algojimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planai pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje labdaros ir paramos fondui „Algojimas“ kelia tik pasipiktinimą. Fondo vadovė Aušra Stančikienė sako, kad tai tėra reformos imitacija, o naujuoju projektu iš neįgaliųjų ir jų slaugytojų bus atimta dalis ir taip mažų pajamų. SADM atstovai kaltinimus griežtai atmeta. „Lietuva – vienintelė ES valstybė, kurioje neliko pediatrijos.

Solveigai Grižinauskaitei iš Rokiškio gyvenimas nepašykštėjo rūpesčių: moteris su vyru augina du vaikus, ir abu jie neįgalūs. Kai gimė pirmasis jos sūnus Eligijus, medikai patarė mamai iškart ruošti karstelį. Tačiau vilčių neturėjusio Eligijau noras gyventi buvo stipresnis už gydytojų prognozes. „Dar nėštumo metu sužinojau, kad vaikutis turi sunkią širdies ydą, ir medikai tam ruošėsi. Eligijus man gimė beveik negyvas, buvo visas mėlynas, bet medikai jį atgaivino.

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ jau septintus metus iš eilės kviečia visus ištiesti gerumui ranką – padėti negalią turintiems vaikams bei jų šeimoms, rengdamas labdaros renginių ciklą „Ištiesk gerumui ranką“. Šiais metais fondas nori pagerbti ir su visa Lietuva pasidžiaugti mus supančiomis nuostabiomis asmenybėmis, šeimomis, organizacijų kolektyvais, iniciatyvų rengėjais, įvairių sričių specialistais, kurie savo gyvenimu ir veikla keičia požiūrį į neGalią bei liudija, kad neGalios nePalie...

Ketverių metukų Miglė Judickaitė iš Kašonių kaimo (Prienų raj.) serga sunkia epilepsijos forma. Ši liga mergaitę lydės visa gyvenimą, tačiau ji nėra liūdnas vaikas: Miglei patinka dainuoti, ji bando rašyti, mėgsta bendrauti. Jos mama Andželika Šimkutė tv3.lt pasakojo, kad liga mergaitei buvo diagnozuota nuo gimimo: „Miglutė epilepsiją turi nuo pat gimimo. Ją reikia stebėti kiekvieną dieną, nes, kai būna priepuoliukas, Miglė sustingsta, į vieną tašką žiūri, į nieką nereaguoja, pasidaro irzli.

Žinių radijas   Labdaros srityje labai daug apsišaukėlių, „Žinių radijui“ antradienį sakė labdaros-paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja Aušra Stančikienė. „Praeitą savaitę turėjome tokią žinią Kaune, kad mūsų brandiniu ženklu ir aukok.lt projektu „Pagalba daiktais“ žmonės dirbo, rinkdamiesi pinigus. Teisėsauga dirba, tikimės, bus teisingas sprendimas“, - laidoje „Prie pietų stalo“ sakė A. Stančikienė. Pasak jos, žmonės aukodami turi suprasti, kad jais gali būti manipuliuojama.

Vasario 2 d. 13 val. atsisveikinsime su Rotušės aikštės gražuole ir puošmena – pagrindine Kauno miesto egle. Visą šventinį laikotarpį ji ne tik džiugino miestiečius, bet ir viliojo jos viduje esančia „Schogetten“ šokoladine šerdimi. Kauno kultūros centras „Tautos namai“ kviečia išlydėti eglutę, o Kazio Binkio teatro pasakų personažai pasirūpins, kad būtų linksma ir smagu. Laukiami visi, ypač labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ globojamos šeimos, auginančios vaikus su negalia.

Kai kažkur pradingsta pinigai, yra blogai, bet kai jie būna skirti neįgaliems vaikams, tačiau jų dėl neaiškių priežasčių nepasiekia, yra labai blogai. Statistika rodo, kad net kas 10 moksleivis turi specialiųjų ugdymo poreikių. Pinigų valstybė turi ir juos skiria. Šeimos, auginančios neįgalius vaikus, gauna beveik 1,5 tūkst. litų siekiančias išmokas. Specialiųjų poreikių vaiko krepšelis taip pat užpildomas keliais tūkstančiais litų per mėnesį, bet.

Ketvirtus metus iš eilės vykstančią labdaros akciją „Ištiesk gerumui ranką“ šiandien pristatę jos sumanytojai tvirtina, kad Lietuvoje gyvena per 30 000 vaikus su negalia auginančių šeimų. Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ darbuotojai tvirtina, kad socialinių ir sveikatinimo paslaugų infrastruktūra neįgaliems vaikams ir jų tėveliams Lietuvoje nėra plečiama. O valstybinėmis lėšomis tik bandoma spręsti socialinę šių šeimų išlikimo problemą.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti panevėžietė Aušra Stančikienė ragina valstybę iš esmės reformuoti išmokų neįgaliems vaikams sistemą. Ji teigia, kad valstybė tokiems vaikams skiria didžiules sumas, tačiau nesveikus vaikus auginančios šeimos negauna tų paslaugų, kurios jiems reikalingos. Neįgaliojo vežimėlio detektyvas „Dabar egzistuojanti neįgalių vaikų socialinės paramos sistema yra atgyvenusi ir neatitinka realių žmonių poreikių“, – teigia ji.

