arūnas peškaitis

Socialiniuose tinkluose kunigai skleidžia ne tik Šventojo Rašto tiesas, bet ir savo politines pažiūras. Prezidento rinkimų fone internete plinta kategoriški ir vaizdingi dvasininkų pasisakymai apie kandidatus į šalies vadovo postą. Vienas istorijos nekomentuoja ir laikosi tylos įžadų, kitas tvirtina, kad turi tokią teisę kaip katalikas ir pilietis. Internete paplito kunigo Arūno Peškaičio pasisakymas vienoje diskusijoje feisbuke.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Kol didžiųjų šalies miestų kunigai planuoja, kaip į darbotvarkę sutalpinti dar vieną kitą santuoką, provincijoje dirbantys klebonai kantriai laukia į šventorių atklystančių jaunųjų. „Viską lemia kunigo charizma. Jei Ričardą Doveiką perkeltų į kitą bažnyčią, žmonės pradėtų plūsti ten“, – tvirtina vestuvių planuotoja Laura Vagonė.

Trys tūkstančiai jaunų lietuvių iš trisdešimties pasaulio valstybių vasarą susirinks Lietuvoje. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, kurį rengia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, pirmadienį pristatytas Prezidentūroje. Liepos 12-15 dienomis Prienų rajone, Visuomenės harmonizavimo parke, rengiamą susitikimą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antrąją Šv. Velykų dieną  Vilniaus kongresų rūmuose vyko unikalus renginys, skirtas Šv. Velykų šventei . Klausytojai teigia, kad jau vos įėjus į kongresų rūmus buvo maloniai nustebinti – juos su šypsenomis pasitiko broliai pranciškonai ir maloniai pasveikino. Vestibiulyje klausytojai buvo pasitinkami su kava ir arbata ir „Ro ko ko“ vaikų ansamblio atliekama psalmių muzika.

Siekdamos skatinti skaitymą, keturios organizacijos („Menų spaustuvė“, „Sena.lt“, „Knyguklubas.lt“ bei „Bernardinai.lt“) nuo rugsėjo vykdo tęstinį projektą „Skaityk ir dovanok“, kuriame savo skaitymo patirtimi dalinasi 10 žymių Lietuvos kultūros, verslo ir politikos pasaulio atstovų. Kiekvieną mėnesį apie skaitymo reikšmę su vienu iš projekto dalyvių kalbasi „Bernardinai.

„Didžiausias sovietų sistemos reliktas mūsų galvose ir elgsenoje yra per ilgą laiką susiformavę refleksai: slėptis, permesti atsakomybę kitam – tam, kuris gali, kuris padarys už mane. Tai formuoja labai pasyvią ir bailią visuomenę“, – sako vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Jo nuomone, per 20 metų Lietuvoje neįvyko visuomenės struktūrinių pokyčių. Žmonės net ir sunkmečio nepriima kaip iššūkio, bet vėl tikisi, kad valdžia galiausiai viską išspręs ir nuties kelią iš krizės į šviesų rytojų.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

„Sugiharos fondas“, kasmet skelbiantis Tolerancijos žmogų, šalia kitų pretendentų į šį titulą, svarstys ir anoniminio blogerio, parašiusio apie galimai diskriminacines priėmimo į tautinę žydų mokyklą taisykles, kandidatūrą. Tai BNS ketvirtadienį sakė fondo vykdantysis direktorius Simonas Dovidavičius. Siūlymai „Zeppelinus“ slapyvardžiu pasivadinusiam blogeriui suteikti Tolerancijos žmogaus titulą fondą pasiekė savaitės pradžioje elektroniniu paštu.

Prezidentas Valdas Adamkus savaitgalį rengia aštuntuosius Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet - „Kokią Lietuvą norime matyti“. Šeštadienį Prezidento rūmuose renginio dalyviai išgirs V.Adamkaus sveikinimą, klausysis evangelikų teologo, Evangeliškojo Biblijos instituto dėstytojo Holgerio Lahayne‘o kalbos apie Lietuvos ateities viziją.

Prezidentas Valdas Adamkus savaitgalį rengia aštuntuosius Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet - „Kokią Lietuvą norime matyti“. Šeštadienį Prezidento rūmuose renginio dalyviai išgirs V.Adamkaus sveikinimą, klausysis evangelikų teologo, Evangeliškojo Biblijos instituto dėstytojo Holgerio Lahayne‘o kalbos apie Lietuvos ateities viziją.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo dainininkė Jurga Šeduikytė.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti J.Šeduikytė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.

