Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, šio sezono metu nuo COVID-19 ligos skiepijama atnaujintomis vakcinomis, kurios skiriasi nuo tų, kuriomis buvo skiepijama pernai.
„Rugpjūčio pabaigoje Lietuva gavo virš 25 tūkst. COVID-19 vakcinų gyventojų skiepijimui ir spalio mėnesį gausime likusį kiekį. Iš viso užsakyta apie 135 tūkst. COVID-19 vakcinų. Kalbant apie gripo vakcinas, užsakyta virš 200 tūkst. vakcinų.
Šį sezoną nuo COVID-19 ligos jau yra paskiepyti 189 asmenys. COVID-19 vakcinų atnaujinimą dar šių metų balandžio mėnesį rekomendavo Europos vaistų agentūra, šių vakcinų sudėtis atitinka šiuo metu cirkuliuojančią COVID-19 viruso atmainą – būtent ji sudarė apie 98 proc. visų sekvenuotų mėginių“, – kalbėjo ji spaudos konferencijos SAM metu.
Kam rekomenduojama pasiskiepyti?
Specialistė akcentavo, kad labiausiai rekomenduojama skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Nuo COVID-19 ligos visi drausti Lietuvos gyventojai skiepijami nemokamai, tuo metu nuo gripo nemokamai pasiskiepyti gali rizikos grupėms priklausantys asmenys – 65 m. amžiaus ir vyresni, sergantys lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Nuo šio rudens laukia ir naujovė – nemokamai gripo vakcinomis skiepijami 2–7 metų amžiaus vaikai.
„Sezonine gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, nes gripo virusai keičiasi ir mutuoja, yra kuriama nauja vakcina. Tokia pati situacija yra ir su COVID-19 liga. Praėjusiais metais turėjome vieną vakciną, dabar turime atnaujintą, kuria rekomenduojama skiepytis praėjus 6 mėnesiams po persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.
Nepaisant to, ar prieš tai žmogus buvo paskiepytas nuo COVID-19 ligos, yra skiriama viena vakcinos dozė. Taigi kaip nuo gripo kasmet skiepijamės atnaujinta vakcina, taip ir nuo COVID-19 ligos viena doze – nesvarbu, ar buvome skiepyti prieš tai“, – kalbėjo G. Megelinskienė.
Kaip užsiregistruoti?
Asmenys vakcinacijai gali registruotis per išankstinės pacientų registracijos sistemą ar skambinant tiesiogiai į įstaigas, kurios turi vakcinų.
Nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri turi vakciną. Norint nemokamai pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kreiptis į įstaigą, prie kurios žmogus yra prisirašęs.
„Tai yra tik „Biontech Pfizer“ vakcina „Comirnaty“, kai kalbame apie COVID-19. Gripo vakcina – „Influvac Tetra“. Tai keturvalentė vakcina nuo IIA ir IIB viruso tipų“, – pridūrė SAM atstovė.
Pasak jos, dar yra įstaigų, kurios neužsakiusios gripo vakcinų – šią informaciją galima matyti NVSC interneto svetainėje skelbiamame sąraše.
„Rugsėjo 12 dienos duomenimis, vakcinų nuo abiejų ligų bent vienoje gydymo įstaigoje turėjo visos savivaldybės, išskyrus Birštono, Joniškio, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Rietavo, Skuodo, Šilutės, Varėnos ir Zarasų savivaldybės“, – sakė G. Megelinskienė.
Specialistė pridūrė, kad vieno vizito metu galima pasiskiepyti gripo ir COVID-19 vakcinomis: „Tą rekomenduoja Lietuvos infektologų draugija, rekomendacija nepasikeitė, tiesiog yra skiepijama į skirtingas galūnes.“
Dėl sergamumo išskyrė dvi savivaldybes
Kaip nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, per praėjusią savaitę registruota virš 4 tūkst. koronaviruso atvejų ir 2 rizikos grupėms priklausančių asmenų mirtys. Didžiausias sergamumas COVID-19 praėjusią savaitę buvo registruotas Kazlų Rūdos ir Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Vilniaus miesto savivaldybėje pastaruosius mėnesius registravome didžiausią sergamumą, bet tai natūralu, nes čia ir didžiausias žmonių, susibūrimų skaičius, tad išlieka tendencija, kad Vilnius kaip ir pagrindinis miestas. Bet dabar ir Kazlų Rūdoje fiksuotas didelis sergamumas.
