adomas mickevičius

 Rusijos Karaliaučiaus srities Zelenogradsko mieste šeštadienį atidengtas paminklas poetui Adomui Mickevičiui. Paminklas iškilmingai atidengtas per miesto šventę, Zelenogradskui minint 753-iąjį gimtadienį, pranešė miesto bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Natalija Šumilova. Paminklas A.Mickevičiui pastatytas miesto sode. Įamžinti poeto atminimą nusprendė miesto bendruomenė, nes A.Mickevičius Krante (dabartiniame Zelenogradske) viešėjo 1824 metų spalį.

Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius.   Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Jei vyksite į Pietų Prancūziją, pakeliui patariu nors pusę dienos praleisti senajame Kliuni (pranc. Cluny) miestelyje, Burgundijos regione. Paklaidžiokite siaurutėmis šio miestelio gatvelėmis, užsukite į bažnyčias, pastatytas prieš tūkstantį metų, ir pajuskite ten stabtelėjusio laiko svorį. Šiame miestelyje vienuoliai benediktinai 1088–1130 m. pastatė Šv. Petro ir šv. Povilo baziliką, kuri buvo didžiausia bažnyčia pasaulyje iki tol, kol XVI a. buvo perstatyta Šv.

Lietuvoje rengiamos tradicinės Baltarusijos kultūros dienos šįmet žada ypač daug akademinės ir liaudies kultūros renginių. Rugsėjo 22 - spalio 30 dienomis vyksiančių renginių programa, pasak Baltarusijos ambasadoriaus, bus didžiausio masto iš iki šiol vykusių kultūros dienų, aplankys Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Visaginą bei šių metų Lietuvos kultūros sostinę Anykščius. „Kultūra teikia labai daug pozityvaus abiejų valstybių - Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose.

Europai besiruošiant gegužės pabaigoje vyksiančiam „Eurovizijos“ dainų konkursui, nedidukės rupūžytės iš Trakų Vokės, vadinamos raudonpilvėmis kūmutėmis (Bombina bombina), taip pat rungsis su tos pačios rūšies dainininkėmis iš kitų šalių. Rupūžių dainų konkurse jau kelintą kartą varžysis Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Latvijos raudonpilvės kūmutės, rupūžytės iš Lietuvos konkurse dalyvaus pirmą kartą.

Universitetas ir anksčiau ir dabar žmogui reiškia daug – vieni jį vertina, kiti – nelabai, bet niekas negali paneigti, kad tai svarbi institucija, daranti įtaką šalies ekonomikai, menui, kultūrai, mokslui. Tad jis turi vienyti žmones, kurie įdės indėlį į mūsų valstybės kūrimą ir apskritai kiekvieno piliečio gyvenimą. Seniau universitetas buvo siekiamybė – jame studijuoti buvo garbė ir toks žmogus jautėsi išskirtinis, manau, kad ir dabar turėtų taip būti.

Kultūros paveldo departamentas paskirstė lėšas valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamiems leidybos projektams. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo leidybos programos 2011 metų konkursui daliniam finansavimui gauti sulaukta 28 paraiškų, iš jų ekspertų komisija atrinko 8 geriausius, kuriems įgyvendinti paskirstyta 200 tūkst. litų.

Pirmadienį Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui paminėtos Ribentropo-Molotovo pakto 61–osios metinės. Minėjime dalyvavo Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo narys Rytas Kupčinskas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, sovietinių laikų disidentai Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas. „Atmintimi ir tiesa mes galime pasiekti Europos susitaikymą“, – sakė V. Landsbergis.

1968-ieji Lenkijoje: Adomas Mickevičius, studentų protestai ir antisemitizmo banga1968 metais masiniai protestai kilo ne tik Prahoje ir Vakaruose. Kovo mėnesį lenkų studentai pakilo į protestą, nes komunistai jiems uždraudė toliau rodyti vaidinimą, pastatytą remiantis Adomo Mickevičiaus poema „Vėlinės“. Studentų protestai išprovokavo brutalų policijos atsaką ir sukėlė Komunistų partijos gretose antisemitizmo bangą. Vien Varšuvoje policijai sulaikė 1,2 tūkst. studentų.

