„Miglutė epilepsiją turi nuo pat gimimo. Ją reikia stebėti kiekvieną dieną, nes, kai būna priepuoliukas, Miglė sustingsta, į vieną tašką žiūri, į nieką nereaguoja, pasidaro irzli. Aš neleidžiu jai verkti, nes kai mergaitė įsiverkia, jai tai išprovokuoja priepuolį. Aš jai viską turiu leisti, viską duoti, kad ji tik būtų rami“, – kalbėjo A. Šimkutė.
Nepagydoma liga
Mama negalėjo atsakyti, ar Miglė galės ateityje išmokti būti savarankiška, tačiau dėl vieno dalyko ji tikra – epilepsiją jos dukrytę lydės visą gyvenimą.
„Ne per seniausiai gulėjau su ja Kauno klinikose dėl ligos, jai ir vėl nustatė sunkią epilepsiją. Aš klausiau, ar Miglutė ją išaugs, tai daktarai sakė, kad ne. Apskritai ji ir šneka, ir dainuoja, bando rašyti, jai viskas įdomu, tik va, kad ta liga...“ – kalbėjo A. Šimkutė.
Ji su vyru augina dar du – penkerių ir aštuonerių metų – vaikučius, kurie, laimei yra sveiki. Moteris pati nedirba – ji turi prižiūrėti neįgalią mergaitę, dirba tik vienas jos vyras. Jokios paramos A. Šimkutė sako negaunanti, jai priklauso tik pašalpa iš valstybės už Miglutės neįgalumą.
Vienkiemyje gyvenanti šeima turi arkliuką, kuris yra šeimos maitintojas, su jo pagalba jie nudirba visus ūkio darbus, tačiau, jeigu Miglutę reikia vežti pas gydytojus, iki miesto nusigauti būna sunku, nes automobilio jie neturi. Tada mama su dukra penkis kilometrus keliauja iki autobusų stotelės.