Šie rodikliai kiekvienoje savivaldybėje kinta – šiek tiek didėja, šiek tiek mažėja, praėjusią savaitę jie padidėjo visose savivaldybėse, bet ne tik COVID-19, o apskritai visų kvėpavimo takų infekcijų sąskaita. Bet bendroje struktūroje didžiausi išlieka COVID-19 skaičiai“, – nurodė NVSC specialistė.
Ji pridūrė, kad kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet matoma tendencija, kad iki 50 proc. sergamumo kvėpavimo takų infekcijomis sudaro vaikų susirgimai.
„Praėjusios savaitės duomenimis, sergančių buvo daugiau 30–64 metų, taigi tarp darbingo amžiaus asmenų. Taigi COVID-19 užsikrečia įvairaus amžiaus žmonės ir negalime sakyti, kad vien vaikai. Po vasaros atostogų visi grįžo į kolektyvus, ir vaikai į mokyklas, tad atsirado geresnės sąlygos virusams plisti, ypač jei nėra laikomasi prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Sergamumas šovė gerokai anksčiau
Kaip portalui tv3.lt yra aiškinusi NVSC specialistė, vertinant bendrą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimą, jis yra panašus į buvusius iki pandemijos, tačiau situacija dėl COVID-19 nėra eilinė.
„Matome, kad daugėja COVID-19 atvejų skaičius. Vis tik tai nėra labai neįprasta, nes labai panaši situacija stebima ir Europoje, kai sergamumas pradėjo kilti 6 savaitėmis anksčiau nei pernai. Lietuvoje matome labai panašią tendenciją – praeitą savaitę sergamumas buvo panašus kaip pernai spalio mėnesį“, – komentavo ji.
Ankstyvas koronaviruso sergamumo pakilimas nulemtas dar vasarą pradėjusios plisti naujos atmainos.
„Visi be išimties kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai cirkuliuoja visus metus. Tik jau įpratome, kad žiemos sezonu dažniausiai sausį–vasarį yra registruojamas didžiausias sergamumas gripu. COVID-19 liga dar bando ieškoti vietos po saule, nėra aiškus sezoniškumas kaip gripo atveju. Tad būna, kad padaugėja, sumažėja atvejų, tiesa, oficialūs skaičiai priklauso ir nuo į gydymo įstaigas besikreipiančių skaičiaus“, – yra aiškinusi G. Gargasienė.
Pasak jos, kaip ir pernai šaltuoju sezonu fiksuotos dvi sergamumo bangos, to galima tikėtis ir šiemet.
„Pernai matėme dvi sergamumo bangas, kurios nebuvo įprastos iki tol – nors sezoninio gripo bangą turėjome vasario mėnesį, bet pirmąją bangą turėjome per didžiąsias metų šventes, gruodžio pabaigoje, kurią sukėlė būtent COVID-19 atvejų didėjimas.
Turbūt ir šį ateinantį sezoną, kuris prasidės spalio pradžioje, turėsime dvi sergamumo bangas – viena bus sąlygota COVID-19, antroji – greičiausiai sezoninio gripo. Pernai tik ji prasidėjo spalį ir didžiausias pakilimas buvo gruodžio pabaigoje, dabar gi jau yra pakilimo pradžia“, – komentavo NVSC specialistė.
Pasak jos, šiemet pakankamai sunku prognozuoti, kokį piką ir kada turėsime. „Bet atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir praeitų metų statistiką, tikėtina, kad sergamumas šiais metais gali būti panašus, bet galimai ankstesnis pikas nei praeitais metais tuo pačiu metu“, – antradienį sakė ji ir ragino nepanikuoti, laikytis jau išmoktų prevencinių priemonių.
