artūras zuokas

Vilniaus miesto taryba pradeda svarstyti, ar uždrausti prekiauti svaigalais vieno metro spinduliu nuo įėjimo į ugdymo, statutines ir sveikatos priežiūros įstaigas, maldos namus ir laisvės atėmimo vietas. Nustatyti atstumą reikalauja Vyriausybės atstovas, o sprendimo teisę savivaldybės tarybai numato LR alkoholio kontrolės įstatymas.

Į Vilnių 20-ųjų Lietuvos sostinės istorinio centro įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą metinių proga susibūrė regioninis Pasaulio paveldo forumas, kurio pagrindinė tema – šiuolaikinė darni miestų plėtra, jos sąlygojami urbanistiniai, ekonominiai bei socialiniai sprendimai bei šiuolaikinių istorinių miestų valdymas. Vilniuje lankosi 28 svečiai iš Azerbaidžano, Estijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Škotijos, Ukrainos ir Vengrijos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien svarstys klausimą - leisti išnuomoti prie Vilniaus švietimo įstaigų esančius sporto aikštynus privatiems investuotojams, kurie įsipareigotų savo lėšomis (ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų į vieną aikštyną) per dvejus metus juos atnaujinti.

Dvi kadencijas Seimo nariu jau buvęs Algis Čaplikas vėl sieks tapti parlamentaru. Jis tapo neparlamentinės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) kandidatu Seimo nario rinkimuose vienmandatėje Žirmūnų apygardoje, kur nauji rinkimai rengiami, nes Seimo nario mandato atsisakė eurokomisaro pareigas eiti pradėjęs socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. Toks sprendimas priimtas šeštadienį LLS tarybos posėdyje.

35 Vilniaus kavinės ir restoranai nuo gruodžio 7 dienos vėl pakvies senjorus kas sekmadienį susitikti mieste ir nemokamai pasivaišinti gardžia kava ar arbata. Tradicinė, jau 14-ą kart vyksianti akcija „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ tęsis iki kitų metų sausio 11 d. Pirmąkart garbaus amžiaus vilniečiai į miesto kavines prie kavos puodelio buvo pakviesti 2001 m. „Džiaugiuosi, kad šios akcijos dėka senjorai bendrauja, susitinka, netgi žino, kur Vilniuje skaniausia kava.

Vilniuje kalėdiniu laikotarpiu vyks per 20 įvairių renginių, savivaldybė kalėdiniams papuošimams ir šventiniams renginiams išleis 690 tūkst. litų. Du trečdalius šių išlaidų žada padengti rėmėjai, žurnalistams trečiadienį sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Pasak jo, pagrindinė miesto šventinė eglė Katedros aikštėje bus įžiebta šį šeštadienį.

 Vilniuje šiandien atidaryta Geležinio Vilko estakada. Darbų metu atnaujinta 15,8 km inžinerinių trasų, iš kurių didžioji dalis, daugiau nei 80 procentų, – po žeme. Sutvarkyta A. Goštauto ir M. K. Čiurlionio gatvės atkarpa, įrengta nauja estakada, naujas dviračių takas, suremontuotos požeminės trasos. Skaičiuojama, kad kitais metais eismo naująja estakada intensyvumas sudarys 16 tūkst. automobilių per parą, o kelionės trukmė šioje atkarpoje sumažės perpus.

Vilniuje jau pirmadienį po oficialaus atidarymo transporto eismui bus atverta Geležinio Vilko gatvės estakada. Ja vairuotojai galės važiuoti į A. Goštauto gatvę. Skaičiuojama, kad naujuoju viaduku kasdien galės važiuoti 16 tūkst. automobilių, o kelionės laikas sutrumpės beveik perpus. Tai vienas svarbiausių Vilniaus transporto mazgų, 1,1 km ilgio gatvės atkarpa ir 0,6 km ilgio viadukas.