Ištikimiesiems savo žiūrovams Vilniaus mažasis teatras dovanoja ypatingą naujametinę  dovaną – gruodžio 30 ir 31 dienomis galimybę pirmiesiems pamatyti šiuo metu režisieriaus Rimo Tumino repetuojamą naująjį spektaklį „Mistras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir simboliškai palydėti 2009-uosius – „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ metus. Oficiali spektaklio premjera numatoma kitų metų kovo mėnesį, kai teatras minės 20 metų sukaktį.

Kauno ąžuolynas – natūralių lapuočių miškų, kurie viduramžiais gausiai augo Lietuvoje, likutis. Tais laikais jis jungėsi su Varluvos, Karmėlavos, Rumšiškių, Kaišiadorių giriomis. Prasidėjus Kauno tvirtovės statybai, VI fortas atskyrė Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių ąžuolynus, tarpukariu nuo Ąžuolyno pagrindinės dalies buvo atskirtas Vytauto parkas. Nuo XX a. vidurio Ąžuolynas tvarkomas pagal architektų T. Šešelgienės ir V. Zubovo projektus.

Š.m. rugpjūčio 5 d. (trečiadienį) parodos „Slendzinskiai – Vilniaus dailininkai“ atidarymu Vilniaus rotušėje prasideda 1–asis pasaulio vilniukų suvažiavimas, pabersiantis galybę nemokamų reginių kino, meno, muzikos mėgėjams. Suvažiavimas vyks rugpjūčio 9-16 dienomis. „Suvažiavimas skirtas pasidalinti tuo, ką lenkų ir lietuvių tautos turi geriausia ir bendra.

Visiems atviras projektas "Kinas mieste, miestas kine" vasaros vidurį pasitinka dviejų lenkų filmų nemokamais seansais. Ir naujoje erdvėje. Vakar Švč. Trejybės bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno kieme parodyta režisieriaus Andrzejaus Wajdos juosta "Kanalas" apie paskutines 1944-ųjų Varšuvos sukilimo dienas.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Tęsdamas darbo vizitą Lenkijos mieste Liubline, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos - Liublino unijos 440 metų jubiliejaus minėjimo iškilmėse. Prezidentas V. Adamkus savo kalboje pabrėžė, kad neįmanoma pervertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės bendros valstybės reikšmės. Šalies vadovo nuomone, 200 metų trukusį bendrą gyvenimo etapą sudarė bendri priešai, pergalės, nuopuoliai, likimas.

Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ piktinasi, kad Vilniaus bazilijonų vienuolynas, kuriame buvo kalinamas garsus poetas Adomas Mickevičius, taps viešbučiu „Pas bazilijonus“. Anot dienraščio, vienuolynas, kuriame vyko A.Mickevičiaus dramos „Vėlinės“ trečios dalies veiksmas, pereina į privačias rankas, kadangi bazilijonai neturi pinigų jo išlaikymui ir restauravimui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras rugsėjo 4 dieną Lietuvos ambasadoje Varšuvoje už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ apdovanojo buvusį Lenkijos Prezidentą, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėją, Nobelio premijos laureatą Lechą Valensą. „Man didelė garbė įteikti šią „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždę“ Prezidentui L.Valensai. Jo dėka Lietuva ir Lenkija tapo strateginėmis partnerėmis.

Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovai ir jų sutuoktiniai penktadienį, rugsėjo 5 dieną, vyks į pažintinę kelionę Baltarusijoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) keliais. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, kelionės metu diplomatinio korpuso nariai bus supažindinti su baltarusiškąja LDK dalimi ir bendros istorijos kultūriniu paveldu.

Apie tai, ką veikia slavistai Lietuvių kalbos institute. Liepos 23 dieną „Lietuvos žinios“ išspausdino prof. habil. dr. Vytauto Vitkausko nuomonę apie Lietuvių kalbos institute (LKI) įsteigtą slavistų tyrėjų grupę. Profesorius pateikė skaitytojams net kelias tikrovės neatitinkančias šios grupės veiklos versijas, o laikraštis išplatino nepatikrintą informaciją.

