Lietuvos verslas

Finansų ministerija siūlo į nacionaliniam saugumui strategiškai svarbų finansų ir kredito  sektorių įtraukti kriptoturto paslaugas ir su turtu susietų žetonų leidimą. Tai reiškia, kad šia veikla užsiimantys asmenys būtų tikrinami dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.  Toks siūlymas teikiamas, nes priėmus europinį vadinamąjį MiCA reglamentą šios veiklos tapo reguliuojamo finansų sektoriaus dalimi.

Birželį pigiausių maisto produktų krepšelis, palyginti su šių metų geguže, šalies parduotuvėse brango 2,8 procento (1,80 euro), bet buvo 12,4 proc. (9,31 euro) pigesnis nei pernai metų gegužę, rodo kainas stebinčio portalo Pricer.lt analizė. Kaip nurodo „Pricer“, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitinge pirmoje vietoje pastarąjį mėnesį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“, branginęs krepšelį 4,58 euro.

Antradienį sostinėje vyks Finansų ministerijos ir Europos Komisijos (EK) organizuojama metinė „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencija. Jos programoje numatomos diskusijos apie paramą verslams ir žaliąją pertvarką bei energetinio saugumo skatinimą Lietuvoje.

Gyventojai Lietuvoje vis rečiau užsuka į restoranus ir kavines. Ekonomistas pastebi, kad gyventojams kainos restoranuose atrodo nebeadekvačios, todėl prognozuoja, kad ateityje sulauksime bankrotų. Restoranų savininkų nuotaikos irgi pesimistiškos. Portalo tv3.lt skaitytoja Greta pasakojo, kad anksčiau kiekvieną penktadienį su šeima eidavo vakarieniauti į restoraną. „Dabar einame kas antrą penktadienį, o kartais tik vieną kartą per mėnesį. 4 asmenų šeimai išėjimas į restoraną tapo per brangus.

Europos Komisijos (EK) sudaromoje Europos inovacijų švieslentėje Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių šiemet pakilo į 18-tą poziciją. Tuo metu 2023–2024 metais Lietuvos inovacijų ekosistemos pažanga siekė 3,7 proc. punkto (ES vidurkis – 0,6 punkto) ir buvo didžiausia Bendrijoje.  Bendra šalies inovacijų ekosistema, pasiekusi 92 balų suminį indeksą, buvo aukščiausia per visą istoriją, pirmadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kultūros ministerija pirmadienį paskelbė Lietuvos kultūros sostinių 2026, 2027 ir 2028 metais konkursą. Pasak ministerijos pranešimo, paraiškų bus laukiama iki rugsėjo 6 dienos. Pretenduoti gali bet kuris miestas, kuriam per pastaruosius dešimt metų nebuvo suteiktas Lietuvos ar Europos kultūros sostinės vardas. Konkurso tikslas – skatinti šalies regionų gyvrentojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti menines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įmonės „Litlab“ turto kilmės bei teisėtumo, finansuojant šalia Vilniaus oro uosto esančio jos valdomo biurų pastato „ROD5“ statybas.  Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad praėjusią savaitę šalyje pagaminta 68 proc. visos suvartotos elektros energijos. Per savaitę didmeninė elektros kaina šalyje padidėjo 4,6 proc., Brent nafta per savaitę pabrango 1,2 proc., dyzelino kainos paaugo 0,1 proc., benzino – sumažėjo 0,7 procento. TTF gamtinės dujos per savaitę atpigo 2,2 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., bet išliko mažiausia tarp Baltijos valstybių.

2023 metų ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių bendra apyvarta pernai siekė 129 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei užpernai (128,4 mlrd. eurų), jos uždirbo 12,4 mlrd. eurų bendro ikimokestinio pelno – 11 proc. mažiau (13,9 mlrd. eurų), remdamasis preliminariais duomenimis skelbia Registrų centras. Iš finansines ataskaitas pateikusių įmonių pajamas pernai augino kiek daugiau nei pusė.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad sostinės gyventojai balsavimo būdu išrinko naujus pavadinimus Fabijoniškėse esančioms Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvėms. Balsavime dalyvavo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių. Pasak savivaldybės, dauguma balsavusiųjų mano, kad Liudo Giros gatvei labiausiai tiktų partizano Liongino Baliukevičiaus vardas, o Salomėjos Nėries gatvei – Vėtrungių. „Džiaugiuosi naujais gatvių pavadinimais, o labiausiai tuo, kad juos išrinko patys vilniečiai.

Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas.  „Labiausiai išsivysčiusios valstybės šiai investicijų kategorijai (MTEP – BNS) skiria labai reikšmingas sumas. Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija pagal šioms investicijoms skiriamą dalį nuo BVP lygiuojasi į mažiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių lygį.

Šimtus tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose turintys Karolina Meschnino ir Jonas Nainys yra laikomi vieni didžiausių šalies „influencerių“. Be kita ko, abu jie turi įsteigę savo įmones. Teisės aktai įpareigoja bendroves kartą per metus Registrų centrui pateikti savo finansines ataskaitas.

Po opozicinių frakcijų kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, prašant ištirti buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko įmonės „Litlab“ galimai neskaidrią veiklą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Apie tai Eltai patvirtino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. „Turime oficialų atsakymą.

Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip ir „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, pirmadienį pranešė  „Litgrid“. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, jog praėjusią savaitę didesnių pokyčių elektros rinkoje nebuvo – nežymiai sumažėjusią saulės gamybą pakeitė vėjo elektrinės, o elektros kainos iš...

Lietuva Jungtinių Tautų kasmet skelbiamame plėtros tvarumo indekso naujausiame reitinge užima 31-ą eilutę (78,1 punkto) ir gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Latvija šių metų 167-ių valstybių reitinge „Transforming our world: Agenda for Sustainable Development 2023“ – 13-a (80,9 punkto), o Estija – 15-a (80,5 punkto). Šalys surikiuotos pagal pažangą siekiant 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 potikslių.

Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkimą.  LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti.

Šalies makroekonominių rodiklių perspektyvos – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacijos lygis, atlyginimų augimas ir kiti – yra kiek pozityvesnės negu prognozuota metų pradžioje, teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. „Žinutė fundamentaliai nesikeičia nuo to, ką turėjome kovą ekonominės raidos scenarijuje – šiemet numatome ekonomikos atsigavimą. Tiesa, šiemet jis bus stipresnis negu manėme pavasarį ir sieks kiek daugiau negu 2 proc.

Pirmąją liepos savaitę mažesnę saulės elektrinių generaciją Lietuvoje kompensavo didesnė vėjo jėgainių gamyba. O „Auvere“ elektrinės gedimo Estijoje įtaką elektros kainai Baltijos šalyse mažino didesni importo srautai iš Švedijos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, liepos 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 Eur/MWh iki 99 Eur/ MWh.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.  Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizų pajamų, bet šie asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.

Birželio mėnesį, lyginant su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Agentūros skaičiavimais, vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc., rinkos kainos beveik nepasikeitė.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad birželį mažėjo ir darbuotojų paieškos, ir įdarbinimo aktyvumas. Šiltuoju sezonu veiklą intensyvinantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, prekybos sektoriai aktyviausiai darbuotojų ieškojo gegužę. Skelbiama, kad bendras dirbančiųjų skaičius išlieka aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirba 1,46 mln. asmenų – 3,6 tūkst. (0,25 proc.) mažiau nei prieš mėnesį.

Pakvietęs į dar nematytas Taupymo žaidynes, prekybos tinklas „Iki“ parengė ir daugiau staigmenų pirkėjams. Jau pirmadienį startavo naujas „Iki“ lojalumo žaidimas, kurio prizai – 7 grilio entuziastų ypač vertinami „Kamado Bono Grande“ griliai su anglimis. „Nuolat keliame kartelę rinkoje ir lojaliems pirkėjams taupyti padedame pačiais įvairiausiais būdais, kuriais lengva pasinaudoti kiekvienam.