Sostinės savivaldybė turi įtempti visas jėgas ir nuolat ieškoti galimybių, kaip tenkinti pagrindinius miesto poreikius. Paslaugos nuolat brangsta, miestas surenka vis daugiau mokesčių, tačiau sostinei išgyventi skiriama kasmet vis tokia pati lėšų suma. 2013 m. Vilniuje GPM sumokėta 1,9 mlrd. Lt, o Vilniaus miesto savivaldybei liko 18% dalis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Politikos apžvalgininkai ir politologai nesutaria dėl to, kokią valdančiąją koaliciją Vilniuje sulipdytų Artūras Zuokas, jei būtų išrinktas sostinės meru. Politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė neatmeta galimybės, kad A. Zuokas tartųsi su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Tuo metu TS-LKD parlamentaras Kęstutis Masiulis į bendradarbiavimą su A. Zuoku žiūri neigiamai: „Tikiuosi, kad jis išvis nebus išrinktas niekur.

,,Vilniaus miestas yra vienas iš pionierių, pradėjusių taikyti viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo modelius dar 2001 metais”, - ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje diskusijoje apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą įgyvendinant visuomenei svarbius projektus, sakė sostinės meras Artūras Zuokas.

Vilnius planuoja įkurti analogų Europoje neturintį technologijų miestelį „Vilnius Tech Park“ ir pradėti istorinio parko rekonstrukciją. Viename iš prestižinių sostinės rajonų veiks technologijų centras, kuriame įsikurs daugybė startuolių, tarp jų vienos iš pirmaujančių Baltijos įmonių „StartupHighway“ biuras, aktyviausia regiono įmonė „VC – Practica Capital“, ryškiausia Lietuvos žvaigždė „Vinted“, pasaulinė žaidimų kūrėja „Game Insight“, investicinė bendrovė „IMI.VC“ ir kt.

Žinių radijas Tradicinėje penktadieninėje „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Opozicijos lyderis Andrius Kubilius su žurnalistu Raigardu Musnicku kalbėjosi apie Vilniaus miesto skolos problemą. Laidos vedėjas klausė, cituodamas Vilniaus mero A. Zuoko pasisakymus, neva Vilniaus skolos problema atsiradusi dėl to, kad miestui skiriama per maža gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis procentais. A. Kubilius atsakė, kad pagrindinė Vilniaus problema yra neskaidrus finansų valdymas.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia konkursą menininkams „Miesto miškas“, kur nugalėtojai bus kviečiami savo kūriniu papuošti menų fabriko „Loftas“ fasadą. „Lofto“ strateginė vieta yra labai svarbi – tai kelias iš Vilniaus oro uosto iki miesto centro. Tai pirmas įspūdis apie Vilnių, todėl kviečiu menininkus pažvelgti išradingai ir kūrybingai“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

 Teisingumo ministerija leido įregistruoti partiją Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) po to, kai jos atstovai patikslino partijos pavadinimą. Partija oficialiai įregistruota nuo rugsėjo 4 dienos, BNS informavo teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Besiruošdami pirmojo šalyje kulinarinio vadovėlio mokykloms išleidimui, žinomiausias Lietuvos kulinarinis projektas „VMG“ Europos aikštėje kepė blynus, siekdami pristatyti sveiką mitybą skatinančią akciją. „Norime paskatinti žmones gaminti namuose iš lietuviškos kilmės produktų. Tai yra paprasta. Štai iš tokių paprastų produktų, kad ir Europos aikštėje galime kepti blynus“, - rodydamas į ant stalo išdėliotas braškes, mėlynes, grietinę ir jau paruoštą tešlą sakė „VMG“ narys Alfas Ivanauskas.

Šeštadienį Vilniaus katedros aikštėje tęsėsi Baltijos kelio 25-mečiui skirti renginiai. Nuo pat ryto aikštėje buriavosi minia. Žmonės rašė palinkėjimus Lietuvai ir palydėjo „Baltijos kelio sąšaukos“ delegaciją į susitikimus Baltijos kelyje. Akcijos metu „Palinkėjimai Lietuvai iš kartos į kartą“ žmonės buvo kviečiami rašyti palinkėjimus Lietuvai. „Linkime eiti į priekį, niekada nesustoti ir mylėti savo žmones“, – rašė palinkėjimą Marija ir Simonas. „Vienybės, stiprybės ir laisvės.