Atėjo laikas mums mesti visas savo jėgas į ateities lemtingosios mažumos suformavimą. Trejus metus rašiau komentarus savo gimtojo miesto dienraščiui „Klaipėda“. Tai buvo gražūs metai. Šiandien grįžtu į terpę, kurioje susiformavau kaip politikos ir kultūros komentatorius. 2003 metais pradėjau rašyti „Omni.lt“. Dabar jis yra „Balsas.lt“. Savo sugrįžimą pradedu tekstu, kurį su džiaugsmu publikuoju šiandien, vasario 16 dienos išvakarėse.

Sausio 13 dieną surengtame iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjams atminti, kalbą sakė svečias iš Lenkijos, šios šalies Seimo maršalas Bronislawas Komorowskis. Siūlome susipažinti su svečio iš kaimyninės šalies sakyta kalba.   „Man tikra garbė, jog šiandien galiu būti čia, Vilniuje, Lietuvos Seime, Sausio 13 d., kovų prie televizijos bokšto 1991 m. metinių dieną, metinių dieną tų įvykių, kurie atnešė Lietuvai nepriklausomybę ir demokratiją.

Lietuvos nacionalinė filharmonijawww.filharmonija.ltAušros Vartų g. 5, LT-01129 VilniusKONCERTAI VILNIUJE2008 m. sausio 12–20 d. koncertai Sausio 12 d., šeštadienis, 20 val., Šv.

Iš pirmo žvilgsnio Lietuva labai pasikeitė nuo tada, kai čia lankiausi prieš ketverius metus, ypač žvelgiant į gražius centrinio Vilniaus kvartalus. Tačiau iš esmės viskas labai primena tuos laikus, kai čia gyvenau prieš penkiolika metų.

Varšuva yra Lenkijos sostinė, šią šalį skalauja Baltijos jūra, Fredericas Chopinas (Frederikas Šopenas) yra garsiausias lenkų kompozitorius, o Adomas Mickevičius – rašytojas. Tokių žinių gali prireikti, tarkim, sprendžiant kryžiažodį apie artimiausią mūsų kaimynę. Šiandien „Klausimėlyje“ pažiūrėsime, kaip praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose spręstų tokį kryžiažodį. Tauragietė:- Iš kurios pusės yra Lenkija Lietuvai?- Iš šiaurės.- O toli nuo Lietuvos?- Toli… ne, netoli.

Daukantas niekaip negalėjo išmokti rašyti, jį mokė Donelaitis, mokė Rėza, na neišeina, ir tiek. Todėl jie sykį susirinkę ir praminė Daukantą “Mokytu žemaičiu”. Baranauskas su Donelaičiu ripką muša Susitarė Baranauskas su Donelaičiu vakare eiti ripkos mušti. Muša muša, ripka nė krust. Pasikvietė Strazdą, tas su lazdele šiaip, su lazdele taip - ripkai nė motais. Sėdi visi suplukę, nuvargę, kas čia yra, galvoja. Ripka ir ta nieko nesuprato.

Jubiliejinę dovaną Sankt Peterburgui 300 metų įkūrimo proga parengė ir Lietuvos sostinė. Antradienį (10.28) Rusijos kultūros sostinėje prasideda išskirtinė kultūrinė programa "Susitikimai: Sankt Peterburgas - Vilnius 2003", kurios ašis - Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybė ir kūryba.

Lenkų režisierius Krzysztofas Zanussis (Kšištofas Zanusis) Lenkijos spaudoje teigia, kad nemažų ekonominių laimėjimų pasiekę lietuviai "be reikalo" atmeta drauge su Lenkija kurtą kultūrą. Dažnas Lietuvos svečias, praėjusią savaitę skaitęs jauniesiems Lietuvos ir kitų šalių kinematografams paskaitas kasmetinėje Juodkrantės videodarbų stovykloje K. Zannusis šviežiausius įspūdžius apie Lietuvą aprašė naujausiame populiaraus savaitraščio "Polityka" numeryje.