aistė stankevičienė

Nevaldomo brangios diagnostinės medicinos technikos pirkimo pasekmės sunkmečiu atsirūgsta itin nemaloniai. Kitąmet valstybei teks apmokėti dešimtis milijonų litų siekiančias sąskaitas už avansu įsigytus aparatus, o jau įsiplieskė kovos dėl naujų. Sveikatos apsaugai skiriamomis lėšomis Lietuva toli gražu nėra pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal apsirūpinimą brangiausia medicininės diagnostikos įranga veržiasi į lyderius. Technikos stebuklas.

Ukrainoje siautėjant vadinamajam kiaulių gripui mūsų krašto gyventojai raginami nesibaiminti šios ligos protrūkio, nors akivaizdu, kad Lietuva nepasirengusi atremti iš gretimų valstybių atsėlinančios grėsmės. Lietuva atsidūrė tarp 8 Europos šalių, neapsirūpinusių vakcina. Vakarų Ukrainoje pastarosiomis dienomis kilęs ūmaus gripo protrūkis jau nusinešė beveik 100 gyvybių. Lietuvos užsienio reikalų ministerija mūsų šalies piliečiams rekomenduoja atsisakyti kelionių į Ukrainą.

Turtingosios pasaulio šalys paskelbė būsimąja pandemine vakcina nuo vadinamojo kiaulių gripo skiepysiančios nuo 30 iki 100 proc. gyventojų. Lietuva kol kas neturi išankstinių sutarčių dėl tiekimo. Mes laikomės nuomonės: pažiūrėsime, kas bus rudenį. Artimiausiomis savaitėmis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi gauti Finansų ministerijos atsakymą dėl 5 mln. litų skyrimo antivirusiniams vaistams ar priešpandeminei vakcinai įsigyti.

Jau ir mūsų šalyje plintantis vadinamasis kiaulių gripas A(H1N1) kol kas nėra piktas: daugeliu atvejų susergama lengvos formos liga, žmonės išsigydo namuose, tačiau rudenį prognozuojama stipresnė pandemijos banga. Rudenį galbūt turėsime profilaktinės vakcinos. Infektologų duomenimis, ji jau sukurta, bet dar reikia ją išbandyti. Deramasi ir dėl Lietuvos dalyvavimo atliekant šiuos tyrimus.

Kol mokslininkai tiria, kaip paveikti mūsų naudai genus, atsakingus už senėjimą, dėl ilgesnio savo gyvenimo turime daugiau stengtis patys. Žmogaus amžių maždaug 25-30 proc. lemia genai, o visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Socialinių sveikatos problemų tyrimo skyriaus vadovo prof. Algirdo Juozulyno teigimu, fizinės, dvasinės, socialinės gerovės darna ir yra gyvenimo pamatas, padedantis išlikti jaunam.

Iš rinkos bandoma išstumti jau antrą Lietuvos biotechnologijų kompanijos "Sicor Biotech" mokslininkų sukurtą vaistą. Tarptautiniu mastu pripažintus lietuviškus preparatus diskredituoja savi - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) valdininkai. Pakvipo ne tik vienos bendrovės, bet ir visos biotechnologijų pramonės šakos žlugdymu. Naujiems vaistams sukurti ir išbandyti reikia šimtamilijoninių lėšų.

Nutukimą lydintis metabolinis sindromas, susijęs su medžiagų apykaita, gresia daugybe pavojingų ligų. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus gastroenterologo Jono Valantino, metabolinis sindromas galėtų būti diagnozuotas maždaug 5 proc. Lietuvos gyventojų ir ateityje jo atvejų daugės. Apie sindromą signalizuoja nutukimas pilvo srityje, gliukozės tolerancijos bei lipidų apykaitos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis.

Gydytojų ir farmacininkų pasisėdėjimai pacientų priėmimo metu, kai už kabineto durų laukia ligoniai, tebėra kasdienybė. Įpročių, nepalankių valstybės ir paciento kišenei, nepažaboja nei teisės aktai, nei apeliavimas į etiką. Pirmiausia truputis aritmetikos. LŽ šaltinių teigimu, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. farmacijos kompanijų atstovų. Tarkime, kiekvienas jų kasdien, nuo 8 iki 16 valandos, atlieka maždaug po 10 vizitų į sveikatos priežiūros įstaigas. Per dieną susidaro 20 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sumažintas brangių diagnostinių tyrimų apmokėjimas. Didėjant biudžeto skylėms gresia ir kitų išlaidų karpymas, bet žadama, kad pacientai nuo to nenukentės. Brangius magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos bei kitus tyrimus gydymo įstaigos iki šiol atlikdavo pagal poreikį. Pastaruoju metu jis nuolat augo. Be to, dažna ligoninė įsigijo modernios, itin brangios aparatūros.

Atrankos į sostinės Antakalnio poliklinikos vadovus dalyviai įtaria, kad konkursas vyko neskaidriai. Vienos didžiausių Vilniuje Antakalnio poliklinikos vadovo alga siekia 12 tūkst. litų į rankas. Konkurse dėl direktoriaus kėdės varžėsi net 10 pretendentų. Kai kurie jų tikino jautęsi tik statistai, esą laimėtojas buvo žinomas iš anksto. Apskundė rezultatus.