Žinių radijas Vilniaus miesto metas Artūras Zuokas tikina, kad jis niekada neduoda grynųjų pinigų elgetoms. Taip turėtų elgtis ir sostinės gyventojai bei svečiai. Kitokiu atveju, jų lauks nuobaudos. „Paskutiniu metu girdžiu daugiau nusiskundimų, kad Vilniaus mieste padaugėjo žmonių, kurie ne tai, kad prašo, bet raikalauja išmaldos arba pinigų. Jeigu neduodi, jie tada pradeda tave keikti ir vos ne priekabiauti.

Vilniaus rotušėje šiandien vyko iškilminga abiturientų pagerbimo šventė. Geriausius 84 sostinės abiturientus, išlaikiusius egzaminus 2-iem ir daugiau šimtukų, sveikino ir padėkos raštus įteikė Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Jau dešimtmečius Rotušėje pagerbiame geriausius, išmintingiausius, drąsiausius, tuos, kurie turi savo gyvenime išskirtinius pasiekimus. Juolab, kaip teko skaityti spaudoje, nebuvo taip labai paprasta būti tarp geriausių.

Vilniaus miesto savivaldybė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareiškimus vertina kaip viešųjų ryšių akciją, o ne dalykinę teisėsaugos institucijos veiklą. Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi ir nėra supažindinta su „specialistų išvada“, kurią mini ir cituoja FNTT. Pirminiais duomenimis, ši sutartis savivaldybei per 2002-2013 metus leido sutaupyti apie 125 milijonus litų.

Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad miesto skolos tris kartus padidėjo nuo 2007 metų, tuo metu sostinei vadovavo konservatoriai. 2007 metais miesto skola sudarė 274 mln. litų, o 2011 metais, valdymą perėjus dabartinei Tarybai, skolos buvo tris kartus didesnės - net 798,9 mln. litų. Taip pat dvigubai išaugo ir konservatoriams vadovaujant Vyriausybei valstybės skola.

„Skolos tokios, kad bet kurią minutę Vilnių gali ištikti bankrotas. Ką dabar Artūras Zuokas bando daryti – pasiskolinti, kad tą skolos kamuolį numestų į kitą kadenciją. Tuo jis parodo, kad tolimesnės savo politinės karjeros Vilniuje nebemato“, - paties surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Seimo narys, Vilniaus m. TS-LKD sąrašo lyderis savivaldos rinkimuose Mantas Adomėnas.

Vilniaus meras, judėjimo-sąjungos "TAIP" pirmininkas Artūras Zuokas atkreipia dėmesį, kad pagaliau Seimas pradeda kalbėti apie Seimo narių sumažinimą, nors jis tą siūlė jau daugiau nei prieš dvejus metus. „Politikai, kurie tuomet buvo skeptiški dėl mūsų siūlymo mažinti Seimo narių skaičių, netikėtai šiandien yra šios idėjos agitatoriai. Pasirodo, būtent dvejus metus užtrunka politikams subrandinti idėjas, kurios jau tada buvo akivaizdžios ir turėjo būti įgyvendintos“, - sako A.Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė mėgins kovoti su vietos elgetomis, prašančiais pinigų iš užsienio turistų. Savivaldybės darbuotojai susitiko su gidų ir turizmo įmonių atstovais ir sutarė, kad gidai praneš Viešosios tvarkos skyriui apie atvejus, kai išmaldos prašytojai prašo iš turistų pinigų.

Šeštadienį posėdžiavusi Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) taryba pritarė jungimuisi su politine partija „Sąjunga Taip“, kuriai vadovauja Vilniaus meras Artūras Zuokas. LiCS pirmininkas Artūras Melianas BNS sakė, kad jungimuisi į bendrą partiją su „Sąjunga Taip“ pritarta beveik vienbalsiai. Toliau susijungimo detales derins darbo grupė. Jungtinis partijų suvažiavimas greičiausiai vyks liepos 12-ąją. Jo metu, be kita ko, turėtų būti nuspręsta, kas vadovaus bendrai partijai.

Ketvirtadienį „Sąjungos TAIP“ vadovas Vilniaus meras Artūras Zuokas bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCs) pirmininkas Artūras Melianas oficialiai paskelbė apie susijungimą. Naujoji politinė jėga turės 53 skyrius visoje Lietuvoje, kurie vienys daugiau negu 5 tūkst. narių. Susijungusi jėga turės 96 savivaldybių tarybos narius, 14-oje savivaldybių ji turės daugumą bei 4 merus. Susijungimą patvirtinti turėtų partijų suvažiavimai šią vasarą. „Labai svarbu, kad vienytume laisvai mąstančius žmones.

