a. maldeikienė

Aušra Maldeikienė dažnam lietuviui yra žinoma ne tik dėl savo nuveiktų darbų, bet ir dėl aštraus liežuvio bei gebėjimo argumentuotai kritikuoti. Šiandien europarlamentarė dirba Briuselyje, tačiau fizinis atstumas nuo Lietuvos netrukdo politikei aktyviai dalyvauti diskusijose Lietuvoje. Apie tai, kaip ji vertina šio Seimo nuveiktus darbus, kaip palygintų Lietuvą su Belgija ir apie koronaviruso aktualijas – šiame pokalbyje.

Praėjusių metų rudenį paaiškėjo, kad Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė serga antros stadijos krūties vėžiu. Ir nors žinomą moterį daugelis pavadintų be galo stipria, ji pati su tokiu apibūdinimu nesutinka – anot jos, ji paprasčiausiai yra sveiko proto. Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ A. Maldeikienė atvirai prabilo apie savo patirtį ir darkart visiems priminė, kaip protingai reikia žiūrėti į tokias užklupusias gyvenimo negandas.

Rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip posėdžio metu pranešė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, į Europos Parlamentą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė pateikė prašymą nuo birželio 30 dienos panaikinti jos Seimo narės mandatą. A. Maldeikienė 2016-ųjų Seimo rinkimuose nugalėjo Žirmūnų apygardoje.

„Aušros Maldeikienės traukinys“ lyderei laimėjus Europos Parlamento (EP) mandatą į atlaisvintą vietą Seime Žirmūnų apygardoje kels Rasos Žemaitės kandidatūrą. „Mūsų rinkiminis traukinys dabar pasisuks į Žirmūnus, antrasis mūsų sąrašo narys R. Žemaitė bus tas žmogus, už kurį mes visi mūru stovėsime ir dirbsime, kad ji patektų į Seimą ir kalbėtų realiai apie Lietuvos šeimų problemas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė ekonomistė A. Maldeikienė.

Iš kovos dėl Lietuvos prezidento posto nusprendusi pasitraukti Seimo narė Aušra Maldeikienė turi naują tikslą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užregistravo visuomeninį komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“ dalyvausiantį Europos Parlamento rinkimuose. Be parlamentarės sąraše dar keletas gerai žinomų pavardžių.

Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai. Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems. Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) savarankiškais kandidatais į prezidentus kol kas yra užsiregistravę 11 asmenų.

Penktadienį pranešta, kad Aušra Maldeikienė traukiasi iš kovos dėl prezidento posto. Portalui tv3.lt A. Maldeikienė patvirtino kad traukiasi iš prezidentinės rinkimų kovos. „Kai aš pernai birželio mėnesį atėjau, aš aiškiai pasakiau, kad eisiu iki tos dienos, kol matysiu, kad šalyje vyksta politinės diskusijos ir jos yra adekvačios. <<..>> Pasakiau, kad rinkimuose dalyvausiu tik intelektualine žodžio prasme, kad kita šalis turėtų diskusiją.

Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.

Vyriausybė svarstys siūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) be politikų sutikimo viešai skelbti prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų pajamų deklaracijas.

 Finansų ministerija teigiamai vertina Seime svarstomą pasiūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) viešai, be politikų sutikimo skelbti prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų pajamų deklaracijas.

Parlamentarė Aušra Maldeikienė siūlo iš karto naikinti bedarbio statusą, jei jį turintys ir integracijos į darbo rinką priemonėse dalyvaujantys gyventojai būtų pagaunami dirbantys nelegaliai. Tai numatyta A. Maldeikienės užregistruotose Užimtumo įstatymas pataisose. Siūloma, kad jos įsigaliotų nuo šių metų rudens. A. Maldeikienė taip pat siūlo, kad tokiais atvejais bedarbis turėtų grąžinti iš Darbo biržos gautas lėšas ar investicijas į jam pasiūlytas užimtumo rėmimo priemones.

Vyriausybės planuose numatyta mokesčių reforma. Vienas iš jos tikslų, kaip atskleidė finansų ministras Vilius Šapoka, mokesčių progresyvumo didinimas. Ekonomistų nuomonė apie progresinius mokesčius išsiskyrė, tačiau visi vieningai tvirtina, kad dabartinė mokesčių sistema – niekam tikusi. Didins mokesčių progresyvumą Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma.

