Avialinijų „Air Lituanica“ žlugimas kelia daug klausimų ir diskusijų: ar Lietuvai reikalingas nacionalinis vežėjas, ar šis projektas toliau galėjo tęstis, ir kodėl „Air Lituanica“ žlugo.
Vilniaus miesto tarybos narė ir ekonomistė Aušra Maldeikienė tikina, kad svarstymų savivaldybės taryboje, ar „Air Lituanicai“ skirti 10 mln. eurų, nebuvo, o sprendimas buvo politinis ir netgi padarytas ne savivaldybėje.
„Manau, kad galėjo būti kitaip. Manau, kad turėjo būti kitaip. Pirmiausiai, taip darbai nenutraukiami, čia techninė pusė. Informacija, kurią gavau iš žmonių Vilniaus miesto taryboje, kurie dirbo naujosios valdžios prašymu su projektu pastaruosius du mėnesius, patvirtino mano turėtą nuomonę. Priimtas buhalterinis, o ne ekonominis sprendimas. O ekonomika tikrai nėra buhalterija,“ – aiškina ekonomistė.
Pašnekovė taip pat teigė, kad buhalterija rodo, jog nuostoliai yra labai dideli, bet buhalterija neparodo, kokie bus nuostoliai uždarius „Air Lituanica“.
„Labai primityviai mąstant, galima sutaupyti neperkant vaikui knygų ir neinvestuojant į jo mokslą, bet nuostolius turėsi visą gyvenimą. Tai čia lygiai taip pat, buvo praktiškai rasti investuotojai, reikėjo tiesiog priimti tam tikrus lankstesnius sprendimus. Bet kaip suprantu, sprendimas buvo politinis ir netgi padarytas ne savivaldybėje,“ – tikina A. Maldeikienė.
Tarybos narė įžvelgia politinį susitarimą: uždaryti „Air Lituanica“ ir įrodyti, kad buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas yra kaltas dėl šios kompanijos žlugimo. Ir mano, kad galimybių finansuoti šią skrydžių bendrovę tikrai buvo.
„Į tai įsijungia aukščiausias lygmuo ir klausantis visų kalbų susidaro įspūdis, kad (aš tiesiog nesakysiu pavardžių, nes nesu įpareigota sakyti) susitarė įrodyti, jog ponas Zuokas kažkaip kaltas dėl visko ir tikriausiai taip dabar ir liks.
Mes nevertinam, kiek miestas praranda, pavyzdžiui: nesenai yra priimtas toks dokumentas, kad miestas nuo kiekvieno atvažiavusio turisto gaus tam tikrą sumą pinigų. Na, panašiai, kaip Palangoje mokamas pagalvės mokestis. Jeigu neklystu, tas pagalvės mokestis gali sudaryti iki 8 mln. per metus. Tokiu atveju situacija jau kitaip atrodo, galbūt, tą pagalvės mokestį būtų galima nukreipti,“ – pašnekovė teigė, kad yra paskaičiavimai rodantys, kad per tris metus įmonė galėjo būti moki ir net netolimoje ateityje turėti pelno.
A. Maldeikienė tikina, kad 10 milijonų eurų nėra tokia didelė suma, o investuoti pinigai gana greitai galėjo virsti pinigų srautu.
„Kitas dalykas, kalbama apie 10 mln. eurų kasmet, tai tikrai nėra labai dideli pinigai. Jau mes dabar girdime, kad pavyzdžiui, vaikų išlaikymas lopšeliuose, darželiuose gali kainuoti iki 6 mln. per metus. Tai vadinasi, 6 mln. vaikams už tai, kad kompensuotų jų buvimą privačiuose darželiuose randami, o 10 mln. – ne. O iš tikrųjų tie 10 mln. eurų, kurių galėjo būti bandoma ieškoti ir tvarkytis, jie iš tikrųjų galėjo kada nors virsti pinigų srautu ir gana greitai, vidutiniu laikotarpiu. O vaikų darželiai, aišku vaikus reikia be abejo ugdyti, jie virs pinigų srautu, tai už 30 metų. Tai iš tiesų, aš manyčiau, kad mes vis dėlto esme labai paskendę buhalterijoje. Mes viską suskaičiuojame buhalteriškai,“ – teigė ekonomistė.