Kas turi atsitikti, kad pasikeistų Lietuvos žmonių požiūris į negalią? Šalyje šiandien veikia keliolika institucijų, formaliai atliekančių rūpintojėlio negalios paliestaisiais vaidmenį. Tačiau, akivaizdu, kad to neužtenka. Regis, visuomenėje iki šių dienų tebevyrauja sovietmečiu suformuotas požiūris, kad neįgalus asmuo negali dirbti, todėl yra netikęs, o galiausiai - ir niekam nereikalingas. Taip mąstantys, susidūrę su negalios paliestaisiais, apsiriboja tik niekuo nekainuojančiu gailesčiu.

Šią savaitę Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota ir geriausia metų aktore išrinkta Airida Gintautaitė. Sėkmę jai atnešęs Mirandos vaidmuo realybėje turi tikrą prototipą - Augustę. Aktorė niekada jos gyvenime nėra sutikusi, tačiau atrado savyje ir jos vaizdinį susikūrė iš spektaklio režisieriaus Oskaro Koršunovo pasakojimų. - Kas yra Augustė? - Augustę sutikau fondo „Algojimas“ surengtoje labai gražioje akcijoje Šešuolėlių dvare.

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ bei Beta.lt kolektyvas dar prieš Kalėdas kvietė išpildyti  trijų vaikų – Arno, Gabrielės ir Vainetos- svajones. Beta.lt daugelis lietuvių žino kaip portalą, kuriame kasdien su nuolaidomis galima įsigyti įvairių  prekių ir paslaugų. Pirmą kartą tokio pobūdžio portalas prisidėjo prie fondo veiklos siūlydamas internetu įsigyti ne prekes, o paremti neįgalius vaikus. Akcija sulaukė didelio susidomėjimo.

Paramos ir labdaros fondo „Algojimas“ bei fotografo A. Aleksandravičiaus projektas „neGalios nePaliesti“ jau gana ilgą laiką klajoja po Lietuvą, o dabar jis pasiekė ir mažąja Lietuva vadinamą Londoną. Fotografijų paroda eksponuojama lietuvių gausiai apgyvento Beckton'o rajono lietuviškame prekybos centre – „Lituanica“. Paroda iškabinta strategiškai itin geroje vietoje.

Panevėžyje kelis mėnesius vyko projektas  „Senjorų parengimas savanoriškai pagalbai į šeimas, kuriose auga neįgalūs vaikai“. Organizatoriai, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“, projektą vadina socialiniu eksperimentu, parodžiusiu dviejų bene pažeidžiamiausių visuomenės grupių - senjorų ir neįgaliųjų šeimų - baimes bei poreikius.

Kas dešimtas Lietuvoje augantis vaikas turi sunkesnę ar lengvesnę negalios formą. Pusė tokius vaikus auginančių tėvų - bedarbiai, dėl vaikų priežiūros negalintys grįžti į ankstesnio gyvenimo vėžes. Kita pusė – nuolatinėje kovoje gyvenantys žmonės, dėl savo vaikų pasiruošę visą gyvenimą varstyti valstybinių institucijų duris. Kodėl pastarosios institucijos dažnai nenori girdėti? Kiekviena diena be užimtumo neįgaliems vaikams reiškia regresą.

Lietuvos televizija jau trečią kartą transliavo labdaros telemaratoną „Ištiesk gerumui ranką“. Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ kvietė visus geros valios žmones aukoti negalią turintiems vaikams. Akcijos organizatorių duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 30 tūkstančių neįgalių vaikų, iš kurių apie 7000 nelanko jokios ugdymo įstaigos. Dauguma negalią turinčiųjų auga nepilnose šeimose, dažniausiai atsakomybė ir rūpesčiai užgula mamų pečius.

Įvairios lietuvių organizacijos Londone rengia labdaros vakarus Lietuvos vaikams remti jau nuo 2007 metų. Juos jau organizavo Dalios Ibelhauptaitės vadovaujama „Bohemos“ komanda, „United Lithuanian Promotions“ organizacija, Lietuvių komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje ir kiti. Renginiuose surenkamos lėšos skiriamos Lietuvoje gyvenantiems likimo nuskriaustiems vaikams – pradedant globos namų auklėtiniais ir baigiant neįgaliaisiais.

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ dirba su šeimomis, kuriose auga negalią turintys vaikai. Veiklą pradėję 2008 metų rudenį, šiuo metu fondas vykdo renginių ciklą „IŠTIESK GERUMUI RANKĄ“ ir trečius metus iš eilės kviečia jungtis bendriems darbams. Žmonės raginami savo aukomis padėti neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, kurių Lietuvoje  -  net 30 tūkstančių. Prieš kelis mėnesius joms buvo išsiųsti kvietimai pildyti specialias anketas.