Prezidento rinkimai daugeliui kandidatų tapo gera terpe reklamai prieš Europos parlamento (EP) rinkimus. Pasak politologų ir ryšių su visuomene teigia, kad geriausiai šiuo klausimu pasirodė socialdemokratas Zigmantas Balčytis. „Bronis Ropė kol kas nesugebėjo pritraukti naujų palaikymo balsų, nes kampanijoje nepanaudojo naujų idėjų, kurios būtų galėjusios įtikinti naujus rinkėjus palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos idėjas, - teigė ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius.

„Su sąlyga, kad šį sekmadienį vyks Prezidento rinkimai, būtų pats laikas dairytis, už ką čia prabalsavus“, - taip prasidėjo internetinės svetainės commonsense.lt nuotykiai. Savo tyrimus portalas pradėjo nuo Vilniaus mero Artūro Zuoko. „Atidžiai perskaitęs politinę programą, užmetu akį ir į kompiuterinę jos dalį. Pastaroji išduoda, kad gerus darbus, už kuriuos p. Zuoko dar nenuteisė, surašė p. Gintas iš vienos tokios reklamos agentūros, - rašoma commonsense.lt portalo straipsnyje.

Seimo narys Naglis Puteikis po truputį renka vis didesnę rinkėjų armiją prezidento rinkimuose. Interneto erdvėje ir gatvėse vis dažniau galime sutikti žmonių, kurie teigia balsuosiantys būtent už kritikuoti kitus nevengiantį seimūną. Ar šis politikas gali tapti rinkimų X faktoriumi? Į šį klausimą mums padės atsakyti Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius. „N. Puteikis yra vienas iš realiausių kandidatų gauti daug protesto balsų, - teigė politologas.

Kandidatų į prezidentus pasirodymas antruose debatuose, kurių tema buvo socialinė politika, sveikatos apsauga ir švietimas, ekspertus nuvylė labiau nei pirmuose. Bene visi LRT.lt kalbinti ekspertai pripažįsta, kad į aukščiausią postą pretenduojančiųjų kalbose – mažai ugnelės, išradingumo, konkretumo. Didžiausią įspūdį, pasak ekspertų, rinkėjams padarė tie, kurie geriausiai valdė liežuvį. Išbaigtam šių debatų vaizdui pritrūko pagrindinės kandidatės – Dalios Grybauskaitės.

Vilniaus miestas turi naują savo ženklą, kuriam sukurti ir išvystyti prireikė devynių mėnesių. Būtent per tiek laiko ir gimsta kūdikiai. Vilniaus „kūdikis“ – Gedimino pilies bokšto kontūrai. Šis ženklas pirmiausia viešai bus pristatytas užsienio šalims gegužės mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse.

Šv. Velykų išvakarėse atnaujintas ir naujomis ryškiomis spalvomis atgaivintas legendinis Pylimo skvero kiaušinis. Tai – dar viena projekto „Dovana Vilniui“ dovana, kurią miestui Šv. Velykų išvakarėse įteikė įmonė VIVACOLOR ir Vilniaus dailės akademijos studentai, sukūrę eskizą, kaip turi atrodyti kiaušinis. Kiaušinis restauruotas, jam nuspalvinti sunaudota daugiau nei 10 litrų dažų.

„Džiugu, kad įvyko debatai tarp visų kandidatų. Visi išsakė savo nuomonę ir išreiškė pozicijas“, – portalui balsas.lt apie pirmuosius kandidatų į prezidento postą debatus, kurių tema buvo ekonomika, sakė politologas Lauras Bielinis. „Akivaizdžiai matėme atotrūkį tarp vienų ir kitų. Dalis kandidatų nuo pat pradžios pademonstravo nevisišką suvokimą prezidentinio mąstymo lygmeniu, – kalbėjo L. Bielinis. – Akcentai buvo permetami nuo problemos iki populistinių įtampų.

