Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (NESS) į gydymo įstaigas dar neįžengė. Valstybės kontrolė konstatavo, kad per pirmąjį projekto etapą buvo sukurtas nepatogus naudoti produktas, už kurį sumokėta kaip už tinkamą. Sveikatos valdininkai teisinasi, kad laiku įgyvendinti planus trukdė pernelyg trumpi terminai, rašo „Lietuvos žinios“.
Apie NESS kūrimą kalbėta dar nuo 2000 metų, tačiau realesni sistemos kontūrai išryškėjo 2005-aisiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tada išdidžiai pranešė apie modernų projektą, leisiantį pagerinti gyventojams teikiamų sveikatos paslaugų kokybę. Planuota, kad NESS pradės veikti jau 2006 metais. Per pirmąjį sistemos diegimo etapą turėjo būti sukurtas jos branduolys ir 4 pagrindinės funkcijos. Jos suteiktų galimybę registruoti pacientų apsilankymus pas gydytoją, sukurti siuntimų formas, keistis informacija.
9 mln. litų vertės šių darbų konkursą tada laimėjo UAB „Hewlett-Packard“. Neoficialiai kalbama, kad garsios pasaulinės kompanijos vardas pasitarnavo kaip iškaba, už kurios kyšojo nuo seno į sveikatos apsaugos ir „Sodros“ sistemas įsisukusios UAB „Etnomedijos intercentras“ ausys. Esą būtent ši bendrovė, o ne SAM buvo tikroji NESS kūrimo strategė ir architektė. UAB „Etnomedijos intercentras“ tapo ir antrojo sistemos diegimo etapo, prasidėjusio šiemet, vykdytoja.
Strategijos nebuvo
Valstybės kontrolė, patikrinusi, kaip įgyvendinamas projektas, konstatavo, kad SAM deramai nekontroliavo NESS diegimo procesų. Įvairiuose 2006-2007 metų dokumentuose ministerija deklaravo, kad laikosi elektroninės sveikatos 2005-2010 metų strategijos. Tačiau, anot auditorių, iki 2007-ųjų spalio jokios patvirtintos strategijos nebuvo. NESS kurta neparengus daugelio būtinų dokumentų. Pavyzdžiui, informacinių sistemų (IS) nuostatai pradėti rengti NESS kūrimo darbams jau įsibėgėjus. Auditorių nuomone, laiku pasirūpinus minėtais nuostatais būtų užtikrintas atskirų gydymo įstaigų IS suderinamumas su nacionaline sistema. Duomenų saugos nuostatai ir kiti svarbūs dokumentai buvo parengti Valstybės kontrolei jau atliekant auditą. Ne paslaptis, kad iki galo neaprašytoje sistemoje lengviau laviruoti.
SAM sekretoriaus Haroldo Baubino teigimu, pernelyg smulkmeniška sistemos kūrimo metodika tampa „mechaniška, nelanksti, tolima nuo realybės“. Dabartinė ministerijos vadovybė nebuvo prie projekto ištakų, tad pastebėjusi ankstesnius pažeidimus turėjo jį arba nutraukti, arba jam vykstant užkamšyti teisines spragas.
Įranga sensta
Kaip vieną pagrindinių NESS diegimo problemų H.Baubinas įvardijo vėlavusius darbus. Pasak ministerijos sekretoriaus, milžiniškam projektui įgyvendinti buvo numatyti nerealūs terminai. Tai esą lėmė ribotas laikas panaudoti Pasaulio banko ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.
Valstybės kontrolės išvadose teigiama, jog dėl vėlavimo kalta pati SAM, mat neužtikrino, kad UAB „Hewlett-Packard“ laikytųsi sutartyje numatytų terminų. Auditoriai įspėjo, kad stringant NESS diegimui sveikatos priežiūros įstaigose, už 4,313 mln. litų įsigyta kompiuterinė įranga gali pasenti - garantinis jos terminas baigiasi jau šių metų vasarą. Pažymėtina, kad tik 3 proc. minėtos sumos iki šiol panaudota darbui su NESS.
Pakako žodinio patvirtinimo
„Turėdami galvoje skirtą laiką ir pinigus, rezultatais esame patenkinti“, - SAM poziciją išsakė H.Baubinas. Tačiau Valstybės kontrolės audito išvadose teigiama, kad daugelis planuotų rezultatų nebuvo pasiekti, ministerija tinkamai neprižiūrėjo projekto kokybės. Baigiamasis NESS pirmojo etapo darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas anksčiau nei testavimo rezultatai. Testų planas patvirtintas tą pačią dieną, kaip ir patys testavimo rezultatai. Darbų priėmimo komisijos nariams pakako žodinio UAB „Hewlett-Packard“ atstovo patikinimo, kad įmonė tinkamai atliko visus darbus ir suteikė visas sutartyje su SAM numatytas paslaugas. Kitaip tariant, priėmimo-perdavimo aktui pritarta neįsitikinus, kad sukurta sistema išties bus tinkama taikyti.
Išlindo trūkumai
Anot Valstybės kontrolės, SAM nesuteikė galimybės visoms suinteresuotoms šalims dalyvauti įgyvendinant projektą, o sveikatos priežiūros įstaigų atstovai faktiškai nedalyvavo jo valdyme. Taip elgiantis rizikuota, kad kuriama sistema neatitiks vartotojų poreikių. NESS nebuvo išbandyta nė vienoje iš sutartyje numatytos 21 sveikatos priežiūros įstaigos, tai padaryta tik papildomai pasirinktame Širvintų PSPC. Tačiau ne visą numatytą laiką.
