Alma Astafjeva

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

Seimui nepritarus iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu, šių pataisų vienas teikėjų „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad šį kartą gydytojai esą „apgynė elektronines cigaretes“. „Noriu „padėkoti“ Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavusiems ir prieš elektroninių cigarečių prekybos draudimą kalbėjusiems medikams. Kokia likimo ironija. Prieš kelis dešimtmečius gydytojai buvo naudojami tabako reklamose.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tiesiog aktyviai pasivaikščioja ar lengvai bėgioja parke. Dažnai profesionaliai sportuojančius prižiūri sporto medikai, jiems skiriamos įvairios periodinės sveikatos patikros. Šeimos gydytoja Alma Astafjeva komentuoja, ką daryti tarpinei grupei žmonių, kurie nepriskiriami profesionaliai sportuojantiems, bet jų krūviai yra pakankamai intensyvūs.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

TV3 žiūrovų pamėgtoje laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas drauge su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene ir „Antėja“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva prakalbo daugeliui aktualia tema – kaip gyventi ne tik ilgą, bet ir kokybišką gyvenimą. Specialistai pasidalijo savo įžvalgomis ir davė naudingų patarimų. Amžių išduoda ne skaičiai pase, o raumenų būklė Profesorius A. Unikauskas pasakoja, kad gyvenimo trukmė matuojama ne raukšlėmis, žilais plaukais ar prastėjančia rega.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Ar žinojote, kad neramių kojų sindromas pasireiškia net 25 proc. vyresnių nei 65 metai žmonių? TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad susidūrusiems su šiuo nemaloniu sindromu gali padėti visai paprasti ir natūralūs metodai. Pasidalijo savo istorija Laidos studijoje apsilankė Ilona ir pasidalijo savo neramių kojų istorija. Senjora pasakoja, kad su šiuo sutrikimu susidūrė būdama visai jauna.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Laužomas inventorius ir į darbą paleidžiami kumščiai – su tokia realybe, o ne vien gydymu ir pagalba pacientams, šiandien tenka susidurti medikams. Jie pasakoja, kad dažnu atveju yra ne tik sunku suvaldyti konfliktinę situaciją, mat to universitetuose nemokoma, bet ir įrodyti smurto atvejus.

Nors šeimos gydytojai jau dabar negaili skundų valdininkams dėl per didelės biurokratizmo naštos, stringančios e.sveikatos ir kitų sistemos bėdų, dar tik ruošiami pokyčiai juos pribloškė. Medikai žodžio kišenėje neieško – įspėja, kad po tokių pakeitimų be gydytojo šalia namų likę pasipiktinę pacientai tiesiog sulips į ministeriją pro langus. Arūnas Dulkys gi pažadėjo, kad grąžins dokumentą persvarstyti.

Sveikatos bėda, atrodo, viena, o siuntimų pas gydytojus – begalės. Kol pacientai piktinasi, kad yra varinėjami nuo vienų poliklinikos durų iki kitų, gydytojai konstatuoja, kad siuntimų rašymas jau seniai paverstas apsunkintu biurokratiniu mechanizmu.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo apie pokyčius šeimos gydytojų darbe viešojoje erdvėje kilo sujudimas – pacientai ėmė piktintis neva nebegalės prisirašyti prie bet kurio šeimos gydytojo. Pati ministerija vis tik tai neigia ir sako, kad apribojimai galiotų tik kai kuriais atvejais, dėl kurių dar irgi nėra galutinai nuspręsta. Pristatant Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų 17 veiksmų planą SAM nurodė, kad pacientų lauks pokyčiai ir prisirašant prie šeimos gydytojo.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.