Kaune šeštadienį bus paskelbtas Tolerancijos žmogus. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, dainininkė Jurga Šeduikytė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.

Rytoj Seimo didžiojoje konferencijų salėje vyks tarptautinė konferencija "Pripažinti mūsų poreikius: pokalbiai apie lytiškumą ir homoseksualumą", rašo "Lietuvos žinios". Ją rengia Seimo Narkomanijos prevencijos komisija kartu su Lietuvos Šv.Kazimiero mažesniųjų brolių ordino provincija. Pranešimus konferencijoje skaitys sociologai, psichoterapeutai, šeimos konsultantai, kunigai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Kanados bei Prancūzijos.

Kaune šeštadienį bus palaidotas prieš mėnesį Čikagoje miręs žurnalistas, publicistas Liūtas Mockūnas.Atsisveikinimas su L. Mockūnu prasidės 15 valandą Vilniuje, Šv.Pranciškaus ir Šv. Bernardino bažnyčioje, kur mišias aukos brolis, kunigas Arūnas Peškaitis. Po mišių urna su velionio palaikais bus vežama į Kauną ir palaidota Petrašiūnų kapinių panteone.Beje, publicisto artimieji prašo vietoj gėlių paaukoti "Akiračių" mėnraščiui, kurio leidyba 2005 metais iš JAV perkelta į Lietuvą.

Kovo 17 d. 15 val. Vilniuje, Šv.Pranciškaus ir Šv. Bernardino bažnyčioje (Maironio g.10) – atsisveikinimas su velioniu Liūtu Mockūnu. Šv. Mišias laikys brolis, kunigas Arūnas Peškaitis. Po mišių urna su velionio palaikais bus vežama į Kauną. Laidotuvės - Petrašiūnų kapinių panteone. Žymus lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, kultūrologas, Santaros-Šviesos federacijos narys, ilgametis „Akiračių“ redaktorius Liūtas Mockūnas staiga mirė vasario 13 d. Čikagoje.

Lietuvos vienuolių pranciškonų - Mažesniųjų brolių ordino - Šv. Kazimiero provincijos centras iš Kretingos vienuolyno perkeliamas į Vilnių. Tai nuspręsta sausio viduryje Kretingoje vykusioje Lietuvos pranciškonų kapituloje. Lietuvos pranciškonų provincijos vadovu tapęs kunigas Astijus Kungys ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad nors jo gyvenimo vieta liks Vilnius, jo užduotis dabar - rūpintis visos provincijos broliais.

Aukos meilė budeliui dar yra vadinama Stokholmo sindromu - turimas omeny psichologinis efektas, kurį išanalizavo psichologai po to, kai 1973 metais Stokholme buvo suimti šešias dienas banke įkaitus laikę grobikai. Bevaduojant įkaitus paaiškėjo, kad kai kurie iš jų nenorėjo būti išvaduoti ir net priešinosi išlaisvinami. Dar daugiau, jie tiek prisirišo prie savo pagrobėjų, kad išgyveno sielvartą ir skausmą netekę jų “globos”, o galiausiai atsisakė liudyti teisme prieš juos.

Lietuvoje jau seniai vyksta diskusija apie Lietuvos ir Rusijos santykius: kaip turėtume laikytis Rusijos atžvilgiu, svarstoma, kodėl rusų tautybės asmenys vertinami palankiausiai. “Omni laiko” skaitytojams pateikiame ir kitos pusės nuomonę - mūsų skaitytojams jau žinomo Viktoro Olžyčiaus straipsnį, kuris buvo publikuotas naujienų portale “Regnum.ru”. Apie tai, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai per pastarąjį pusmetį blogėja, nėra ko net kalbėti.

Ar reikia myleti rusus?Ar rusai atsakingi už Rusijos valdžią? Tai dvi temos, kurias savo daug komentarų sulaukusiame straipsnyje straipsnyje sujungia brolis Arūnas Peškaitis (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_226174). Į pirmą klausimą krikščioniui atsakyti nesunku.

