„Lietuva – vienintelė ES valstybė, kurioje neliko pediatrijos. Vienoje iš daugelio sveikatos reformų buvo nuspręsta įkurti šeimos gydytojo instituciją, o tuo pačiu negalia vaikams ir suaugusiems pradėta nustatinėti kartu. Šią funkciją atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM.
Iki šiol, vertinant vaiką, buvo nustatoma negalia, jos lygis ir bendrieji pirminiai specialieji poreikiai: priežiūra ar slauga. Negalią turinčio vaiko pensijas: neįgalumo ir šalpos (priežiūros arba slaugos) gauna suaugęs jo teisėtas atstovas. Dažniausiai tai būna mama. Apie 80 proc. mamų, turinčių vaiką su sunkia, o kartais ir vidutine negalia, nedirba, nes slaugo ar prižiūri savo atžalą. Taigi, negalią turinčiam vaikui skiriami pinigai „užpudruoja“ skurdą, o šeimos silpniausias dažnai tampa vieninteliu šeimos maitintoju“, – sako A. Stančikienė.
Dar viena problema, nurodo pašnekovė, yra ta, kad negalią turinčiam vaikui skiriami priežiūros ar slaugos pinigai įvardijami kaip šalpos pensija ir laikomi šeimos pajamomis.
„Paradoksalu, tačiau tokiu būdu „praturtėjusi“ šeima nebegali pasinaudoti kitomis valstybės teikiamomis lengvatomis: brolių ar seserų nemokamu maitinimu, paslaugų nuolaidomis už komunalinius mokesčius ir kt.“ – piktinasi moteris.
Mažinamos išmokos
A. Stančikienė sako nesuprantanti, kodėl pagal SADM siūlomą neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelio projektą mažinamos bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių (priežiūros ar slaugos) išmokos.
„Pagal dabar galiojančią tvarką, skiriama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 280 eurų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija yra 112 eurų arba 56 eurai ir transporto išlaidų kompensacija yra 9,5 euro. Tuo tarpu pagal naująjį modelį neįgaliesiems žmonėms numatomos dviejų lygmenų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos (280 eurų ir 179,2 euro) ir dviejų lygmenų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (atitinkamai 112 eurų ir 22,4 euro). Taip pat naujasis modelis suteikia teisę savivaldybių darbuotojams kontroliuoti, kaip naudojamos tikslinės kompensacijos, ir prireikus minėtas kompensacijas keisti socialinėmis ir kitomis asmens specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingomis paslaugomis“, – kalba A. Stančikienė.
Pasak jos, ši naujoji tvarka taip pat užkrauna dar didesnius įsipareigojimus ant socialinių darbuotojų pečių, kurie turi nuspręsti globojamo žmogaus likimą.
Jos teigimu, tokia tvarka prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijai, įtvirtinančiai pagarbą asmens orumui, nediskriminavimą, lygias galimybes ir kt.
Nėra pagalbos sistemos
A. Stančikienės tvirtinimu, šiuo metu Lietuvoje visiškai nėra pagalbos žmonėms sistemos, trys ministerijos – SADM, Sveikatos apsaugos ir Švietimo – teikiančios pagalbą, veikia atskirai ir, pašnekovės nuomone, nesusikalba tarpusavyje.
„Mes konstatuojame faktą, kad šiuo metu yra visiška pagalbos imitacija, nes nėra sukurta sistema, kaip tą pagalbą reikėtų teikti ir yra daroma tai, kas gali būti blogiausia.
Mūsų šalyje yra trys ministerijos, kurios vienaip ar kitaip susijusios su dabartine nesančia paslaugų sistema. Dabar kiekviena ministerija – kaip trys skirtingi puodai, kuriuose bandoma išvirti sriubą. Pas mus į vieną puodą dedama mėsa, į kitą – vanduo, į trečią – daržovės. Rezultatas: produktai panaudoti, o sriubos nėra, tik puodai prisvilę“, – pasakoja pašnekovė.
Išnagrinėjusi užsienio šalių patirtį, A. Stančikienė tvirtina, kad Lietuvoje būtina atskira institucija, kuri koordinuotų ir vadovautų pagalbos šeimai ir vaikams (tarp jų ir neįgaliesiems) suteikimui.
Pašnekovė nurodo, kad valstybė negalią turinčiam vaikui skiria labai daug pinigų – jos ir Laisvosios rinkos instituto prieš ketverius metus atliktais skaičiavimais, didžiausią negalią turinčiam vaikui, įskaitant sanatorijas ir kitas išlaidas, buvo skirta 13 tūkst. litų (3,8 tūkst. eurų) per mėnesį. Dėl, anot jos, netinkamos vadybos, šie pinigai nugula ne paslaugoms, o institucijoms.
SADM: lėšos nemažės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Zabarauskienės teigimu, SADM siūlymu dėl neįgaliųjų ir jų slaugos siekia pagerinti neįgaliųjų padėtį, sumažinti atotrūkį tarp šiuo metu skiriamų tikslinių kompensacijų dydžių.
