Ko vertos kalbos apie Lietuvą dėl galimybės nutraukti nepageidaujamą nėštumą kaskart aplankančias Lenkijos moteris? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Aišku tik viena - atvirai kalbėti apie šią viešą paslaptį vengiama, nors užsimenama, kad uždraudus abortus Lietuvoje mūsų moterys irgi patektų į pavojingą prieblandos zoną, rašo „Lietuvos žinios“.
Seime vis dar svarstomas prieštaringai vertinamas įstatymo projektas, kuriuo Lietuvoje siūloma uždrausti abortus, išskyrus atvejus, kai nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai arba esama pagrįstų įtarimų, kad ji pastojo dėl išprievartavimo. Pateiktam įstatymo projektui parlamentarai jau pritarė, laukiama galutinio šio įstatymo palaiminimo. Tačiau mažai kas abejoja, kad draudimai išspręs abortų problemą.
Svarstoma, kad bent dalis dėl nepageidaujamo nėštumo susirūpinusių lietuvių paseks lenkių pavydžiu. Šalyje kaimynėje pogrindyje atliekama apie 200 tūkst. abortų per metus. Kiek Lenkijos piliečių savo problemas „išsprendžia“ Lietuvoje, statistika nutyli, o apie nuslėptus faktus prabylama tik puse lūpų.
Būta ir tarpininkų
Ar driekėsi abortų turizmo maršrutai iš Lenkijos į pasienio miestelį Lazdijus, niekas nedrįsta nei patvirtinti, nei paneigti. Oficialiai ir toliau aiškinama, kad tokio reiškinio nebuvo. Juolab kad nėra registracijos įrašų, jog Lazdijų medikai užsienietėms būtų teikę nėštumo nutraukimo paslaugas.
Tačiau žmonių atmintyje dar gyvi prisiminimai, kai iš Lietuvos į Lenkiją plūdo kontrabandinės cigaretės, o į Lietuvą iš gretimos šalies - moterys, norėjusios nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Lazdijuose vis dar kalbama, kad tokie abortai kai kuriems medikams leido pasistatyti namus ne tik sau, bet ir vaikams.
Anot LŽ pašnekovės Jūratės (moters prašymu vardas pakeistas), vadinamasis abortų turizmas prasidėjo tuo pačiu metu, kai pasienyje klestėjo kontrabandinių cigarečių verslas.
Tokių „verslininkų“ pasirodydavo nemažai, jiems dažnai tekdavo kelias valandas praleisti pasienyje nusidriekusiose eilėse. „Žmones suvienydavo ne tik verslo interesai.
Užsimegzdavo romanai, įsiliepsnodavo aistros“, - pasakojo tų dienų liudininkė. Tačiau, anot jos, trumpalaikiai meilės nuotykiai nelikdavo be pasekmių.
Jūratė tikino, kad lietuvės intymius reikalus susitvarkydavo pačios, o svetimoje šalyje atsidūrusios lenkės neapsieidavo be tarpininkų. „Neabejoju, kad tuo metu būdavo registruojamas vos vienas kitas procentas abortų iš šimto. Manau, iki 30 proc. moterų, kurioms juos atlikdavo, būdavo lenkės“, - sakė pašnekovė.
Anot lazdijiškės, daugiausia tai būdavo vadinamosios vidurinės klasės moterys. „Gal taip jos siekė nuslėpti nesantuokinius ryšius, o gal dar viena burna šeimai buvo per didelė našta“, - svarstė ji. Anot Jūratės, kai kurias labai jaunas ir gražias merginas atlydėdavo sportiniais kostiumais ir masyviomis auksinėmis grandinėmis pasipuošę vyrukai.
Tarpininkai susitardavo, kada medikai galės atlikti nėštumo nutraukimo operaciją. Dažniausiai tai buvo daroma savaitgaliais. „Gydytojui už darbą sumokėdavo 100-200 JAV dolerių. Nenuskriausdavo ir sanitarių. Joms tekdavo 10 dolerių, o kartais atsidėkodavo buteliu brangesnio gėrimo. Visiems buvo gerai - medikai gaudavo dosnų atlygį už darbą, o moterys išspręsdavo jas kankinusias problemas“, - neslėpė pašnekovė.