Netrukus turėsime naują Seimą. Jo dauguma kartu su prezidentu suformuos ir naują Vyriausybę. Kaip galėtų klostytis visuomenės ir Seimo santykiai po rinkimų? Ar būtų įmanoma visuomenei ir politikams konstruktyviai bendradarbiauti? Ko tokiam bendradarbiavimui reikėtų, kuo jis galėtų remtis? Pagaliau kokius uždavinius visuomenė galėtų ir turėtų kelti būsimam Seimui, Vyriausybei? Apie tai Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo Vilniaus universiteto Tarptau...

Politiniame gyvenime vadovautis krikščioniškomis vertybėmis - pastanga, kurios prasmės nesuvokiantys politikai viešai puikuojasi savo asmeniu ir dalyvauja vadinamuosiuose "realybės šou". Apie tai, aiškindamas politikos ir tikėjimo santykį, Eltai kalbėjo viešojoje erdvėje aktyviai veikiančio, interneto dienraštį "Bernardinai.lt" Lietuvoje įsteigusio Pranciškonų ordino vienuolis psichologas Arūnas Peškaitis.

Daugelis esame girdėję ir skaitę apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir kančią, bet kadangi žurnalistai nei fotografai įvykiuose nedalyvavo, todėl lieka plati erdvė jų vaizduotei ir interpretacijoms. Po kontroversiškojo filmo “Kristaus kančia” išankstinės premjeros Lietuvoje, vykusios kovo 25 d., Jūratė Terleckaitė kalbino joje dalyvavusius įvairių religinių konfesijų atstovus. Holivudo aktorius ir režisierius Melas Gibsonas, išstudijavęs Šv.

Broliai pranciškonai išplatino spaudos pranešimą, kuriame piktinasi “Respublikos” publikacijomis bei karikatūra, vaizduojančią Žemės rutulį, kurį iš abiejų pusių prilaiko sarkastiškai nutapytos gėjaus ir žydo figūros.

Šiemet “Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę” paskelbs 2003 metų Tolerancijos žmogų. Kas jis - sužinosime paskutinį sausio mėnesio šeštadienį. “Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę” įsikurtas 1999 metais Lietuvos ir Belgijos piliečių - mokslo ir verslo žmonių - iniciatyva.

Lietuvoje penktadienį bus švenčiama Žolinė - Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė, kurios metu tradiciškai šventinamas naujasis derlius. Žolinė kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją. 2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena. Šiemet šventinis savaitgalis truks tris dienas - nuo rugpjūčio 15 iki 17 dienos.

Respublikos prezidentas ryžosi parengti ir įgyvendinti per rinkimus pažadėtą specialią Nacionalinio pasididžiavimo ugdymo programą. Ar šiuolaikinei lietuvių visuomenei tokia programa reikalinga? Ar prezidento rengiama programa gali sustiprinti mūsų tautinį orumą? Šia tema Dariaus Kuolio kalbinami pirmadienį (07.28), 11 val.

Ne vieną šimtmetį Lietuva gyveno Rusijos pavojaus akivaizdoje, ne vieną dešimtmetį buvo Rytų kaimynės pavergta. Ar mes galime pasitikėti dabartine Rusija? Kiek svarbus Lietuvos ateičiai išlieka Rusijos veiksnys? Šia tema Dariaus Kuolio kalbinami pirmadienį (07.21), 11 val. Lietuvos radijo laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" diskutuoja politologas Lauras Bielinis, sociologė Natalija Kasatkina, istorikas Česlovas Laurinavičius ir psichologas Arūnas Peškaitis.

Pirmadienį vakare (2003 m. birželio 9 d., 21 val.) LRT kanalu transliuotos laidos “Paskutinė kryžkelė” diskusijos metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas laidos dalyviams ir žiūrovams pateikė akivaizdžiai neteisingus ir žmones klaidinančius faktus apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo svarstomą Lyties pakeitimo įstatymo projektą.

Neseniai knygynuose pasirodė knyga “Gyvenimo link: Lenos Lolišvili fenomenas”. Tiek apie šią knygą, tiek apie pačią Leną Lolišvili yra pareikšta gausybė nuomonių. Dar kartą pažvelgti į Lenos Lolišvili veiklą ir pakomentuoti šią knygą krikščioniškos doktrinos požiūriu buvo paprašytas psichologas, religijos studijų magistras, naujojo religingumo ekspertas pranciškonas Arūnas Peškaitis.