Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad miesto skolos tris kartus padidėjo nuo 2007 metų, tuo metu sostinei vadovavo konservatoriai. 2007 metais miesto skola sudarė 274 mln. litų, o 2011 metais, valdymą perėjus dabartinei Tarybai, skolos buvo tris kartus didesnės - net 798,9 mln. litų. Taip pat dvigubai išaugo ir konservatoriams vadovaujant Vyriausybei valstybės skola.
„Konservatoriams vadovaujant šaliai beveik dvigubai išaugo ir valstybės skola, taigi jie praskolino ir valstybę, ir savivaldybę. Šiandien mes ieškome sprendimų ir esame dėkingi šiai Vyriausybei, kuri supranta ir sprendžia praeitos Vyriausybės paliktas problemas, kad galėtume subalansuoti mūsų finansus, kad galėtume vykdyti funkcijas, kurių reikia vilniečiams. Vilniaus gyventojai į biudžetą sumoka ženkliai daugiau, tačiau, deja, Vyriausybė ir Seimas, planuodami biudžetus, tų pinigų neskiria Vilniui“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pasak Vilniaus mero, dar 2010 metais Finansų ministrė konservatorė Ingrida Šimonytė, pristatydama Seime 2011 metų biudžetą teigė, kad finansinė Vilniaus situacija reikalauja skubių sprendimų. „Taip, suprantame, kad Vilniaus finansinė situacija yra tokia, kad reikalauja skubių sprendimų, todėl siūlome Vilniaus miestui specifinį skolinimosi limitą, kad būtų galima priimti greito laikotarpio sprendimus. O toliau, manau, kad 2012 m., kai baigsis savivaldybių biudžetų pereinamosios nuostatos, kurios yra nustatytos 2010 ir 2011 metams, tada reikia susėsti su Asociacija ir rasti bendrą sprendimą“, - Seime kalbėjo I. Šimonytė tuo metu, kai Vilniui vadovavo konservatorius Raimundas Alekna.
Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2012 metų vykdo finansų taupymo ir pajamų didinimo programą, kurios efektas, sutaupius ir gavus papildomų pajamų iki 2015 metų - 345 milijonai litų. Didžiausi sutaupymai ir pajamos jau gauti pertvarkius Vilniaus viešąjį transportą (108 mln. litų), taip pat efektyviau panaudojant turtą ir vykdant privatizaciją (107 mln. litų).
Savivaldybė įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi Viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Primename, kad kasmet Viešojo transporto poreikis, kurį padengia miesto biudžetas, siekia 106 mln. lt. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. litų.
Savivaldybė iki šio nėra viršijusi skolinimosi limitų ir laikosi įstatymų, apibrėžiančių Savivaldybių skolinimosi taisykles. Šią savaitę taip pat bus baigtas rengti finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų pertvarkymo planas, prie kurio dirba konsultantai. Jie pasiūlys sprendimus kaip sumažinti Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimą. Numatoma, kad šis planas bus derinamas su Finansų ministerija, kreditoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Konsultantų parengtas planas taip pat bus pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Vilniaus miesto skolos susidarė dėl kelių priežasčių. Svarbiausioji – ydingas Valstybės biudžeto pajamų perskirstymas, kai Savivaldybių sąskaita dengiami valstybės įsipareigojimai. Tai yra miestui deleguota daugybė funkcijų – dalinti pašalpas, suteikti socialinį būstą, nemokamai vežti visuomeniniu transportu tam tikras asmenų grupes, tačiau tam pakankamai neskiriama biudžeto lėšų.
Vilniuje dirbantys žmonės pernai sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt. 812 mln. Lt vilniečių GPM teko valstybės iždui ir buvo perskirstytas kitoms savivaldybėms. Į valstybės biudžetą patenka beveik 500 mln. Lt.
2008 – 2012 metų laikotarpį dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų. Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai, atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę, pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas Savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m.“ Tai, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių, pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“.