Ligoninė - ne Gariūnų turgus
Tačiau Lazdijų ligoninės akušerijos ginekologijos skyriaus vedėjas Vytautas Tutlys, turintis 46 metų darbo patirtį, kategoriškai neigė miestelyje vis dar netylančias kalbas apie abortų turistes iš Lenkijos. „Čia ne Gariūnų turgus. Tai operacijos, kurios neretai baigiasi mirtimi. Nemanau, kad koks nors medikas galėtų ramia sąžine išleisti pacientę nežinodamas, kokia bus atsakomoji organizmo reakcija. Esu matęs dėl kriminalinių abortų ištikusias mirtis. Žinau, ką tai reiškia kaip gydytojui ir kaip žmogui“, - kalbėjo medikas.
V.Tutlys tikino, kad į jo vadovaujamą skyrių dėl tokių paslaugų nesikreipė nė viena užsienietė. Iš kur kyla kalbos apie lenkių vizitus, gydytojas tikino nežinantis. „Jei kažkas kažkam tarpininkavo dėl neoficialios operacijos, tai buvo tik pavienis atvejis. Juo remiantis negalima daryti išvadų apie abortų turizmą“, - pabrėžė lazdijiškis.
Tačiau, V.Tutlio nuomone, uždraudus abortus Lietuvoje, kriminalinių nėštumo nutraukimo atvejų neišvengsime. „Jei tokiomis priemonėmis kažkas imasi didinti gimstamumą, vaikų bus pilni arimai. Reikėtų pagaliau suprasti, kad moteriai nėštumo nutraukimas - didžiausia nelaimė, paliekanti psichologinių ir kitokių pasekmių visam gyvenimui. Todėl kiekvienai, o ypač skurdžiai gyvenančiai moteriai abortas turi būti prieinamas ir nemokamas. Yra ne vienas pavyzdys, kai neįstengdama sumokėti 115 litų moteris imasi drastiškų priemonių“, - pabrėžė medikas.
Pernelyg didelė rizika?
Panašiai kaip Lazdijuose, apie lenkių vizitus klausinėti Marijampolės medikai tik kraipė galvas. Miesto pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės Reginos Čiuplevičienės teigimu, nėštumo nutraukimo procedūros Lietuvoje oficialiai gali būti daromos tik ligoninėse. Todėl į centrą esą nesikreipė minėtos procedūros pageidaujančios užsienietės.
Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė irgi teigė su tokiais lenkių pageidavimais nesusidūrusi. „Galėtume teikti tokias paslaugas, jei būtų norinčiųjų, tačiau tokių nėra. Nebent kas nors privačiai susitaria. Bet tai jau būtų nelegalu. Netikiu, kad kas nors tuo užsiimtų, juolab kad yra žalos atlyginimą pacientams nustatantis įstatymas. Nemanau, kad medikai rizikuotų ir reputacija, ir savo turtu“, - įsitikinusi A.Kuodienė.
Salomėjos Keršanskienės privačios šeimos klinikos vyriausiasis gydytojas akušeris ginekologas Stanislovas Keršanskas LŽ taip pat teigė, kad šioje klinikoje, veikiančioje daugiau kaip dešimtmetį, net pasiteirauti dėl galimų abortų nesikreipė nė viena lenkė.
Kai kurie Marijampolės medikai vis dėlto prasitarė girdėję, kad Lenkijos moterys, norėdamos nutraukti nėštumą, vyksta į gretimą Kaliningradą.
Mat ten tokios paslaugos kur kas pigesnės, o gydytojai sukalbamesni. Be to, yra daugiau galimybių išlaikyti anonimiškumą.