Širvintose apsilankę auditoriai nustatė, kad vizito pas gydytoją įrašą NESS leido įvesti atgaline tvarka. Registratorėms informaciją tekdavo dukart įrašyti į skirtingas sistemas - NESS ir jau anksčiau naudojamą infosistemą SVEIDRA, nes naujoji sistema negalėjo patikrinti, ar pacientas socialiai draustas. Nors buvo numatyta, kad NESS, SVEIDRA ir dar trys registrai bus sujungti jau pirmuoju etapu. Taip pat paaiškėjo, kad naujoje sistemoje trūko kai kurių paciento registracijai reikalingų duomenų įvedimo laukų. Buvo neįmanoma pacientus registruoti nesant interneto ryšio.
Širvintų PSPC gydytojai įvesdavo informaciją į NESS, tačiau dokumentų iš jos nespausdindavo. Centro vyriausioji gydytoja teigė, kad sistema nepritaikyta įstaigos darbui, todėl reikalinga atskira vidinė IS. Nebuvo galima nustatyti, ar NESS taupo gydytojų bei pacientų laiką ir kokios naudos jiems teikia. Sistemą taikė tik šeimos gydytojai ir slaugytojai registratoriai. Iš keturių vadinamosios klientinės NESS dalies funkcijų taikyta tik viena, skirta registruoti pacientams, norintiems patekti pas bendrosios praktikos gydytoją.
Saugumo spragos
Valstybės kontrolė nustatė, kad sistemoje esama daug duomenų saugumo spragų. Esą UAB „Hewlett-Packard“ parengtuose NESS dokumentuose išvardyti pasaulinės praktikos principai, tačiau nedetalizuota, kaip juos taikyti.
Kontrolieriai pažymėjo, kad tęsiant projektą duomenų kiekis tik didės. Pavojų kelia tai, jog NESS vartotojams neparengta rašytinė instrukcija, ką daryti dingus ryšiui su branduoliu ir „pakibus“ sistemai. NESS neužtikrina paciento teisės uždrausti medikams naudotis prieiga prie tam tikrų asmens sveikatos duomenų.
Planuota, kad asmuo galės susipažinti su kaupiama informacija apie savo sveikatos būklę, tačiau ši paslauga buvo atidėta ateičiai. Auditorių nuomone, taip rizikuojama pažeisti pacientų teises. Užkliuvo ir tai, kad Širvintų medikų pasirašyti įsipareigojimai saugoti pacientų duomenų paslaptį buvo vieninteliai saugumo dokumentai, su kuriais supažindinami NESS vartotojai. Kaip ir tai, kad turint „registratoriaus“ prieigos teises galima sužinoti bet kurio sistemoje užregistruoto Lietuvos piliečio asmens kodą, gyvenamąją vietą. Kontrolieriai padarė negailestingą išvadą: saugus NESS eksploatavimas gali būti neįmanomas.
Mokėsime dukart?
Tačiau ir už neatliktus darbus paskubėta sumokėti. Kas toliau? Auditoriai nustatė, kad SAM ir UAB „Etnomedijos intercentras“ pasirašytoje antrojo NESS etapo sutartyje kartojasi kai kurios užduotys, turėjusios būti atliktos anksčiau. Regis, už tuos pačius darbus valstybė turės sumokėti dukart. Kalbėdamas su LŽ H.Baubinas užsiminė, kad pirmojo ir antrojo etapų darbai vyksta lygiagrečiai, nors tuo pat metu tikino, kad darbai nedubliuojami.
Atsakomybės strėlės dabar lekia link viešosios įstaigos Sveikatos projektų biuro. Aiškėjant Valstybės kontrolės išvadoms iš ministerijos pasitraukė prie NESS kūrimo ištakų buvusi SAM Informacinių technologijų skyriaus vedėja Vita Sinicienė.
Tačiau ar galima tikėtis didesnio skaidrumo, kai į elektroninės sveikatos sritį plūsta dar didesnės pinigų sumos? Per 2004-2006 metus SAM įstaigų informacinių technologijų projektams vykdyti skirta 20,127 mln. litų. 2007-2013 metais vien iš ES struktūrinių fondų elektroninės sveikatos projektams finansuoti numatyta skirti 90 mln. litų.
Diegimo neforsuos
H.Baubinas teigė, kad taikyti sistemą medicinos įstaigose trukdo nepatogi gydytojų darbo vieta. Mėginant įvesti duomenis į sistemą jiems gali neužtekti laiko apžiūrėti pacientus - spausdinant įrašus klaviatūra sugaištama tiek pat laiko, kaip ir pildant popierius.
Anot SAM sekretoriaus, atsiradus galimybei pildyti įvairių ligų šablonus ir elektroninius receptus, darbas su NESS taps kur kas našesnis. „Nenorime forsuotos plėtros, NESS diegimo per prievartą, nes tada tai bus formalus dalykas, neatitinkantis medikų poreikių“, - teigė H.Baubinas.
Aistė STANKEVIČIENĖ
