Šiuo metu Vilniuje gyvenanti panevėžietė Aušra Stančikienė ragina valstybę iš esmės reformuoti išmokų neįgaliems vaikams sistemą. Ji teigia, kad valstybė tokiems vaikams skiria didžiules sumas, tačiau nesveikus vaikus auginančios šeimos negauna tų paslaugų, kurios jiems reikalingos.
Neįgaliojo vežimėlio detektyvas
„Dabar egzistuojanti neįgalių vaikų socialinės paramos sistema yra atgyvenusi ir neatitinka realių žmonių poreikių“, – teigia ji.
A.Stančikienė taip kalba remdamasi ne tik neįgalius vaikus auginančių tėvų, bet ir savo pačios patirtimi. Prieš pusantrų metų moteris palaidojo negalią turėjusį aštuonerių metų sūnų Algį. Šį rudenį reta genetine liga sergančiam berniukui būtų sukakę 10 metų.
Aušra Stančikienė (nuotr. Sekunde.lt)
A.Stančikienę neseniai vienas įvykis privertė eilinį kartą nusistebėti egzistuojančia tvarka.Pas jos Panevėžyje gyvenančius tėvus, kur ji gyveno, kai sūnelis buvo gyvas, apsilankę Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai paprašė grąžinti prieš aštuonerius metus berniukui skirtą neįgaliojo vežimėlį. Iš pokalbio su jais A.Stančikienės tėvai suprato, kad jie net nežino, kad vaiko nebėra tarp gyvųjų.
Ponia Aušra po sūnaus mirties jo vežimėlį ir kitas reabilitacijos priemones, tarp jų ir pačios pirktas, atidavė Panevėžio specialiojo ugdymo centrui (buvusiam Vaikų abilitacinio ugdymo centrui).
Neįgaliems vaikams skirtas lavinamąsias priemones, kuriomis naudojosi sūnus, ji padovanojo Specialiajai mokyklai.
A.Stančikienė pasakojo, kad ją pasiekė žinios, jog Specialiojo ugdymo centras dovanotą invalido vežimėlį pardavė vieno neįgalaus auklėtinio tėvams.
„Man keista, kad po aštuonerių metų apskritai reikia grąžinti vežimėlį, juk jis galėjo susidėvėti. Bet parduoti, o ne atiduoti jį neįgaliam vaikui – tiesiog netelpa galvoje“, – „Sekundei“ teigė moteris.
Privalėjo grąžinti
Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos skyriaus vedėja Danguolė Sabulienė sako, kad A.Stančikienė negalėjo niekam dovanoti vežimėlio, o privalėjo jį grąžinti centrui, nesvarbu, kad jis buvo išduotas prieš daug metų.
„Mes kasmet inventorizuojame neįgaliesiems išduotas priemones: invalido vežimėlius, lovas, vaikštynes, stovus ir kt. Darbuotojai lankosi pas neįgaliuosius namuose ir prašo grąžinti nenaudojamus daiktus. Juk jų laukia kiti žmonės. Tai padeda sumažinti laukiančiųjų eiles. Beje, Panevėžyje jos vienos mažiausių Lietuvoje“, – aiškino vedėja.
Socialinių paslaugų centro darbuotojai A.Stančikienės sūnaus neįgaliojo vežimėlio ieškojo Specialiojo ugdymo centre Algirdo gatvėje, tačiau nerado. Pasak A.Sabulienės, šios įstaigos darbuotojai negalėjo identifikuoti, kuris iš turimų vežimėlių buvo Algiuko.
Specialiojo ugdymo centro direktorė Daina Šilienė šiuo metu atostogauja. Ją vaduojantis Artūras Gauša, paklaustas, ar jie turi A.Stančikienės dovanotą vežimėlį, atsakė, jeigu ji tikrai dovanojo, tai jis ir yra įstaigoje.
„Mes tikrai jo nepardavėme ir nenuomojome, nes niekada to nepadarome. Vežimėliais, kuriuos turime, vaikai naudojasi įstaigoje“, – kalbėjo jis.
Ateinančią savaitę A.Stančikienės žada atvažiuoti į Panevėžį ir išsiaiškinti, ar iš tiesų neįgalių vaikų globėjai galėjo taip pasielgti.
Siūlo nemesti pinigų į balą
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“, kuriam vadovauja A.Stančikienė, kreipėsi į valdžios institucijas, ragindamas peržiūrėti visą dabartinę valstybės išmokų negalią turintiems vaikams tvarką.
Pasak A.Stančikienės, valstybė tokiems vaikams skiria milžiniškus pinigus. Fondo duomenimis, vienas neįgalus vaikas jai kainuoja apie 10 tūkstančių litų per mėnesį. Į šią kainą įeina neįgalumo, slaugos pašalpos, gydymas, kompensuojamieji vaistai, priežiūra socialinės globos įstaigose, švietimo įstaigos lankymas ir kt.
Lietuvoje gyvena apie 30 tūkstančių negalią turinčių vaikų.
2011 metais vien šalpos ir slaugos pensijų jiems išmokėta 1 milijardas 68 milijonai 787 tūkstančiai litų.
A.Stančikienės teigimu, neįgaliems vaikams skirtos dotacijos yra perskirstomos per Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijas bei prie jų esančias įstaigas.
„Pinigai dideli, bet per biurokratinį jų administravimo mechanizmą neįgalius vaikus auginančios šeimos negali jais pasinaudoti.
„Netenkinami realūs vaikų sveikatinimo ir reabilitacijos poreikiai, nesprendžiamos socialinės problemos“, – kalbėjo fondo vadovė.
Jos teigimu,piniginė parama turi būti skiriama atsižvelgiant į konkretaus vaiko ir jį auginančios šeimos poreikius. Taip esą yra Anglijoje ir kitose Europos šalyse.
„Algojimo“ fondas siekia, kad atsakingų institucijų specialistai, konsultuodamiesi su nevyriausybinėmis organizacijomis, sukurtą naują lėšų skirstymo metodiką, labiau orientuotą į neįgalaus vaiko poreikius.
Inga SMALSKIENĖ
