Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms. Tiesa, dėl to dar turės balsuoti Seimas.
Duotų laiko pacientams „atvėsti“
Projektą pristačiusi parlamentarė Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad šiuo metu Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme nėra pakankamai balanso ir medikams reikia suteikti daugiau apsaugos.
„Medikai neretai patiria ir psichologinį, ir fizinį smurtą darbo metu ir neturi pakankamai priemonių ginti savo teises, garbę ir orumą. Pirminė idėja buvo, kad ypač šeimos gydytojai, kurie itin dažnai susiduria su psichologiniu ir fiziniu smurtu, turėtų galimybę atsisakyti tuo metu teikti planinę – ne skubios, ne būtinosios medicinos pagalbos – paslaugą ir atidėti ją vėlesniam laikui, kai pacientas ar neretu atveju artimieji ateitų kiek „atvėsę“, – kalbėjo projekto iniciatorė posėdžio metu.
Ji pridūrė, kad svarstymo metu iškilo labai daug klausimų, pasiūlymų, kad lygiai taip pat ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai – greitosios medicinos pagalbos, slaugytojos, ypač teikiančios ambulatorines paslaugas ir kiti medikai, teikiantys ambulatorines paslaugas, lygiai taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis.
„Medikai turi galėti atsisakyti teikti paslaugas. Mes neduodame Hipokrato priesaikos, kad būtume sužaloti ar sužeisti darbe“, – sakė A. Astafjeva.
Neatsitiktinai dėl to siūloma daliai medikų taip pat suteikti galimybę daryti garso ar ir vaizdo įrašus įrodymui, kad situacijos kaltininkas buvo neadekvatus pacientas.
Pirmiausia čia kalbama apie greitosios pagalbos medikus bei dirbančiuosius skubios pagalbos skyriuje. Taip pat siūloma sudaryti galimybę garso ar vaizdo įrašus daryti ir specialistams teikiant ambulatorinės slaugos paslaugas, kai teikiamos ne sveikatos priežiūros įstaigoje.
Ministerija pokyčius palaiko
Sveikatos apsaugos ministro patarė Eglė Butkevičienė patikino, kad iš ministerija iš esmės pritaria, jog būtų sudaryta papildoma teisinė apsauga sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbinėje aplinkoje susiduria su pacientų smurtu.
„Kalbu ne vien apie fizinį, bet psichologinį smurtą. Tad manome, kad projektai savo tikslą turėtų pasiekti. Tas atsispindi ir Vyriausybės išvadoje, kurioje buvo iš esmė pritarta teiktiems įstatymų projektams, tik siūlyta tam tikrus aspektus patikslinti. Bet matau, kad dabar yra atsižvelgta ir tie patikslinimai turėtų persikelti į įstatymo projektus“, – kalbėjo ministro patarėja.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ministerija atkreipusi dėmesį į keletą dalykų.
„Mūsų siūlymas būtų projektus tobulinti ir numatyti, kad galimybė atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas ar nutraukti jų teikimą, kai pacientas žemina mediko garbę ir orumą, būtų galima tuomet, kai tai trukdo jam pačiam ar kitiems pacientams teikti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą. Kitaip tariant, ne bet koks žeminimas galėtų būti pagrindas ir sąlyga atsisakyti tokiam asmeniui suteikti paslaugą“, – anksčiau dėstė E. Butkevičienė.
SAM atstovės pastebėjimu, Vyriausybės nutarimu taip pat siūloma numatyti išimtį, kad paslaugų teikimas, nepaisant to, kad žeminama mediko garbė ir orumas, būti užtikrintas ir tuo atveju, jei pacientas taip elgiasi dėl savo sveikatos būklės.
Gydytojai: nedavėme priesaikos, kad būtume sužaloti darbe
Patys medikai gi džiaugėsi, kad pagaliau tiek ilgai trukusios diskusijos pagaliau duoda vaisių.
„Jau norisi tiesiog sulaukti projekto išėjimo į Seimo salę. Projektai yra suderinti su organizacijomis, juos pasirašė nemaža dalis medikų organizacijų. Tai yra vienas žingsnis į priekį apsaugoti medikus. (...)
Medikai turi galėti atsisakyti teikti paslaugas. Mes neduodame Hipokrato priesaikos, kad būtume sužaloti ar sužeisti darbe“, – pabrėžė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva.
Slaugytojų organizacijos atstovė antrino, kad slaugytojų bendruomenė – ne išimtis dėl tokių smurtinių pacientų.
„Slaugytojų bendruomenė ypač susiduria su tokiais atvejais ir norėtųsi kritinėse situacijose, kai išties nėra galimybės suvaldyti situacijos bendravimo, komunikacijos ar kitomis priemonėmis“, – sakė Aušra Volodkaitė.
Prieš 30 metų tiek smurto nematė
Profesorius Julius Kalibatas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad medikai niekada anksčiau nebuvo tiek užsipuolami.
„Galiu lyginti, kas buvo prieš 30 metų ir dabar. Kaip nekeista, prieš 30 metų to psichologinio ir fizinio smurto buvo ženkliai mažiau. Manau, atsirado tam tikra visuomenės dalis, kur yra disociacija tarp geros finansinės padėties ir nelabai gero išsilavinimo, išsiauklėjimo.
Tame matau problemą ir manyčiau, kad toks įstatymas yra būtinas, nes pagaliau medikai turi būti apginti nuo psichologinio ir fizinio smurto.
Kiekvienas medikas turi teisę ginti savo garbę ir orumą, nes dažnai į tai neatsižvelgiama“, – kalbėjo Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, tradiciškai, jei įvyksta koks konfliktas, kaltas visuomet lieka medikas. „Administracija kaltina medikus, kad nesugebėjo išspręsti konflikto. To neturėtų būti. Būna situacija, ir ne taip retai, kad kaltas yra pacientas“, – teigė J. Kalibatas.
Neprieštarauja ir pacientai
Tam, kad reikia medikams griežtesnių tramdymo priemonių neprieštaravo ir patys pacientai.
„Pritariame, kad pacientas ne tik turi naudotis savo teisėmis ir reikalauti bet kokia kaina, kartais ir visiškai netinkamų dalykų, pulti medikus, įžeidinėti ir taip toliau. Labai svarbu, kad bus priimtas toks sprendimas ir pacientui bus priminta teisė elgtis tinkamai.
Tik svarbiausia, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama ir gydytojas ar slaugytojas priimtų tinkamą sprendimą, kada jau neteikti, kada jau yra baisi situacija. Turime apginti ne tik pacientus, bet ir medikus“, – komentavo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kodėl daugiau apsišvietęs pacientas negali įrodinėti, kad jam netinka paskirti vaistai ar priemonės, jei jis tai išbandė savo kailiu ir niekas iš pusmokslių dabartinių daktarų (nes juos moko tokie pat pusmoksliai, surambėję medikai) negali žinoti ką jis pajautė? Dabartinis gydymas yra nuolatiniai eksperimentai su ligoniais “padės vaistas ar nepadės, išrašysiu kitą kartą kitus, mat tyrimai brangūs, reik taupyti, tad gydymas vyksta iš lempos. Nesakau, kad taip gydo visi medikai, bet ligonių gydymas ypač I lygio poliklinikose dažnai vyksta taip.
