Sausio 13 dieną surengtame iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjams atminti, kalbą sakė svečias iš Lenkijos, šios šalies Seimo maršalas Bronislawas Komorowskis. Siūlome susipažinti su svečio iš kaimyninės šalies sakyta kalba.
„Man tikra garbė, jog šiandien galiu būti čia, Vilniuje, Lietuvos Seime, Sausio 13 d., kovų prie televizijos bokšto
Man garbė, nes aš suprantu, jog kalbu atstovams tos narsios tautos, kurios dėka laisvė peržengė tuometinės sovietų sąjungos sienos liniją. Tai pagreitino blogio imperijos iškeliavimą į istorijos rakandų sandėlį.
Taigi lenkiu galvą prieš lietuvių narsumą ir ryžtą kovojant už laisvę. Lenkiu galvą prieš tapusį priežodžiu Lenkijoje lietuvišką užsispyrimą, kuris atnešė jums, lietuviams, išsvajotą ir išsapnuotą nepriklausomybę. Didžiuojuosi tuo, jog tų didelių ir sunkių dienų metu mes, Lenkijos „Solidarumo“ žmonės, buvome kartu su Lietuva. Su pasididžiavimu ir dėkingumu prisimenu tarp kitų amžiną atilsį į atsaką Kuronį, mano vyresnįjį kolegą iš 7-ojo – 8-ojo dešimtmečio antikomunistinės opozicijos gretų. Vėliau mano kolegą ministrą pirmoje nekomunistinėje Vyriausybėje, kuris tuomet 1991 metais sakė kalbą čia, šiuose pačiuose rūmuose deklaruodamas, jog yra pasirengęs žūti, jeigu bus tokia būtinybė už jūsų ir mūsų laisvę, už lenkų laisvę ir lietuvių laisvę.
Sakyti kalbą čia, Lietuvos Seime, tai garbė dėl to, jog iš čia, iš Lietuvos, yra kilusi pusė mano lenkiškos širdies. Ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Aukštaitijos, iš Žemaitijos, iš Rokiškio, nuo Kėdainių ir nuo Šiaulių, nes čia mano protėviai per kelis šimtmečius kūrė bendrą abiejų tautų Žečpospolitą. Mano protėviai galvojo ir jautė taip, kaip apie tai pasakė lenkiškais žodžiais Adomas Mickevičius: „Lietuva, mano tėvynė, tu esi kaip sveikata“.
Todėl šiandien – Laisvės gynėjų dieną – norėčiau pareikšti didelį džiaugsmą, jog lenkai ir lietuviai vėl eina tuo pačiu keliu. Šį kartą keliu nuo laisvės atgavimo iki jos protingo panaudojimo ir įtvirtinimo ryšių su Vakarais galia Šiaurės Atlanto Aljanso ir Europos Sąjungos rėmuose. Šie protingi pasirinkimai, protingi mūsų tautų sprendimai liudija ne tik apie likimų istorinį bendrumą, bet taip pat ir apie šiuolaikinių siekimų ir svajonių, apie geresnę ir saugesnę ateitį ir bendrumą.
Todėl važiuodamas į čia su džiaugsmu sustojau Seinuose, kur džiugina ir Lietuvos Respublikos konsulatas, ir graži moderni lietuviška gimnazija ar vyskupo A. Baranausko paminklas. Viskas liudija apie tai, jog laisvose ir demokratiškose šalyse europietiškų standartų išpildymo rėmuose netgi supainiotos iš prigimties tautinių mažumų problemos gali būti sprendžiamos geriau ir greičiau.
Aš labai norėčiau, kad abu mūsų parlamentai saugotų šiuos standartus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, kad Lenkijos parlamentas rūpintųsi Lenkijos lietuviais ir Lietuvos parlamentas – Lietuvos lenkais. Ypač dabar, kai mūsų šalių įstojimas į Šengeno zona skatina dažnesniems abišaliams vizitams, lengvesniam keliavimui, bendradarbiavimui pasienyje.
Turiu vilties, jog ateina geri laikai ieškoti to, kas mus suartina, didelio politinio, ekonominio ir civilizacinio projekto rėmuose, kuriuo yra Europos Sąjunga. Todėl verta galvoti apie bendrą pasididžiavimą istorija, apie puikų europietiškos konstitucijos kūrinį –
Mes, lenkai ir lietuviai, galime Europai parodyti vieną iš seniausių ir įdomiausių demokratijos integracijos ir tolerancijos tradicijų, siekiančių 16 -ojo amžių. Kartu galime įnešti į besiintegruojančią Europą kraitį, kuris mums patiems suteikia savo vertės jausmą, tuo tarpu kitiems gali parodyti, jog mes nesame subrendusiais Vakarų demokratijos šalių vien tik nuskurdę giminaičiai.
Tačiau reikia galvoti ir apie tai, kas šiandien sudaro mūsų tautų ir mūsų valstybių plėtros ir valstybių pamatus. Reikia galvoti ir veikti europietiškos integracijos bendros vizijos labui. Reikia galvoti ir veikti Europos Sąjungos reformuojančios sutarties, kuri ne užilgo galios, įstatymų išpildymo atitinkamų turinių labui. Tai didelis klausimas ir didelis iššūkis. Ką galime kartu pasiūlyti Europai, kaip mūsų pačių sumanymą – mūsų europietiškos Rytų politikos ir bendros saugumo politikos pasiūlymą.
Mūsų bendru uždaviniu turi būti rūpinimasis mūsų bendrais kaimynais, ypač baltarusiais, kuriems dar netenka visiškai džiaugtis laisve ir pilna demokratija. Lenkija, Lietuva turi kartu rūpintis Europos Sąjungos forume tokia Europos kaimynystės politikos forma, kad mūsų sienos, Lenkijos-Lietuvos sienos netaptų nauja mūsų kontinento padalijimo linija. Kartu turime ir toliau nuosekliai remti taip labai artimą mūsų Ukrainą, jos kelyje į euroatlantiškas sandaras.
Taip pat kartu turime atsakyti į klausimą, ką mes pasiūlysime, kaip energetinio solidarumo europietiškos politikos mūsų viziją ir kaip artimai bendradarbiaus mūsų parlamentai kartu dalyvaudami europietiškos teisės kūrimo procese, remiantis naujais instituciniais sprendimais, įgyvendinamais Lisabonos sutarties nustatymų pagrindu. Todėl Laisvės gynėjų dieną Lietuvos Seimui ir visai Lietuvai, taip pat ir Lenkijai norėčiau palinkėto tolesnio ryžto bei drąsos išpildant europietišku turiniu mūsų lietuvišką ir lenkišką laisvę, už tą laisvę, už lietuvių dalyvavimą kovoje už laisvę“.“