Lenkų režisierius Krzysztofas Zanussis (Kšištofas Zanusis) Lenkijos spaudoje teigia, kad nemažų ekonominių laimėjimų pasiekę lietuviai "be reikalo" atmeta drauge su Lenkija kurtą kultūrą.
Dažnas Lietuvos svečias, praėjusią savaitę skaitęs jauniesiems Lietuvos ir kitų šalių kinematografams paskaitas kasmetinėje Juodkrantės videodarbų stovykloje K. Zannusis šviežiausius įspūdžius apie Lietuvą aprašė naujausiame populiaraus savaitraščio "Polityka" numeryje.
Šiame straipsnyje režisierius džiaugiasi lietuvių ekonominiais laimėjimais, kurie, K. Zanussio nuomone, "sukelia nuoširdų lenkų pavydą", tačiau, pasak jo, "nėra reikalo tuo per daug stebėtis, kadangi baltai visada buvo darbštesni negu slavai".
Tačiau, kaip lenkų savaitraštyje "Polityka" rašo režisierius, Lietuvoje jis atkreipė dėmesį į vieną jį nuvylusį reiškinį - kad yra atmetama reikšminga kultūros srovė, kurią Lietuvos šviesuomenė kūrė drauge su Lenkija Liublino unijos metais.
"Tas faktas, kad elitas buvo polonizuotas, šiandien beveik jokios reikšmės neturi, kadangi kas gi Rusijoje dabar prisimena, jog Levo Tolstojaus "Kare ir taikoje" aristokratai kalbėjo prancūziškai, nors ir buvo rusai? Adomas Mickevičius apie Lietuvą kaip savo tėvynę rašė lenkiškai. Atmesdami praėjusių laikų kultūrą, daugelis jaunų lietuvių savo tapatumą ir savimonę suvokia tik liaudies kultūros ir chorinio dainavimo kategorijomis", - teigia lenkų kino režisierius.
Gegužės mėnesį tame pačiame lenkų savaitraštyje ne vieną tarptautinio kino festivalio apdovanojimą pelnęs kino režisierius palygino Vilnių su "ilgaamže gražuole po plastinės operacijos".
BNS
