Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19.
„Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda. Pacientai kreipiasi su įvairia simptomatika – dažniausiai tai yra gerklės perštėjimas, sloga, kosulys“, – SAM konferencijos metu kalbėjo šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Ji kartu atkreipė dėmesį, kad nebėra pirminio tipinio COVID-19 požymio – uoslės dingimo.
„Dažnai pacientai ateina, sako, kad buvo kovidas, bet uoslė nedingo. Taip, šiais metais tai nėra tipinis požymis. Dažniausiai šiais metais pacientai skundžiasi stipriu galvos skausmu, kas yra labai įdomu, ir nugaros skausmais“, – pastebėjo Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja.
Išskyrė padidintos rizikos grupę
Kadangi COVID-19 požymiai panašūs į kitų virusinių infekcinių, Visiems pacientams, kurie jaučia būdingus simptomus, gydytojai rekomenduoja atlikti greitąjį testą namuose.
„Tai labai paprasta ir patogu. Tą galima padaryti ir gydymo įstaigoje, tik norėtųsi atkreipti dėmesį – jei buvo atliktas savikontrolės testas namuose, jį rekomenduojama kartoti po kelių dienų, nes tada rezultatas jau būna teigiamas. Jei jis teigiamas, reikėtų saugoti save ir kitus“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Dažnai pacientai ateina, sako, kad buvo kovidas, bet uoslė nedingo. Taip, šiais metais tai nėra tipinis požymis. Dažniausiai šiais metais pacientai skundžiasi stipriu galvos skausmu, kas yra labai įdomu, ir nugaros skausmais.
Pasak gydytojos, vis tik dauguma serga lengva forma, bet pasitaiko ypač vyresnių pacientų, turinčių lėtinių ligų, kurie serga sunkiai.
„Yra pacientų, gulinčių reanimacijoje, yra dvi mirtys nuo COVID-19. Visi šie atvejai yra skaudūs, su tuo ypač susiduria stacionare dirbantys gydytojai. (...)
Galbūt dar išskirčiau atskirą grupę, apie kurią dalinamės bendruomenėje, tai – nutukę ir ypač rūkantys vyrus. Tai yra viena didžiausių rizikų, kaip sakome, raudonos vėliavos. Tokius pacientus reikia labiausiai saugoti, nes jie dažniausiai patiria komplikacijas“, – pabrėžė ji.
Specifinis gydymas – ne visiems
Nors koronaviruso kaip ir daugelio kitų virusinių ligų gydymas visiškai yra simptominis, yra ir specifinis priešvirusinis gydymas, kuris skiriamas rizikuojantiems susirgti sunkia ligos forma.
„Kuo greičiau pacientas pasidaro tyrimą ar jį atliekame mes (ligą reikėtų nustatyti per 5 dienas), skyrus gydymą jis tikrai yra efektyvus“, – nurodė A. Astafjeva.
Taip pat ir anksti nustačius gripą galima paskirti specifinį priešvirusinį gydymą, kuris sumažina komplikacijų riziką.
Paklausta, ar visi gydytojai skuba skirti tokį gydymą, mat jis turi stiprų šalutinį poveikį, medikė pabrėžė, kad jų turi kiekvienas vaistas.
Galbūt dar išskirčiau atskirą grupę, apie kurią dalinamės bendruomenėje, tai – nutukę ir ypač rūkantys vyrus. Tai yra viena didžiausių rizikų, kaip sakome, raudonos vėliavos.
„Specifinis antivirusinis gydymas skiriamas tiems, kuri turi riziką susirgti sunkia ligos forma, atsidurti reanimacijoje ar net numirti. Vaistas turi šalutinių poveikių kaip kiekvienas kitas vaistas, bet įvertinę situaciją ir paciento būklę galime skirti tą vaistą. Bet tai yra gydytojo sprendimas. Tikslas visada yra, kad pacientas išvengtų reanimacijos ir sunkių komplikacijų“, – pabrėžė ji.
Skiepytis ji irgi rekomendavo tiems, kuriems liga pavojingiausia: „Daugelį įstaigų jau yra pasiekusios vakcinos, yra skirtingai – vienos gavusios šią savaitę, kitos – dar prieš savaitę. Vakcinacijos prasideda – didžiausia rekomendacija skiepytis tiems, kurie turi didžiausią riziką susirgti komplikuota forma.