Sprendimas priimtas be tarybos pritarimo
Vilniaus savivaldybės tarybos narė piktinasi vienvaldišku Remigijaus Šimašiaus sprendimu neapsvarstant šio klausimo miesto taryboje.
„Šiuo atveju, visa tai buvo padaryta labai nekorektiškai. Kalbėdama su kolegomis Vilniaus taryboje, pajaučiau, kad jie jaučia lygiai tą patį, aš kalbu apie žmones, kurie priklauso koalicija, tikrai ne opozicijos žmonės. Niekam nebuvo pasakyta, niekas nežinojo. Net tie žmonės, kurie buvo pritraukti ir paskyrė daug laiko aiškintis apie „Air Lituanica“. Jiems niekas nebuvo pasakyta, jie tai sužinojo iš televizijos. Nelabai korektiškas sprendimas. Kitas dalykas, mes to klausimo net nesvarstėm nei frakcijose, nei koalicijoje, o taip pat klausimas nesvarstytas ir miesto taryboje,“ – piktinosi Vilniaus miesto tarybos narė.
Nors taryboje šis klausimas ir nebuvo svarstytas, A. Maldeikienė atranda argumentų, kodėl R. Šimašius galėjo priimti sprendimą vienas.
„Iš kitos pusės turiu pasakyti ir tai, kad ponas Šimašius eidamas į rinkimus nepritarė šitam projektui, tai rinkėjai jį rinko ir suteikė teisę ją uždaryti. Rinkėjai pasirinko, kad toks sprendimas yra logiškas. Reiškia oponuojanti pusė nesugebėjo įrodyti. Tai šioje vietoje aš esu Šimašiaus pusėj, nes eidamas į rinkimus jis sakė: „Aš nenoriu šių avialinijų, jos yra nuostolingos“. Ir jis padarė tą sprendimą, rinkėjai jam leido tai padaryti. Tai irgi yra rinkėjų sprendimas,“ – aiškino A. Maldeikienė.
Partietis kritikuoja R. Šimašiaus sprendimą
Europarlamentaras ir liberalų sąjūdžio narys Antanas Guoga, 2012 metais investavęs į „Air Lituanica“ apie 25 tūkst. eurų šiandien, teigia ją daugiau vertina ne kaip investiciją, o kaip auką.
Susidariusią situaciją A. Guoga vertina neigiamai ir mano, kad Lietuva vis nusileidžia kitoms valstybėms nors yra didžiausia Baltijos šalis, bet vienintelė be savo avialinijų.
„Didžiausia klaida buvo uždaryti „flyLAL“, kai mes turėjom nuostabius maršrutus į „Heathrow“ oro uostą Londone. Mes buvom prestižinė linija. Po to buvo sunku, norėjosi turėti „Air Lituanica“, bet žinojom, kad galimybės tam, kad pasisektų, bus labai mažos. Deja, visada priimame politinius sprendimus, kažką uždarome, kažką griauname, bet nestatom. Labai gaila, kad tą sugebame labai gerai daryti ir nerandame protingų būtų statyti Lietuvą,“ – teigė europarlamentaras.
Antanas Guoga pripažįsta, kad jo partija, Liberalų sąjūdis, prisidėjo prie Lietuvos nacionalinio vežėjo „flyLAL“, o dabar ir prie „Air Lituanica“ uždarymo. Tačiau europarlamentaras supranta dabartinę Vilniaus situaciją ir mano, kad prie jos išlaikymo turėjo prisidėti vyriausybė.