Praėjusiais metais atėjusi į Lietuvos rinką, pasaulyje lyderiaujanti internetinių portalų kūrimo platforma „Wix“ balandžio 12 dieną rinktinius svečius pakvietė į savo 400 kv. m biuro atidarymą Vilniaus senamiestyje. Renginyje netradiciškai vietoj raudonojo kilimo ir kaspino kirpimo ritualo buvo rodomos 3D „Wix“ projekcijos ant pastato sienų. „Kai pirmą kartą atvykau į Vilnių, nežinojau, ko tikėtis. Nuoširdžiai sakau – maniau, kad čia bus viskas kaip postsovietinėje erdvėje.

 Dalia Grybauskaitė ir Artūras Zuokas yra turtingiausi tarp kandidatų į Lietuvos prezidentus. Tai paaiškėjo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtų kandidatų turto ir pajamų deklaracijų. Vilniaus meras A. Zuokas turi turto už beveik 420 tūkst. litų ir beveik 4,4 mln. litų vertų vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių. Jo piniginės lėšos siekia 576 tūkst. litų, politikas yra gavęs beveik 1,5 mln. litų paskolą ir pats suteikęs per 1,3 mln. litų paskolą.

Likus daugiau nei trisdešimčiai dienų iki Prezidento rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija kandidatams trečiadienį Seime įteiks pažymėjimus ir oficialiai paskelbs jų sąrašą. Nors apie kandidatavimą Prezidento rinkimuose buvo pareiškę dvylika asmenų, tik septyni iš jų varžysis dėl Prezidento posto. Į Prezidento rinkimų tiesiąją išėjo septyni politikai.

„Politikoje galioja sportinis principas. Šįkart rinkimus norėtųsi palyginti su krepšiniu. Ar kam nors įdomios rungtynės, kai žaidžia nelygiavertės komandos? Ne. Koks ten krepšinis? O kai stebime tokias rungtynes kaip LKF finalą, kur žaidžia Prienai ir „Lietuvos rytas“, apima azartas“, – balsui.lt sakė politologas Vytautas Dumbliauskas. Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo paskutinius oficialius kandidatus į prezidento postą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad prieš artėjančius prezidento rinkimus kandidatai gali agitacijos tikslais dalinti mažaverčius daiktus, suvenyrus su kandidato ar partijos simbolika. Tačiau dalinami daiktai turi būti pirmiausiai deklaruoti pačioje VRK. Rinkiminės agitacijos smulkmenas jau deklaravo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Zigmantas Balčytis ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniuje šiandien atidarytas pirmasis Lietuvoje ir regione Jaunimo informacijos centras. „Tokie centrai labai populiarūs Estijoje, Suomijoje bei visoje Vakarų Europoje, tačiau jų dar neturi nei latviai, nei lenkai. Taigi Vilnius ir vėl regiono lyderis. Centro darbuotojai konsultuos visais svarbiausiais jaunimui klausimais: nuo kur gauti darbą iki kur geriausia pasivažinėti riedlente“, - Jaunimo centro atidarymo proga sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Ankstyvas pavasaris paskatino žmones išsitraukti iš rūsių, sandėliukų ir garažų dviračius. Sostinės simboliu tampantys oranžiniai dviračiai antradienį taip pat išriedėjo į gatves. Tikimasi, kad šis sezonas bus dar sėkmingesnis nei pernai. Šiuo metu Vilniaus mieste yra 24 dviračių nuomos punktai, papildomus 12 planuojama įsteigti iki gegužės vidurio. Miesto dviračių sistemos duomenimis, pernai liepos–spalio mėnesiais 200 oranžinių dviračių važinėjosi beveik 6,6 tūkstančių žmonių.

Vilniuje baigiama testuoti nauja mobilioji aplikacija, kuri leis išmaniųjų telefonų savininkams naudotis bilieto telefone ir net vairuotojų elgesio vertinimo funkcijomis. Kaip BNS sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, tokią priemonę, kuri leistų geriau įgyvendinti ir Vilniaus viešojo transporto darbuotojų motyvacinę sistemą, sumanyta įvesti kasmet gaunant daugiau kaip 100 keleivių skundų, didesnė jų dalis pripažįstami pagrįstais.