Svarbiausia atsiminti – jei sirgau 6 mėnesių laikotarpiu, turi praeiti tie 6 mėnesiai, tad yra rekomendacija skiepytis. Jei kyla klausimų dėl vakcinacijos visada rekomenduojama pasitarti su specialistu – slaugytojų, kuris skiepija, šeimos gydytoju ar kitu gydytoju specialistu.“
Naujovė – skiepai nuo gripo vaikams
Nuo šių metų naujovė yra ir nemokami gripo skiepai 2–7 metų amžiaus vaikams.
„Tas išties džiugina, nes ne visi tėvai turi galimybę nupirkti mokamą vakciną“, – pastebėjo ji.
Tiesa, gydytoja neslėpė, kad šeimos labai skirtingos ir ne visi nori skiepyti vaikus.
„Vienos šeimos vadovaujasi mitu, kad vaikas susirgs lengvai. Bet reikia suprasti, kad visada yra rizika neskiepyti vaiko. Jei žiūrėtume į tai, kas standartiškai skiepija, dažniausiai tą daro tie, kurie turi šeimoje kokių komplikacijų, tada kitais metais jau patys priima sprendimą pasiskiepyti“, – pastebėjo A. Astafjeva.
Nors sugrįžus į kolektyvus tarp mokinių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų susirgimų virusinėmis šiuo metu daugėja, dažniausiai tai yra lengva ligos forma:
„Vaikai serga labai įvairiai, bet jie karščiuoja iki 40 laipsnių 3-4 paras, jie lygiai taip pat atsiduria ligoninėje, dehidratuoja kaip suaugę vaikai. Tik jie turi galimybę greičiau atsistatyti nei suaugę pacientai.“
Gydytoja kartu atliepė ir pacientų pasipiktinimą dėl nedarbingumo išdavimo tvarkos – jam gauti būtinai turi net karščiuodamas atvykti į polikliniką.
„Skundžiamės kaip ir pacientai dėl „Sodros“ taisyklių, jos numato, kad galime išduoti nedarbingumą tik kontaktinės konsultacijos metu, kas tikrai nėra logiška, nes atėjęs karščiuojantis pacientas gali užkrėsti ir kitus pacientus ir turėsime dar daugiau darbo.
„Sodros“ taisyklės tikrai yra taisytinos, koreguotinos, nes tai kelia nepasitenkinimą tiek pacientams, kuriems sergant reikia eiti į gydymo įstaigą, tiek lygiai taip pat ir mums“, – patikino A. Astafjeva.
Dėl sergamumo išskyrė dvi savivaldybes
Kaip nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, per praėjusią savaitę registruota virš 4 tūkst. koronaviruso atvejų ir 2 rizikos grupėms priklausančių asmenų mirtys. Didžiausias sergamumas COVID-19 praėjusią savaitę buvo registruotas Kazlų Rūdos ir Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Vilniaus miesto savivaldybėje pastaruosius mėnesius registravome didžiausią sergamumą, bet tai natūralu, nes čia ir didžiausias žmonių, susibūrimų skaičius, tad išlieka tendencija, kad Vilnius kaip ir pagrindinis miestas. Bet dabar ir Kazlų Rūdoje fiksuotas didelis sergamumas.
Šie rodikliai kiekvienoje savivaldybėje kinta – šiek tiek didėja, šiek tiek mažėja, praėjusią savaitę jie padidėjo visose savivaldybėse, bet ne tik COVID-19, o apskritai visų kvėpavimo takų infekcijų sąskaita. Bet bendroje struktūroje didžiausi išlieka COVID-19 skaičiai“, – nurodė NVSC specialistė.
Ji pridūrė, kad kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet matoma tendencija, kad iki 50 proc. sergamumo kvėpavimo takų infekcijomis sudaro vaikų susirgimai.
„Praėjusios savaitės duomenimis, sergančių buvo daugiau 30–64 metų, taigi tarp darbingo amžiaus asmenų. Taigi COVID-19 užsikrečia įvairaus amžiaus žmonės ir negalime sakyti, kad vien vaikai. Po vasaros atostogų visi grįžo į kolektyvus, ir vaikai į mokyklas, tad atsirado geresnės sąlygos virusams plisti, ypač jei nėra laikomasi prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Gargasienė.