„Man atrodo, kad mums reikia pripažinti, kad Liberalų sąjūdis uždarė ar bent budėjo prie „flyLAL“ uždarymo ir taip pat mes dabar uždarėm „Air Lituanica“. Tai be abejo, tai reikia pripažinti, kad taip įvyko ir tai yra faktas, žmonės išrinko abu tuos žmones, kurie tai padarė. Vilniui, manau, šiai dienai tiesiog trūksta pinigų, reikia tą pripažinti. Nemato būdų kaip tęsti ir plėsti avialinijų veiklą. Turbūt reikėjo ir vyriausybės pagalbos, reikėjo vyriausybės supratimo ir noro turėti avialinijas. Turbūt buvo per ambicinga turėti tik Vilniaus finansuojamas avialinijas,“ – prisipažino Antanas Guoga.
Po straipsnio publikavimo europarlamentaras kreipėsi į redakciją prašydamas paneigti šias išsakytas savo mintis.
„Noriu pasakyti, kad šiandienos straipsnyje apie Lietuvos aviakompanijas buvo netiksliai suinterpretuota mano telefonu išsakyta mintis. Niekada nesakiau ir negalvojau, kad kurie nors liberalai ar visas Liberalų sąjūdis yra kalti dėl aviakompanijų uždarymo. Dėl įmonių uždarymo kaltas jų valdymas. Aplinkybės taip sukrito, kad liberalai buvo atsakingose pozicijose priimant neišvengiamus sprendimus,“ - komentavo A. Guoga.
Pokalbio telefonu ištrauka:
Finansiniai įmonės rodikliai
Per 2012- 2013 m. oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ patyrė apie 5,3 mln. Eur (18,3 mln. Lt) grynojo nuostolio, iš veiklos buvo uždirbta 6,76 mln. Eur (23,4 mln. Lt.) veikla buvo pradėta vykdyti nuo 2013 m, birželio30 d.
Remiantis verslo planu pirmuosius kelis metus nuostolis buvo suplanuotas. Nuostolis susidarė dėl pradinių investicijų į naujo orlaivio tipo - „Embraer E-Jet“ - įvedimą į Lietuvos registrą, įgulų paruošimą, išlaidų pardavimo kanalų plėtojimui ir operacinės veiklos nuostolio, kuris taip pat buvo planuotas.
2014 m. bendrovės finansinė ataskaita dar nėra audituota ir patvirtinta, tačiau skaičiuojama, kad bendrovės pajamos iš veiklos, vykdytos 2014 metais sudarė apie 14,6 mln. Eur (50,4 mln. Lt). Per 2014 m. „Air Lituanica“ patyrė 10,28 mln. Eur (35,47 mln. Lt) grynojo nuostolio. Sparti skrydžių plėtra ir įmonės veiklos atstatymas po bendradarbiavimo sutarties su „EstonianAir“ nutraukimo reikalavo daug investicijų, dėl kurių ir susidarė finansinis nuostolis.
2013 m. įstatinis kapitalas buvo 2,87 mln. Eur, 2014 m. buvo didinamas 5,69 mln. Eur, per 2015 m. pirmus 4 mėnesius įstatinis kapitalas padidintas 6,24 mln.
Tarp tradicinių oro linijų bendrovių, skraidančių Vilniaus oro uoste, „Air Lituanica” užima 11-12 proc. rinkos dalį, o bendroje oro uosto rinkoje virš 5 proc., balandžio mėnesio rezultatas – 5,23 proc.
Valstybinis turizmo departamentas ir Statistikos departamentas skaičiuoja, kad vidutinės išlaidos vienos kelionės metu į Lietuvą vienam žmogui (užsieniečiui) – 359,70 Eur (1 242 Lt), tad, galima skaičiuoti, kad „Air Lituanica“ keleiviai užsieniečiai, atvykę į Vilnių, jau išleido daugiau nei 25 mln. Eur (86,32 mln. Lt).
