„Bronis Ropė kol kas nesugebėjo pritraukti naujų palaikymo balsų, nes kampanijoje nepanaudojo naujų idėjų, kurios būtų galėjusios įtikinti naujus rinkėjus palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos idėjas, - teigė ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius. - Darbiečio Artūras Paulausko kampanija iš esmės rėmėsi argumentais prieš Dalią Grybauskaitę, todėl visas krūvis sutelktas į prezidento rinkimus ir galimybę patekti į antrą turą“.
Pasak L. Ulevičiaus, Europos parlamento rinkimai A. Paulausko rinkiminėje kampanijoje liko nuošalyje. „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis užėmė prokremliška poziciją, kuri tik dar labiau marginalizavo šią politinę partiją, todėl jos galimybės EP rinkimuose lieka prie siaurai ir nemąstančiai balsuojančios lenkų tautinės grupės, - teigė specialistas. - Socialdemokratas Z. Balčytis turėjo bene nuosekliausią politinę kampaniją, tačiau kyla abejonių, ar kitų lyderių trūkumas nepakiš kojos, nes Z. Balčytis – tikrai prasta socialdemokratų vėliava, už jo kiti EP sąrašo kandidatai praranda savo patrauklumą“.
Specialistui priminus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso žaidimus teismais, sulaukėme griežto požiūrio. „Partija „Tvarka ir Teisingumas“ iš esmės yra išstumta iš politinio lauko, o pasikartojanti istorija apie visų nuskriaustą lyderį baigia nusibosti ir ištikimiausiems rėmėjams. Spėčiau, kad jeigu nebus imtasi esminių kampanijos vingių per likusį laiką, tai rezultatai gali būti partijai labai nuviliantys“, - sakė L. Ulevičius.
Vėliau jis apsidalino įžvalga, kad reikėtų pritarti nuomonei, kad prezidento rinkimų kampanijos nebuvo. „Kodėl kandidatai nepasinaudojo tribūna plėtojant EP rinkimų tematiką – klausimas jų strategams, tačiau būčiau linkęs manyti, jog netgi tikisi, jog po gegužės 11-osios galės ramiai pradėt dviejų savaičių blic-kampaniją, orientuotą grynai į EP rinkimus, - kalbėjo L. Ulevičius. - Nemaloniai nustebino A.Paulauskas. Panašu, jog jis yra praradęs viešo kalbėjimo įgūdžius. D.Grybauskaitė naudojosi savo įdirbiu ir patirtimi, todėl lengvai nugalėjo Z. Balčytį. A.Zuoką galima įvardinti kaip silpnos rinkimų kampanijos auką – potencialas iš esmės liko neišnaudotas“.
Rutuliojant temą apie į protesto balsus nusitaikiusį Naglį Puteikį, ryšių su visuomene specialistas pastebėjo, kad protesto balsai juda ten, kur kandidatas naujas ir neturi aiškių ir įsitvirtinusių neigiamų požymių. „N. Puteikio flirtavimas su violetiniu judėjimu, kitų marginalizuotų grupių lyderiais leido jam santykinai greitai surinkti bazinį palaikymą. Tiesa, to palaikymo kokybė labai ribota laike“, - tikino L. Ulevičius.
Paklaustas, ar drįstu prognozuoti EP rinkimų baigtį, pašnekovas atsisakė burti iš kavos tirščių. „Kol kas prognozuoti nedrįsčiau, esminę visuomenės nuotaikų kryptį parodys pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai, - pabrėžė L. Ulevičius. - Gal kiek radikaliai vertinant galėčiau sakyti, jog politinės partijos į šį rinkimų maratoną žvelgia šiek tiek pasyviai – esminių investicijų nesiryžta daryti, nes politinės naudos galima gauti tik iš prezidento rinkimų, kuriuose konkuruoti niekas nesiryžo. Todėl tikėtis, kad partijos investuos lėšas į kelias vietas Briuselyje, neverta. Tai ir matyti – kampanijos vyksta tik tais atvejais, kiek ir kaip jas į priekį stumia realias galimybes EP mandatus gauti turintys sąrašų kandidatai, pavyzdžiui, visi esami EP nariai bei Antanas Guoga“.