Kad žmogus turėtų vaikų ir tuos vaikus augintų adekvačios šeimos, reikalinga tokia socialinė struktūra, kurioje būtų aukštesnis saugumo laipsnis, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė, Vilniaus tarybos narė Aušra Maldeikienė. „Ar sveiko proto valstybė negali sugrąžinti mokestinės lengvatos būsto paskolų palūkanoms? Be abejo gali, nes tai mažintų įmokas bankui. Kita problema – darbo saugumas. Su naujuoju socialiniu modeliu bus galima lengviau atleisti žmogų ir galbūt jis daugiau uždirbs.

Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė skelbia bado akciją prie Seimo rūmų. Tokiu būdu garsi ekonomistė ketina protestuoti prieš parlamente svarstomą Seimo nario Algirdo Syso pateiktą progresinių mokesčių idėją. Apie tokį sumanymą penktadienį portalui tv3.lt patvirtino pati ekonomistė. „Kai A. Sysas savo šitas nesąmones išstatinės, aš visą dieną pastovėsiu prie Seimo nuo ryto iki vakaro. Bado akcija bus, nevalgysiu.

Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovai Vilniaus miesto savivaldybėje įsitikinę, kad Finansų departamentui vadovaujantis, už pasikėsinimą sukčiauti nuteistas Vygintas Jakas neturėtų tvarkyti sostinės finansų. Be to, tarybos nariai mano, kad šis pareigūnas atsakingas ir už susikaupusias Vilniaus skolas. Tuo metu savivaldybės vadovybė artimiausiu metu jokių veiksmų imtis neskuba, tačiau pripažįsta, jog politiniu pasitikėjimu V. Jaku nespinduliuoja.

Trečiadienio vakarą TV3 laidos „Svogūnų Lietuva“ metu ekonomistei Aušrai Maldeikienei buvo įteiktas „Svogūnas“ už kova prieš viską ir už bet ką. „Lietuviškose televizijose mane labiausiai erzina neigiamos informacijos gausa“, - piktinosi daugkartinis Europos čempionas Andrius Pauliukevičius, pridūręs, kad jam labiausiai patinka Afrikos gyvūnai. Kultūristo straipsnis siaubingai užrūstino Vilniaus miesto tarybos narę A. Maldeikienę, kuri „išdėjo“ Tarzaną į šuns dienas.

Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos lyderiai sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad nors ir šilumos bei dujų kaina yra ženkliai sumažėjusi, tačiau PVM lengvatos panaikinimas šildymui kainą padidintų 10-12 procentų.

Gegužės 22 d. skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ dėl susidariusios sunkios finansinės padėties pareiškė stabdanti veiklą. Buvo motyvuojama, kad Vilniaus savivaldybė, kaip pagrindinė bendrovės akcininkė, atsisakė toliau investuoti į įmonės plėtrą. Avialinijų „Air Lituanica“ žlugimas kelia daug klausimų ir diskusijų: ar Lietuvai reikalingas nacionalinis vežėjas, ar šis projektas toliau galėjo tęstis, ir kodėl „Air Lituanica“ žlugo.

Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė sako apie savo sėkmę sekmadienį vykusiuose rinkimuose sužinojusi ankstyvą pirmadienio rytą, ir ši žinia jai pačiai buvusi netikėta, nes jokių nerealių pažadų rinkėjams ji nedalijo. Žinia šokiravo ir šeimą „Aš pati sužinojau, kad esu išrinkta, iš 6-ą ryto žinutę atsiuntusių žurnalistų, ir dabar dar esu truputį pasimetusi, nes sutikau būti sąraše už paramą renkant parašus.

Žinių radijas  Šaliai bet kokie milijonieriai yra gerai, nesvarbu, jie investuoja šalies viduje ar užsienyje, – tai teigia ekonomistė Rūta Vainienė. Ekonomistė Aušra Maldeikienė jai oponuoja sakydama, kad milijonieriai, prisipirkdami vilų Ispanijoje, jokios naudos Lietuvos ekonomikai neteikia. Verslininkas Ignas Staškevičius tvirtina, kad tai, kur registruojama bendrovė, dažniausiai mažai ką bendro turi su mokesčių mokėjimu.

