Iš pirmo žvilgsnio nekaltos ligos - pėdų ar nagų grybelio - gydymui gali tekti pakloti ne vieną šimtą litų. Orams atvėsus baseinus, sporto, boulingo klubus užplūstantys lankytojai, prastos avalynės dėvėtojai, higienos nesilaikantys žmonės - vieni dažniausių grybelio taikinių. Jais gali tapti net pačiūžas išsinuomoję pramogautojai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) duomenimis, vien tik sostinėje pernai užregistruoti 1889 grybelinių susirgimų atvejai (2007 metais - 1874). Pasak VVSC vyresniosios specialistės Lendrinos Bumšteinienės, didžiąją dalį jų sudarė nagų grybelis. Vaikų tarp pasigavusiųjų užkratą - mažuma. Regis, reikėtų tikėtis, kad moterys grybeliu serga rečiau nei vyrai, nes jos labiau prisižiūri, dėvi geresnę, vasarą - atviresnę avalynę. Tačiau pernai tarp pasigavusiųjų pėdų grybelį buvo maždaug tiek pat vyrų ir moterų. Didžiausias sergamumas užregistruotas darbingų, 35-45 amžiaus žmonių grupėje. „Matyt, todėl, kad jie yra aktyvūs, daug kur lankosi. Be to, galbūt daugiausiai rūpinasi sveikata. Prie sergamumo išaiškinimo prisideda ir privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai“, - sako L.Bumšteinienė. VVSC specialistės teigimu pastaruoju metu grybelis nustatomas vis jaunesniems žmonėms. „Prieš dešimtmetį būdavo stebuklas, jei grybelį rasdavo pradinukui. Dabar net ir 3 ar 5 mėnesių kūdikiams aptinka“, - sakė ji.
Savos šlepetės, savos kojinaitės
Prieš porą metų VVSC darbuotojai privalėjo registruoti, kur, kaip ir kokios profesijos žmonės užsikrėtė grybeline infekcija. Anot L.Bumšteinienės, tarp jų būdavo nemažai tarnaujančių kariuomenėje asmenų. Pastarieji dėvi storoką, kietą, ne visada gerai išdžiovinamą avalynę. Dažnas jaunuolis paprasčiausiai neįpratęs skalbti kojinių. Dėl panašių priežasčių grybelio taikiniu neretai tampa ir studentai, ilgai komandiruotėse būnantys žmonės, tolimųjų reisų vairuotojai. Todėl vykstant į ilgesnę kelionę, o ypač - jei kojos linkusios prakaituoti, vertėtų įsigyti profilaktinių tepaliukų nuo grybelio. Pravers ir pėdoms skirti milteliai, mažinantys prakaitavimą, dezinfekuojančios servetėlės.
VVSC specialistė pabrėžia, kad kojinės turi būti medvilninės, o ne sintetinės. Batai - odiniai, nespaudžiantys pirštų, o vasarą - atviresni. Mat orui nepralaidžiame apave kojos šunta, drėksta, susidaro palanki terpė ligai rastis, ir ypač - jei taip išbūnama daug valandų. Siaura, ankšta avalynė spaudžia pėdą, sutrikdo kraujotaką, pažeidžia nagus, nukenčia tarpupirščiai, kur paprastai ir prasideda grybelis.
Reikėtų vengti naudotis svetima avalyne. Bus saugiau, jei į svečius pasiimsime savo šlepetes. L.Bumšteinienė nepirktų padėvėtos avalynės - nežinia, ar ji tinkamai dezinfekuota. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologės Irenos Marčiukaitienės, turėtume būti rūpestingesni ir nuomodamiesi pačiūžas, nes taip pat nesą garantijų, kad jų batai dezinfekuojami. „Visada būtina pasirūpinti savomis kojinaitėmis. Jas reikėtų turėti ir einant pirkti avalynės, ypač vasarą“, - sakė dermatovenerologė.
Ji pasakojo, kad dažnai grybelis aptinkamas nuolat dėvintiems sportinę avalynę žmonėms. Tarp tokių nemažai moksleivių ir studentų. Juolab, jei ši avalynė prastos kokybės, „nekvėpuojanti“, o dar su sintetinėmis kojinėmis... Tada pėdos labiau prakaituoja, pirštai mirksta, susidaro palankios sąlygos infekcijai plisti. Nuo ryto iki vakaro avint sportinę avalynę, traumuojami ir pirštų nagai.