Paskęsime nežinioje
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė LŽ prisipažino girdėjusi įvairių gandų apie vadinamąjį abortų turizmą. Keletą metų net mėginta patikrinti šią informaciją, tačiau aptikti ko nors konkretaus nepavyko. „Visi gydytojai neigė buvus tokių pacienčių, nors mūsų kolegės iš Lenkijos tvirtino priešingai“, - pasakojo E.Kuliešytė.
Anot jos, uždraudus abortus Lietuvoje paskęsime absoliučioje nežinioje, remsimės tik gandais. Tai akivaizdžiai parodė lenkių pavyzdys. „Valstybei moterų likimai, matyt, turėtų rūpėti tik tada, kai paaiškėtų, kad įvyko kas nors baisaus - kuri nors nuodijosi ar susižalojo virbalais. Lenkijoje tokių pavyzdžių nemažai“, - sakė E.Kuliešytė.
Prognozuoti sunku
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentės Daivos Vaitkienės nuomone, draudimai nėra geriausias būdas pasiekti kilnų tikslą. Anot jos, siekiant išsaugoti vaiko gyvybę reikėtų daugiau rūpintis švietimu, lavinimu, informuoti apie apsisaugojimo priemones. Deja, ir šios pastaruoju metu tapo sunkiau pasiekiamos, nes pradėtos išduoti tik pagal receptą.
Anot D.Vaitkienės, patiems akušeriams ginekologams abortų draudimas atneštų tik džiaugsmą ir palengvėjimą. Atlikti šias procedūras niekam nėra malonu, jų imamasi tik moterims prašant, atsižvelgus į jų situaciją. „Gydytojai tikrai nesiims nelegalių abortų. Kam reikia didelės rizikos ir neigiamų emocijų? Nebent to imtųsi vidurinysis personalas, pavyzdžiui, medicinos seselės, kaip būdavo anksčiau. Arba pačios moterys - juk ir uždraudus abortus jie visiškai neišnyks. Dabar sunku prognozuoti, tam reikėtų atlikti anonimines apklausas“, - sakė medikė.
Sužaloja save
Anot D.Vaitkienės, net ir esant legalių abortų galimybei, pasitaiko vienas kitas atvejis, kai nėščioji susižaloja mėgindama procedūrą atlikti pati. Gydytoja prisiminė išskirtinį atvejį, kai Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijoje teko gelbėti paauglės gyvybę. Atlikdama abortą mergaitė susižalojo dubens organus, atsirado kitų sveikatos sutrikimų.
Anot akušerės ginekologės, jei abortai Lietuvoje kaip ir Lenkijoje bus uždrausti, jie taps medicinos turizmo sritimi. Veikiausiai mūsų moteris priims privačiai dirbantys šalių kaimynių specialistai. Pašnekovei neteko girdėti, kad abortų draudimo klausimas pastaruoju metu būtų kilęs Latvijoje ar Baltarusijoje.
Uždraudus abortus daugiausia bėdų, matyt, kiltų dėl skurdžiai gyvenančių ir net minčių apie abortų turizmą negalinčių turėti rajonuose gyvenančių moterų. Statistikos duomenimis, daugiausia abortų dabar atliekama nedidelėse rajonų ligoninėse.
Nelegalių abortų - tūkstančiai
Lenkų dienraštis „Dziennik“ neseniai pranešė apie lenkų feminisčių perspėjimus Lietuvos parlamentarams dėl šalyje kaimynėje galiojančio įstatymo pasekmių. Abortų draudimas esą nesumažino jų skaičiaus, o nelegaliai atliekamos procedūros kelia grėsmę moterų sveikatai ir gyvybei. Skelbiama, kad Lenkijoje nelegaliai atliekama apie 200 tūkst. abortų per metus.
Lietuvoje nutraukti nėštumą per metus ryžtasi apie 10 tūkst. moterų. Šiuo metu tai padaryti leidžiama iki 12 nėštumo savaitės. Europos Sąjungoje abortai draudžiami tik Maltoje, Airijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės šios procedūros nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas.
Kazys KAZAKEVIČIUS, Rita KRUŠINSKAITĖ, Aistė STANKEVIČIENĖ