 Savarankiškai į laisvą Seimo nario vietą Žirmūnų rinkimų apygardoje kandidatavusi ekonomistė Aušta Maldeikienė grįžusi iš atostogų Etiopijoje sužinojo, kad jos komanda nesurinko reikiamų 1000 kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji rašė:  „Pradinis tikslas pasiektas: iš žaidimo, kuris vadinasi rinkimai nerenkant, iškritau.

Sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje parduotuvių lentynos buvo tuščios, todėl žmonės Kalėdų dovanomis rūpindavosi iš anksto, prisimena ekonomistė Aušra Maldeikienė ir žurnalistas Liudvikas Gadeikis. „Šiandien žodį „išmetė“ suprantame kaip „ką nors paliko prie konteinerių“, o tuomet, kai „išmesdavo“ kostiumėlį, visi mesdavo darbus ir bėgdavo į parduotuvę jo įsigyti“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Maldeikienė.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Atrodo, jau tapo tradicija, kad artėjant mokslo metų pradžiai pedagogai prabyla ne apie tai, kaip atnaujintos mokyklos ir kaip jie ketina dirbti, kad į mažųjų ar šiek tiek ūgtelėjusių mūsų atžalų galvas sukimštų kuo daugiau žinių, o apie tai, kokie jie skurdžiai. Netapo išimtimi ir šie metai.

Tik vienas žmogus – Aušra Maldeikienė drįso pasakyti, kad tas farsas, pavadintas debatais tarp kandidatų į prezidento postus buvo „adaptuotiems mokiniams“ skirtas kvailas ir primityvus pasirodymas. Kvailas, nes ir laidos vedėjas buvo juokingas – akivaizdžiai diletantas. Apie ekonomiką suprantantis, kaip Graužinienė apie demokratiją ir tai, kad mandatas dar nesuteikia teisės daryti ką nori – kitaip tai iš viso ne demokratija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdžia ir jaunimas privalo suprasti, kad didžioji dalis jaunuolių nėra intelektualiai pajėgūs įgyti aukštojo išsilavinimo, o didesnis studentų skaičius reiškia mažesnes galimybes turėti gerai apmokamą darbą, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. Jos teigimu, šią problemą svarbu spręsti kuo greičiau, taip pat sugrįžti prie pagarbių ideologinių ginčų apie šalies ekonomikos modelį.

Nors valdžia ragina žmones aktyviai pranešinėti apie asmenis, kurie neteisėtai gauna socialines pašalpas, šalies savivaldybių darbuotojai pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę skųsti kaimynų. Ekonomistė Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, mėginančią išgyventi iš socialinės pašalpos ir namuose įkurtos nelegalios kirpyklėlės. Pavydi pašalpos, todėl paskundžia kaimyną Nuo šių metų sausio visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją.

Dėl lietuvių gyvenimo kokybės špagas surėmė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir ekonomistė Aušra Maldeikienė. Vienam atrodo, kad lietuviai gyvena per gerai ir nori per daug poilsio. Kito pašnekovo nuomone, tokios kalbos nepagrįstos jokiais argumentais ir demonstruoja visišką neišprusimą.

 Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių dienų, tad ketinimas įteisinti kalėdines atostogas vargu ar įgyvendinamas. Lietuviams esą reikėtų dirbti šiek tiek kitaip, antraip gražesnio gyvenimo laukti teks dar ilgokai.  Ekonomistė Aušra Maldeikienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, jog išsamesnis pastarųjų metų tyrimas parodė, kad už Lietuvą mažiau švenčių turi tik trys Europos šalys.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Kuo labiau kovosime su vokeliais medicinos sistemoje, tuo didesni jie bus, tačiau niekur nedings, LRT.lt sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Gydytojų atlyginimai maži, palyginti su jų profesijos svarba ir kompetencijomis, todėl natūralu, kad jie renkasi arba gyvenimą čia ir algą bei „papildomas pajamas“, arba emigraciją. Pacientai savo ruožtu įsitikinę, kad nedavę kyšio – negyvens. Ši sistema lemia tai, kad be vokelių ji – utopija“, – teigia A. Maldeikienė.

Romualda Urbonavičiūtė Pastaruoju metu paskelbti duomenys, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta visiškai netaupantys. Girdi, prasidėjo šildymo sezonas – taupyti nėra iš ko. Tačiau vis dėlto du trečdaliai taupo – kas konkrečiam pirkiniui, atostogoms, kas senatvei, kas juodai dienai. O taupant svarbu žinoti, kokia forma pinigus taupyti ar santaupas laikyti, investuoti.

