataką informacinę“, – tvirtina užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Nors Europos Sąjungos pareigūnai ne kartą gynė Lietuvą, kad ši tranzitą Rusijai apribojo teisėtai, pagal Europos Sąjungos nustatytas sankcijas, galutiniai taškai istorijoje dar nesudėti. Prieš Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimą Briuselyje Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos Komisija dar kartą patikslins kaip Lietuva turi įgyvendinti sankcijas.
„Tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu. Jo turinio nekomentuosiu, nes nenoriu komentuoti turinio dokumento, kurie dar nėra paskelbti. Aš tiesiog norėčiau tai vadinti patikslinimais dėl tranzito prekių, kurios eina iš pagrindinės Rusijos teritorijos į Kaliningradą. Kuomet aš pamatysiu, tuomet bus galima apie tai kalbėti“, – sako Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Aršias diskusijas Seime šiandien sukėlė ne tik tranzito klausimai. Estijos premjerė Kaja Kallas prestižiniam Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad dabartiniai NATO gynybos planai yra nepakankamai veiksmingi: esą kilus karui su Rusija Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, Baltijos šalys būtų greitai užkariautos, o NATO pagal planus valstybes išlaisvintų tik po 180-ies dienų.
„Blogiausias scenarijus, jeigu tikroji grėsmė iš Rusijos liks neatpažinta. Mes girdime pareiškimus, kad Rusija šiuo metu karine prasme yra susilpnėjusi Ukrainoje ir nekelia grėsmės, tačiau mes turime būti pasirengę, kad agresorius net nežiūrėtų į mūsų pusę. Mes tikimės labai stiprių sprendimų, kurie sustiprins NATO rytų flangą. Labai svarbu, kad viskas būtų surašyta į gynybos planus ir po to, jei planai paruošti, reikia atsakyti kur, ir kas vykdys skirtingas planų dalis“, – teigia Estijos Premjerė Kaja Kallas.
Lietuvos Krašto apsaugos ministras skuba taisyti Estijos Premjerę ir įtikinėja, kad mes nuo Rusijos apsigintume.
„Planai planais, o mūsų kariuomenė, NATO sąjungininkų galimybė ginti ir išvis niekur nesitraukti yra nemažesnės negu Ukrainos. Didesnės negu. Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti. Kariniai planai sudaromi visada atsižvelgiant, kad jeigu. Visada būna žodis, jeigu. Numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką, kodėl kalba apie 180-imt dienų, tai yra pajėgų generavimas korpusu ir dar didesniais lygiais“, – tikina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot Lietuvos politikų, Estijos Premjerė savo pasisakymais siekia prieš NATO viršūnių susitikimą atkreipti dėmesį į grėsmes NATO rytiniame flange.
„Reikia keisti doktriniškai ir eiti link atgrasymo per paneigimą. Turėti pajėgų tiek čia ant žemės, ant linijos, kaip šaltojo karo metais, kad paneigti bet kokias intencijas galimo priešo net bandyti testuoti penktąjį straipsnį, šitas politinės temperatūros kaitinimas gerbiamos Premjerės Estijos iš esmės tam ir skirtas“, – komentuoja nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
NATO viršūnių susitikimas vyks už savaitės Madride.