Iš baseino - be užkrato
VVSC specialistų atliekamos apklausos parodė, kad kai kurie užsikrėtusieji dažnai vyko į sanatorijas, ne vienas prisipažino lankęsis baseine ar sporto klube. Dėl grybelio dabar netikrinama kaip anksčiau ir tai, pasak I.Marčiukaitienės, nėra gerai. Anot medikės, daug žmonių nepaiso baseinuose esančių dezinfekavimo priemonių - apeina specialius baseinėlius, nesinaudoja purškalais, beje, niekas to jiems ir nepasiūlo. Ko norėti, jei grybeliu užsikrečia ir patys baseinų darbuotojai, kurie turėtų žinoti apie kylančias grėsmes. „Į po maudynių išbrinkusią odą užkratas patenka daug greičiau. Todėl pėdas profilaktiškai reikėtų purkšti dezinfekuojamais preparatais. Jo galima įsigyti vaistinėse. Kita tinkama priemonė - priešgrybeliniai tepalai, kuriais tepami tarpupirščiai. Svarbiausia - po patalpas vaikščioti su šlepetėmis. Tačiau ir to žmonės dažnai nepaiso“, - sakė I.Marčiukaitienė.
Grybeliu galima užsikrėsti ir darant pedikiūrą, jei naudojami nedezinfekuoti daugkartiniai instrumentai. Užsikrečiama ir namuose, jei visa šeima nagus karpo tomis pačiomis žirklutėmis. Todėl bent vaikui jos turi būti atskiros arba prieš procedūras dezinfekuojamos. „Svarbiausia - higiena visur ir visada: kasdien plauti kojas, sausai jas nusišluostyti, tinkamai prižiūrėti nagus, keisti kojines“, - aiškino dermatovenerologė.
Sunku net vaikščioti
„Kai kas mano, kad grybelis - tik kosmetinė problema. Nieko panašaus. Jis gali paskatinti tokias ligas kaip dilgėlinė ar egzema. Be to, prie grybelio gali prisidėti ir stafilokokinė infekcija. Tada papildomai skiriamas priešbakterinis gydymas. Grybelinė infekcija gali sulėtinti ir kojų opų gijimą“, - sakė I.Marčiukaitienė.
Vyresni žmonės neretai mano, kad jiems nereikia gydytis šios ligos. Bet anot L.Bumšteinienės, gali atsitikti taip, kad užleidus ligą dėl nagų skausmo bus sunku apsiauti batus. Prisidėjus sąnarių skausmams vaikščiojimas gali tapti kankyne. „Yra žmonių, sulaukusių 80 metų, kuriuos artimieji atveža pas gydytoją, kad sutvarkytų nagus, nes karpymas tampa pernelyg skausmingas“, - pasakojo L.Bumšteinienė.
Nepamiršti dezinfekuoti
Dažnai pėdų odos bei nagų grybelis suplakamas į viena. Kita vertus, neretai susergama abejomis infekcijomis iš karto. Pasak I.Marčiukaitienės, jei sergama tik pėdų odos grybeliu ir jis nėra išplitęs, galima išsigydyti plataus veikimo spektro tepalais, kremais, losjonais bei laikantis higienos reikalavimų. Svarbu taikyti ir dezinfekavimo priemones. „Jei gydysime tik pažeistą vietą, bet nesanuosime aplinkos, užkratas liks. Reikia dezinfekuoti ne tik namuose laikomą avalynę, bet ir esančią kur nors sode, sodyboje, nepamiršti išvirinti kojinių, o kas sudėvėta - išmesti. Reikia dezinfekuoti ir prausimuisi naudojamas kempines. Jei tomis pačiomis naudojasi visi šeimos nariai, infekcija gali atsinaujinti“, - sakė dermatovenerologė.
Esant nagų grybeliui ar kai infekcija labai išplitusi, reikia vartoti geriamus vaistus. Gydymo kursas nepigus - siekia 300 ir daugiau litų. Kai nagai yra labai pažeisti bei siekiant sutrumpinti gydymo kursą, tenka juos šalinti. „To nereikia bijoti. Tai greita procedūra, atliekama suleidus nuskausminamųjų. Komplikacijų po jos praktiškai nebūna“, - patikino gydytoja.
Grybelio požymiai
Pėdų nagų grybelis: baltos ar gelsvos linijos ant nagų; suplonėjusi, sustorėjusi, atšokusi, ištrupėjusi nago plokštelė; nago volelio paburkimas, paraudimas; gelsvi ar pilkšvi nagai; pūliai po nago voleliu; nelygūs nagai.
Pėdų odos grybelis: drėgna tarpupirščių oda, joje atsiradusios pūslelės, žaizdelės, įtrūkimai. Prasideda niežėjimas, pado sausumas, pleiskanojimas. Pažeista oda paprastai būna paraudusi, patinusi, joje formuojasi suragėjimai, atsiranda įtrūkimų.
Aistė Stankevičienė