Lietuvoje per dvidešimt metų sukūrėme melo ekonomiką, turime neefektyvią nuolat labiau už pensininkus verkiančio verslo rėmimo sistemą, o mėnesius praleidus Taivanyje grįžti nesinorėjo, – teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Nesinorėjo grįžti. Tiesą pasakius, aš įsivaizduoju, kad turime dažnai miglotą įspūdį apie šią šalį. Taivanis turi ir kitą pavadinimą – „Republic of China“. Tai pavadinimas Kinija, kuris daug kam asocijuojasi su neaiškiu gyvenimo lygiu ir neaiškiomis prekėmis.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ atsakė į klausimus, susijusius su moraliniais standartais politikoje, būtinybe visoms aukščiausioms valdžios institucijoms dirbti sutelktai, viena kryptimi, aptarė kitas šalies politikos ir ekonomikos aktualijas. Azijoje gyvenanti ekonomistė Aušra Maldeikienė šaiposi. Premjeras A. Butkevičius teigiamai atsakė į klausimą, ar Lietuva kitų metų pavasarį Europos Komisijai teiks paraišką dėl narystės euro zonoje.

(Atnaujinta 17:35)  Taifūnas "Soulik", šeštadienį atnešęs į Taivaną smarkias liūtis bei vėjus, pareikalavo dviejų žmonių gyvybių, o dar per šimtas žmonių buvo sužeista. Nuo kai kurių namų buvo nuplėšti stogai, gatvėse riogsojo nuolaužos ir išverti medžiai, o kai kurias vietas apsėmė potvyniai. Smarkūs lietūs ir vėjai, kaip prognozuojamą, tęsis visą šeštadienį, o pareigūnai perspėjo dėl galimų žemės nuošliaužų ir naujų potvynių.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tampa dėstytoja – pavasario semestre Vilniaus universitete ji dėstys makroekonomikos kursą vietoj ekonomistės Aušros Maldeikienės. Apie tai ekonomistė pranešė savo socialinio tinklo paskyroje: „Na va, atidaviau savo studentus Ingridai Šimonytei. Labai džiaugiuosi, kad jie turės dėstytoją, kuri puikiai parodys, kaip teorija virsta praktika.“ „I. Šimonytė vietoj manęs šį semestrą dėstys makroekonomikos kursą Matematikos fakultete.

Seimo finansininkai jau suskaičiavo, kiek valstybei kainuos būsimi pokyčiai parlamento rūmuose. Į naująjį Seimą nepatekusių parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams prireiks 2,9 mln. litų. Tačiau dar per milijoną prireiks po rinkimų už borto likusių  politikų padėjėjams ir patarėjams. Apie tai Balsas.lt jau rašė.

Rinkimų kampanijų metu iš politikų lūpų pasigirsta įvairių pažadų, neretai prasilenkiančių su sveiku protu ir realybe. Šie rinkimai – ne išimtis. Balsas.lt bandė išsiaiškinti, kurie į Seimą kandidatuojančių partijų pažadai labiau primena fantastinio filmo scenarijų, o ne rimtai nusiteikusių dirbti visuomenės labui politinių jėgų planus. Į šį Balsas.lt klausimą pabandė atsakyti politologai Giedrius Kiaulakis ir Algis Krupavičius bei žinomi ekonomistai – Aušra Maldeikienė ir Nerijus Mačiulis.

Besitikėdamos patraukti savo pusėn kuo daugiau rinkėjų, artėjant Seimo rinkimams politinės partijos vilioja žmones įvairiais pažadais. Tačiau kokią žinią mums, paprastiems mirtingiesiems, iš tikrųjų neša skirtingų partijų programos? ,,Mūsų manymas, kad neverta skaityti politinių partijų programų,  nes jie vis tiek nesiruošia daryti to, ką žada,  nėra visai teisingas. Padaryti 1 500 litų minimalią algą galima ir nėra sudėtinga, bet už tai mokėsime tam tikrą kainą.

Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai. Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Smulkieji verslininkai nevienareikšmiškai akcentuoja, kad didieji prekybos centrai mausto valstybę ir naudojasi mokestinėmis spragomis. TV3 eteryje kalbėję ekspertai pabrėžė, kad smulkieji prekybos centrai gali tik pavydėti didiesiems. Smulkiųjų verslininkų teigimu, jie į valstybės biudžetą sumoka daug daugiau nei didieji prekybos milžinai, nes valstybė sudarė galimybes mokesčių sistemoje atsirasti spragoms.

Parlamentarai pagaliau parodė drąsą siekti socialiai teisingesnės visuomenės kūrimo. Ištaigingais automobiliais ir brangiomis vilomis mėgstantis pasipuikuoti Lietuvos elitas ko gero turės kiek patuštinti pinigines, jei politikams užteks valios ir bendro sutarimo dėl biudžeto patvirtinimo.

Garsi ekonomistė, dr. A. Maldeikienė pasipiktino ne mažiau žymaus dizainerio J. Statkevičiaus pasisakymais apie „Snorą“. Docentė J. Statkevičių savo socialiniame tinklapyje pavadino puspročiu, nes pastarasis banko bankrotą prilygino tremčiai į Sibirą. Pastebėjimus apie banką J. Statkevičius buvo išsakęs viešoje erdvėje. „Mano tėvas, senelis, dėdės, tetos, visa didelė šeima metų metus badavo, šalo lediniame vandenyne, Kazachstano šachtose, kad šitas pusprotis šitaip iš tautos tyčiotųsi.

„Lietuvos ryto“ televizija rodė vaizdus iš Lietuvos miestų. Gyventojai, kurių dauguma buvo garbaus amžiaus, nuo pat ryto stoviniavo prie SNORO banko skyrių. Žmonės sostinėje skundėsi, kad vos prašvitus susiruošė prie banko skyriaus Gedimino pr., tačiau pralaukę ilgą laiką buvo nuvilti. Pasirodo, laukiančių prie banko skyriaus žmonių niekas neinformavo, kad pinigai nebus išduodami, nes bankui skelbiamas bankrotas.

Socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė gražių ir raminančių kalbų nesako. Jeigu gyvenimas šalyje ne gerėja, ekonomistė taip ir sako: yra blogai. Europos informacijos centro kvietimu į Panevėžį atvykusi socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė beveik du šimtus panevėžiečių įtikinėjo, kad atkurti ekonomiką įmanoma.

Noras sutaupyti –  beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime? Tyrimas „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc.

Nuo rudens prasidėjusi maisto produktų kainų pasiutpolkė ne vieną privertė gūžčioti pečiais ir ieškoti kainų kilimo priežasčių. Atidžiau pradėti sekti ir didieji prekybos centrai bei jų uždedami antkainiai būtiniausiems maisto produktams. Brangiausia duona Siekdama visuomenei suteikti aiškumo, Konkurencijos taryba atliko palyginamąją 10 būtiniausių maisto produktų analizę ir viešai paskelbė, kokia kainų dalis tenka prekybininkams, gamybininkams ir valstybei.

„Lietuvos ekonomika – trapi ir isteriška“, – tvirtino nepriklausoma ekonomistė Aušra Maldeikienė, praėjusią savaitę Šiaulių Europos centro kvietimu skaičiusi paskaitą Šiauliuose, lygindama dvi ekonomikas – lietuviškąją ir europietišką.

Dar prieš porą dešimtmečių masiniai mitingai buvo tautos moralinio pakilimo atspindys. Minios žmonių, nepabūgusių nei KGB provokatorių, nei okupacinės kariuomenės, viešai reiškė savo valią ir siekė reformų. Tačiau tokio visuomenės solidarumo išraiškos formos šiuo metu nugrimzdo istorijos užmarštin, o tauta vis labiau tampa apatiška.

Medžioklė, žvejyba, golfas, pasiplaukiojimai jachtomis netrukus gali tapti ne tik prabangos ir elito ženklu, bet ir priemone susimažinti mokesčius valstybei. Vyriausybei siūlomas planas, kad visos šios turčių pramogos, išskyrus azartinius lošimus, būtų laikomos įmonių reprezentacinėmis sąnaudomis. Mat jas nurašius, mažėja įmonių apmokestinamas pelnas. Ministerijos malonė turčiams Apie diržų veržimą tik ir šnekanti Finansų ministerija (FM) šįmet nustebino netikėtu atšilimu.