Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį. Kitus, nuo sausio su reforma startuojančius pokyčius – sveikatos centrus, kuriuose bus sujungtos pirminė ir antrinė sveikatos grandys, dalis medikų deda į šuns dienas.
Šilėnuose gyvenančią Vandą neseniai ištiko insultas ir dabar kasdienius darbus atlikti sudėtingiau – moteris sunkiai valdo vieną ranką.
„Ojei, po insulto esu ir tik po insulto pusseserėlę palaidojau po vėžio. Verkiu, nebepaeinu, galva sukas“, – sako Vanda.
Vanda pasakoja, kad sušlubavus sveikatai, dažnai reikia važiuoti pas gydytojus, o kadangi nei mašinos, nei kas paveš moteris neturi, kelionė būna labai sunki.
„Važiuoju su 25 būna. Tai būna patogu, tik parvažiuoti nebepatogu, su traukiniu reikia, o nuvažiuoti labai ryte gerai, vakare niekaip. Ką aš vakare ten dirbsiu“, – kalba Vanda.
Tokių žmonių kaip Vanda, gyvenančių toli nuo miesto ir sunkiai nusigaunančių pas daktarus Lietuvoje, daug. Tą sako pacientų organizacijų atstovė.
„Be to, yra daug pavyzdžių, kai ištikus kažkam, iškviečiama greitoji – nuveža, ten žmogus kažkiek pabūna, suteikiamos paslaugos, jis paleidžiamas vidury nakties, ir kaip nori, taip važiuok“, – kalba Pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustienė.
Gyventojai pritaria tokiai reformai:
„Blogai, tokios bobutės, kaip aš, tai ką. Nėr kaip, autobusai tie nevažiuoja, dabar į dieną trys autobusai, skambint į greitąją, greitoji tai atvažiuos.“
„Gi seni nenuvažiuoja, autobusai retai važiuoja, mažai jų važiuoja iš kaimo. Papuolus kaip parvažiuot?“
„Iš kaimo važiuojam, visad atvažiuojam, bet reik laukt. Jei man šiandien reik, gal už 2 savaičių, gal daugiau reiks laukt, o kitą kart negali laukt tiek.“
Dėl to senjorams ir nepasiturintiems lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie neturi automobilių ir gyvena atokiose vietovėse, tiesiama pagalbos ranka. Šalyje jau sausį startuos vienas iš sveikatos priežiūros reformos bandomųjų projektų – du šalies regionai metus bandys naujas pavėžėjimo paslaugas.
„Mes dar šiais metais, nors buvo nenumatyta, skyrėme keletą mln. eurų pilotiniams projektams – bus kai kuriuose regionuose, išbandysim, kaip tai veikia. Ir tada pasižiūrėsime, ar reikia sugrįžti su kažkokiais pasitikslinimais, kad pažiūrėtume, kokių situacijų būna“, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Nuo 2024-ųjų pavėžėjimo tvarka turėtų atsirasti ir visoje Lietuvoje. Dulkys sako, kad tokios paslaugos jau veikia kai kuriuose šalies regionuose, tačiau jų yra labai mažai. Pasak ministro, pavėžėjimo paslaugoms bus perkami nauji automobiliai, taip pat naudojamos jau esamos Greitosios pagalbos mašinos.
„Yra sunku prognozuoti, kaip tai bus. Tai regiono mastu, savivaldybės ribose veža pati savivaldybė, tarp savivaldybių, ar, jei reikia, į respublikinį, ar centrus, tada veža nacionalinės, greičiausiai per GMP tarnybos sukurta sistema“, – aiškina Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
„Yra klausimų, kaip tai vyks realiai, nes tam tikrose vietose – ir siuntimo reikės, ir žmogus turės nurodyt pajamas. Kaip tai vyks be pilotinio pabandymo – nežinom. Bet prieš vykdant reformą, reikėjo būt išbandžius visus metodus, kuriuos jie nori padaryt, jie tą daro neišbandę“, – sako Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Alma Astafjeva.
Dalis gydytojų kritikuoja ir žadamus kurti sveikatos centrus rajonuose – esą tai neišspręs eilių problemų, o gydytojai taps biurokratijos įkaitais.
„Tai yra tiesiog jokiu mokslu nepagrįsta. Mes turim Rusijoj tokius pavyzdžius, ar mes norim į tai eiti? Mes kėlėm tuos klausimus, ar tai gerai, mes nežinom atsakymo. Mes prieštaravom ir prašėm, kad šeimos gydytojai būtų kuo savarankiškesni. Buvo daug metų siekiama tą daryti, o dabar sako – visi susijunkit į vieną“, – kalba A. Astafjeva.
Sveikatos priežiūros reforma vyks 60-yje savivaldybių. Jai skiriama virš 700 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