Išgirdę artėjant pavojingą gripo atmainą, žmonės puolė masiškai skiepytis. Valstybės nupirktos gripo vakcinos, nemokamai skiriamos rizikos grupių pacientams, panaudota jau 95 procentai. Nors dar galima nugriebti paskutinius nemokamus trupinius, žmonės skundžiasi informacijos, kaip tai padaryti, trūkumu.

Narkotikų pakaitalas paaugliams, galimybė jo gauti poliklinikose. Nerimaujama, kad dėl tokios sveikatos valdininkų „dovanėlės“ prieštaringai vertinama metadono terapija bus taikoma ir nepilnamečiams, o šis sintetinis opioidų preparatas taps labiau prieinamas. Paskutiniąją 2008-ųjų dieną sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino 2009-2012 metų priklausomybės ligų gydymo programą.

Iš pirmo žvilgsnio nekaltos ligos - pėdų ar nagų grybelio - gydymui gali tekti pakloti ne vieną šimtą litų. Orams atvėsus baseinus, sporto, boulingo klubus užplūstantys lankytojai, prastos avalynės dėvėtojai, higienos nesilaikantys žmonės - vieni dažniausių grybelio taikinių. Jais gali tapti net pačiūžas išsinuomoję pramogautojai.

Patikrinus netoli sostinės įsikūrusį prabangų viešbutį „Le Meridien Vilnius“, jo sveikatingumo centre rasta pavojingas ligas galinčių sukelti legionelių, rašo „Lietuvos žinios“. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) iš Nacionalinės visuomenės sveikatos tyrimų laboratorijos užvakar gavo pirmuosius „Le Meridien Vilnius“ sveikatingumo centro patikrinimo duomenis. Jie patvirtino, kad karšto vandens sistemoje aptikta legionelių bakterijų.

Medikų teigimu, energiniai gėrimai sujudina organizmo jėgas tarsi botago kirtis, tačiau nuolat taip raginant kūną gresia išsekimas. Energiniai gėrimai rinkoje pasirodė neseniai, maždaug apie 2000-uosius. Padedami jų suaugę žmonės tikisi įveikti pervargimą, energijos jaunimas linksminasi iki paryčių. Juo stiprinasi ir pramogų pasaulio žvaigždės. Tačiau, pasak medikų, šis padėjėjas nėra to ks nekaltas.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Kasdien išgerti po keletą litrų vandens - tarytum aiški sveikos gyvensenos taisyklė. Tačiau kokia individuali kiekvieno mūsų norma? Kada gerti - prieš, po ar valgio metu? Ką daryti tiems, kurie nejaučia troškulio ar net šleikštisi vandeniu? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su dietologe Edita Gaveliene.

Ko vertos kalbos apie Lietuvą dėl galimybės nutraukti nepageidaujamą nėštumą kaskart aplankančias Lenkijos moteris? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra.

Vakar paskelbtas tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė nei senųjų Europos Sąjungos šalių gyventojų ir ši praraja vis didėja. Tai lemia neįgyvendinamos alkoholio kontrolės priemonės bei tragiška sveikatos ugdymo padėtis. Remiantis 2002 metų duomenimis, mūsų šalies moterys gyvena 4 metais trumpiau nei senųjų, t.y. iki 2004-ųjų į ES įstojusių šalių dailiosios lyties atstovės, o Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė trumpesnė net 10 metų.

Dantų priežiūrai valstybės skiriamų pinigų kasmet daugėja, nemokamo protezavimo privilegiją turime bene vieninteliai Europoje. Ko gi dar norėti? Valstybės kontrolės atliktas šalies odontologijos sistemos auditas parodė, kad bene labiausiai - efektyvumo bei šių pinigų panaudojimo kontrolės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujina Valstybės alkoholio kontrolės programą. Dabartinė, kuria buvo numatyta iki 2009-ųjų ketvirtadaliu sumažinti alkoholio suvartojimą, patyrė fiasko.

Kai naktį į sekmadienį pasuksime laikrodžio rodykles valanda į priekį, įkandin saulės kelsimės anksčiau. Medikų teigimu, pritapti prie naujo paros ritmo sveikiems žmonėms nebus sunku - pakaks kelių dienų. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Vis anksčiau kylančios saulės šviesa daro didelę įtaką miego ir budrumo ritmui, pagal kurį gulamės ir keliamės. Šį ritmą lemia žmogaus vidiniai bioritmai. Jeigu jie darnūs, tiksliai tiksi ir mūsų biologinis laikrodis.

Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (NESS) į gydymo įstaigas dar neįžengė. Valstybės kontrolė konstatavo, kad per pirmąjį projekto etapą buvo sukurtas nepatogus naudoti produktas, už kurį sumokėta kaip už tinkamą. Sveikatos valdininkai teisinasi, kad laiku įgyvendinti planus trukdė pernelyg trumpi terminai, rašo „Lietuvos žinios“. Apie NESS kūrimą kalbėta dar nuo 2000 metų, tačiau realesni sistemos kontūrai išryškėjo 2005-aisiais.