Iki „Auksinių svogūnų“ liko mažiau nei savaitė – jie ekranus nušvies jau balandžio 1-ąją, antradienį 19.30 val. LNK televizija ruošiasi karštam eteriui, o humoro ceremonijos rengėjai jau baigia blizginti apdovanojimų statulėles ir skaičiuoti protu sunkiai suvokiamus įvykius Lietuvos politiniame gyvenime. „Kaip ir žadėjome, televizijos žiūrovus nukelsime ten, kur nugrimzta daugiausia paslapčių – Anapus.

Savaitgalį vykusiose Nacionalinės ledo ritulio lygos finalinio ketverto rungtynėse Elektrėnų ledo rūmuose lankėsi Vilniaus miesto meras ir kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Artūras Zuokas, praneša hockey.lt. Garbingas svečias stebėjo Šiaulių „Ledo linijos“ ir Kaliningrado „Delovaja Rus“ pusfinalio susitikimą, domėjosi ledo ritulio padėtimi Lietuvoje. „Per pastaruosius metus ledo ritulys neabejotinai Lietuvoje tapo daug girdimesnis, populiaresnis ir daug labiau matomas.

Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien atvyko į Kanus, kur vyksta tarptautinė nekilnojamojo turto projektų paroda MIPIM 2014. Parodoje meras pietavo su Baltijos šalių merais ir dalyvavo susitikime „Investing in the Baltics: Meet the Mayors“ Rygos stende ir kalbėjosi apie investicinę regiono aplinką, pranašumus, kuo regionas yra patrauklus investuotojams, kokius projektus šalys pristato tarptautinėje parodoje.

„Nė vienoje pastarųjų mėnesių apklausoje socialdemokratas Zigmantas Balčytis nepirmavo prieš Rolandą Paksą. Jo atžvilgiu visuomenės nuomonė pakrypo į gerą pusę, kai pats pasiskelbė, kad galėtų tapti kandidatu į prezidentus“, – balsui.lt sakė Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius. Naujausių apklausų duomenis, šiuo metu 41 proc. rinkėjų savo balsą atiduotų šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, už R. Paksą balsuotų beveik 10 proc., o Z. Balčytį palaikytų 9 proc. rinkėjų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Politologai, vertindami pretendentų į Prezidento postą retorinius gebėjimus, teigia, kad kandidatai nėra paruošę namų darbų, o kai kuriose sferose išvis nežino, ką pasakyti. Profesoriaus Gintauto Mažeikio manymu, bene svarbiausias klausimas, kuriuo kandidatai turės pasisakyti, yra Ukrainos situacija. „Šie rinkimai bus giliai veikiami visos Ukrainos ir Maidano situacijos. Kiekvienas pretendentas vienaip ar kitaip turės pasisakyti šiuo klausimu.

Kandidatai į prezidentus, stosiantys į kovą dėl šalies vadovo posto, nešykšti atverti savo piniginių. Bent dalis būsimų kandidatų planuoja politinei kampanijai išleisti po keliasdešimt tūkstančių litų iš savo kišenės, rašo „Lietuvos žinios“. Keli pretendentai į prezidentus jau paplonino savo pinigines dėl būsimos politinės kampanijos, kiti taip pat pripažįsta, kad vien rėmėjų aukų nepakaks. Kandidatams savo politinei kampanijai leidžiama paaukoti iki 44 640 litų.

Tapęs oficialiu pretendentu į kandidatus prezidento rinkimuose Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad reikiamus 20 tūkst. rinkėjų parašų surinks per savaitę. Tada paklaustas, kodėl yra tuo įsitikinęs, meras nusijuokė į kameras ir apkabino šalia stovintį rinkimų štabo vadovą Miroslavą Monkevičių. „Nes turiu patį geriausią rinkimų štabą“, - juokdamasis sakė A. Zuokas.

Elektroniniu būdu rinkėjų parašus renkantys pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose turi aiškų lyderį. Pirmadienio rytą daugiausia parašų elektroniniu būdu buvo surinkusi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jai palankumą elektroniniu būdu jau pareiškė kiek daugiau negu 8 tūkst. rinkėjų. Antroje vietoje – sėkmingai socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį išstūmęs Kauno verslininkas Vladas Lašas. Jo sąskaitoje – kiek daugiau negu 2300 parašų.