Vakar paskelbtas tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonių gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė nei senųjų Europos Sąjungos šalių gyventojų ir ši praraja vis didėja. Tai lemia neįgyvendinamos alkoholio kontrolės priemonės bei tragiška sveikatos ugdymo padėtis.
Remiantis 2002 metų duomenimis, mūsų šalies moterys gyvena 4 metais trumpiau nei senųjų, t.y. iki 2004-ųjų į ES įstojusių šalių dailiosios lyties atstovės, o Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė trumpesnė net 10 metų. Priešlaikiniu 20-64 metų gyventojų mirtingumu Lietuva taip pat yra tarp pirmaujančiųjų, nors šie rodikliai šiek tie mažesni nei Latvijoje ir Estijoje. Tai parodė Europos Komisijos finansuotas tyrimas, vakar pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Pastarųjų metų duomenys verčia dar labiau sunerimti, kadangi atotrūkis tik didėja. Naujausiais duomenimis, Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė nuo senųjų ES šalių gyventojų atsilieka jau 10,5 metų.
Žudo ligos ir alkoholis.
Pasak SAM sekretorės Rimos Vaitkienės, pagrindinės tokio atotrūkio priežastys susijusios su sergamumu lėtinėmis ligomis ir mirtimis dėl išorinių priežasčių: nelaimingų atsitikimų, traumų, savižudybių. Mirtys dėl išorinių priežasčių lėmė net 51 proc. mūsų ir senųjų ES šalių vyrų gyvenimo trukmės skirtumo. Lietuvos moterų vidutinės gyvenimo trukmės atotrūkį taip pat lėmė mirtys dėl išorinių priežasčių ir dėl širdies bei kraujagyslių ligų. Be to, Lietuvos vyrų mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, buvo net dešimt kartų didesnis nei senųjų europiečių, o mirtingumas dėl savižudybių, kurios dažniausiai įvykdomos išgėrus - vos ne didžiausias ES.
Naujųjų ES šalių kontekste atrodome šiek tiek šviesiau. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė nuo naujokių vidurkio atsiliko 3 metais, o štai moterys gyveno 0,3 metų ilgiau. Tačiau Lietuvos vyrai ir tarp ES naujokių gerokai išsiskyrė mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei išorinių priežasčių. Tuo tarpu Lietuvos moterų mirtingumas, susijęs su tabako vartojimu, buvo pats mažiausias.
Kaip pasivyti europiečius?
SAM sekretorius Romualdas Sabaliauskas pripažino, kad prastus gyvenimo trukmės duomenis lėmė pernelyg mažas dėmesys ligų profilaktikai. Jis apgailestavo, kad kitos valstybės institucijos iš esmės neprisideda prie bendro reikalo - sveikatinimo programų įgyvendinimo. "Patys mūsų žmonės nesupranta ir nenori būti sveiki", - įsitikinęs R.Sabaliauskas. Jis vylėsi, kad gyvenimo trukmės ilgėjimui įtakos turės visuomenės sveikatos biurų steigimas, alkoholio reklamos apribojimas. Taip pat džiaugėsi, kad nebedidėja vyrų rūkymo rodikliai, mityboje naudojame daugiau vaisių ir daržovių, mažiau riebalų, priimtos rekomendacijos dėl maitinimo mokyklose, pašalinant iš asortimento per daug cukraus, druskos, riebalų turinčius produktus.
Ragina stiprinti alkoholio kontrolę
Sveikatos specialistai sutaria, kad daug naudos davė 2000 m. įvestas visiškas tabako gaminių reklamos draudimas ir nuo 2007 m. įteisintas rūkymo viešose vietose draudimas. Pagal vykdomą tabako kontrolės politiką Lietuva šiandien pripažįstama viena lyderių Europoje. Tarptautinės organizacijos ragina atitinkamai sustiprinti ir alkoholio kontrolę. Realiai neįgyvendinamos alkoholio kontrolės priemonės, anot Kauno medicinos universiteto docentės Jūratės Klumbienės, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl vis didėja praraja tarp mūsų ir senųjų ES šalių gyvenimo trukmės. Sveikatos ugdymo padėtį Lietuvoje J.Klumbienė nusakė kaip tragišką. Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovo Aurelijaus Verygos, ar norime gyventi ilgiau, parodys ir šiandienos balsavimas Seime dėl alkoholio pardavimo taškų sumažinimo, prekybos laiko ribojimo. "Iki šiol alkoholis tik darėsi vis prieinamesnis", - apgailestavo A.Veryga.
Aistė Stankevičienė