„Nauju modeliu yra siūloma palikti dabar galiojantį slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydį ir taip pat įvesti tarpinį dydį tarp slaugos ir priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų, t. y. nustatyti, kad asmenims, kuriems bus nustatytas II slaugos lygmuo, būtų skiriama 1,6 BP dydžio tikslinė kompensacija (179,2 Eur).
Tai reiškia, kad dalis asmenų, kuriems pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra skiriama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (112 arba 56 eurai), įgis teisę gauti didesnio dydžio II lygmens slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (179,2 Eur).
Atkreiptinas dėmesys, kad priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos dydis taip pat paliekamas nekeistas, atsiranda dar papildomas II lygmens priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydis. Šio lygmens kompensacijas įgis teisę gauti asmenys, kuriems yra nustatomas tik transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir šiuo metu jie gauna tik 9,5 eurų tikslinę kompensaciją, tuo tarpu pagal siūlomą modelį šie asmenys galės gauti daugiau nei 2,5 karto didesnes kompensacijas“, – raštu pateiktame atsakyme dėsto D. Zabarauskienė.
Tad ji nesutinka su A. Stančikienės teigimu, kad išmokos neįgaliesiems mažės.
„Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujas specialiųjų poreikių nustatymo ir tikslinių kompensacijų skyrimo būdas bus taikomas tik tiems asmenims, kuriems specialieji poreikiai bus nustatomi pirmą kartą arba pakartotinai, pasibaigus nustatytam specialiųjų poreikių terminui. Kai bus nustatyti ir patvirtinti specialiųjų poreikių nustatymo kriterijai, bus aišku, kam ir kokio dydžio galės būti skirtos tikslinės kompensacijos.
Šiandien galima pasakyti tik tiek, kad didžiausia kompensacija bus skiriama asmenims, turintiems labai didelius savarankiškumo ribojimus ir kuriems bus būtina nuolatinė slauga ne mažiau kaip 8 valandas per parą, o mažiausia kompensacija bus skiriama asmenims su nežymiais savarankiškumo ribojimais“, – teigia SADM atstovė.
Siekia apsisaugoti nuo piktnaudžiavimų
D. Zabarauskienės teigimu, į specialiųjų poreikių vertinimo procesą įtraukus savivaldybių darbuotojus, bus galima operatyviau suteikti kompleksinę pagalbą neįgaliajam ar šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, galės iš karto įvertinti, ar šeimai reikalinga pagalba ir kokio masto ji turėtų būti. Tikslo atimti iš slaugančiųjų neįgalius asmenis dalį pinigų, pažymi D. Zabarauskienė, tikrai nėra.
„Neretai pasitaiko atvejų, kai asmuo, kuriam yra nustatyti specialieji poreikiai ir paskirtos tikslinės kompensacijos, yra pagrindinis pajamų gavėjas šeimoje, jam skirtas tikslines kompensacijas artimieji panaudoja ne pagal paskirtį, neužtikrina neįgalaus asmens priežiūros ir pagalbos, asmuo būna apleistas, o jam skirti pinigai išleidžiami svaigalams. Savivaldybių darbuotojai, matydami tokią padėtį, neturi teisinių galimybių tikslines kompensacijas keisti socialinėmis ir (ar) kitomis asmens specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingomis paslaugomis.
Todėl naujuoju modeliu ir siūloma savivaldybių darbuotojams suteikti teisę kontroliuoti tikslinių kompensacijų panaudojimą ir prireikus minėtas kompensacijas keisti socialinėmis ir (ar) kitomis asmens specialiesiems poreikiams tenkinti reikalingomis paslaugomis. Bus nustatyta konkreti tikslinių kompensacijų keitimo paslaugomis tvarka ir sąlygos.
Šeimos ir neįgalieji, kurie patys gali tinkamai pasirūpinti artimu žmogumi ar savimi, tikrai nenukentės; jiems bus mokamos specialiuosius poreikius atitinkančios tikslinės kompensacijos. Šiuo žingsniu siekiama apsaugoti neįgalius žmones, kurie patys savimi negali pasirūpinti ir to nedaro artimieji“, – kalba SADM atstovė.
Pasak jos, minėtu projektu bus užtikrinta, kad specialiųjų poreikių turintis vaikas gautų jam priklausančias tikslines kompensacijas ir, esant poreikiui, būtų teikiama kompleksinė pagalba šeimai.
„Objektyvesnis specialiųjų poreikių nustatymas ir tikslinių kompensacijų dydžių paskirstymas pagal asmeniui nustatytus specialiuosius poreikius ir jų tenkinimo mastą padidins neįgalių asmenų galimybes tenkinti savo specialiuosius poreikius, pasirenkant tinkamiausią specialiųjų poreikių tenkinimo būdą.
Padidės ne tik tų asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, bet ir jų šeimų narių socialinė įtrauktis. Taip pat bus panaikintos diskriminacinės nuostatos, kai asmeniui, sukakus senatvės pensijos amžių ir turint tokius pačius specialiuosius poreikius, kaip ir darbingo amžiaus asmuo, skiriamos per pusę mažesnės priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos“, – dėstė D. Zabarauskienė.