Nepaisant geopolitinių iššūkių pastaraisiais metais, Baltijos šalys yra patrauklios investuotojams. Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupę „Bitė Group“ valdančios pasaulinės privataus kapitalo bendrovės „Providence Equity Partners“ vyresnysis patarėjas Tony Ball  pasitiki mūsų regionu ir giria šalies verslo rezultatus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ sustabdė Rygoje plėtojamo verslo kvartalo „Preses Nams“ (Spaudos rūmai), į kurio pirmąjį etapą investuoja 114 mln. eurų, statybas, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Pakeitus generalinį rangovą statybų viduryje padidėjo kaina, todėl reikėjo pakoreguoti projekto finansavimo schemą. Projekto plėtojimo greitis sulėtėjo, kad būtų galima skirti laiko visoms būtinoms užduotims atlikti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį ketina apsispręsti dėl jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvos keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį.   M. Lingė siūlo valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama užpraėjusiais metais faktiškai gautos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc.

Prekybos tinklai klientus vilioja įvairiomis nuolaidomis. Tam, kad jos būtų pritaikytos, pirkėjai raginami naudotis lojalumo kortelėmis arba išmaniosiomis programėlėmis. Tačiau kartais specialiomis nuolaidomis, sukauptais lojalumo programos pinigais ar taškais pasinaudoja kiti žmonės, o pirkėjas galiausiai atsiduria kvailio vietoje. Policija įspėja, kad už tokius veiksmus galėtų būti taikoma ir administracinė atsakomybė.

Kiekvienas gyventojas sukaupia šiukšlių, kurios, išmetamos į konteinerį, po to yra surenkamos, išvežamos ir tvarkomos. Visa tai kainuoja, todėl visi nekilnojamojo turto (NT) savininkai ar įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Vis tik nemažai žmonių turi keletą NT, kurių dalis – nenaudojama ar negyvenama, taigi ir šiukšlių ten nesusidaro.

Elektroninių cigarečių ir jų priedų prekybininkė „Ecodumas“ nebegali skųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimo sustabdyti prekybą dviejų rūšių „IVG Calipro“ elektroninėmis cigaretėmis. Regionų administracinis teismas birželio 28 dieną nusprendė, kad bendrovė pavėlavo apskųsti balandį VVTAT priimtą nutarimą ir atmetė jos argumentą, kad tarnyba laiku neinformavo įmonės apie savo sprendimą.

Neretai darbuotojams atostogų datą padiktuoja šeimos nariai, pigūs skrydžiai ir pan., tad ne visada susimąstoma, kad pasirinktas atostogų mėnesis gali lemti, pvz., ir 200 eurų mažesnę ar didesnę algą. Specialistų aiškinimu, darbdavio išmokami atostoginiai priklauso ne tik nuo algos ar premijų, bet taip pat ir dienų – atostogaujant trumpesnį mėnesį, tikėtina, dalį pinigų prarasite. Jų neteksite ir tokiu atveju, jei pakilus algai per greit nuspręsite atostogauti.

Iki šių metų pabaigos „Via Lietuva“ planuoja įrengti daugiau kaip 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje. Be to, kaip nurodoma „Via Lietuva“ išplatintame pranešime, netoli 30 kilometrų šalies pėsčiųjų ir dviračių takų šiais metais ketinama suremontuoti. „Tik patogi ir saugi pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei jos plėtra gali tapti realia alternatyva kelionėms automobiliais, ypač – miestų bei priemiesčių teritorijose.

Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. „Patvirtinus „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą Lietuva yra gavusi 13 proc. (289,145 mln. eurų) avanso mokėjimą iš subsidijos lėšų ir 557,19 mln.

Neseniai Kėdainių rajono savivaldybės tinklalapyje pasirodė, iš pirmo žvilgsnio, nekalta informacija, kurioje pranešta, kad bendrovė „Savas metanas“ Kėdainių r. sav., Josvainių sen., Šingalių kaime planuoja statyti biometano gamybos statinius. Laimė, kad tai neprasprūdo pro akis vietos gyventojams – ir taip kvapais „palaimintuose“ Josvainiuose verslininkai sugalvojo pastatyti dar vieną aplinką smardinančią gamyklą.

Ne visi moksleiviai vasarą atostogauja, dalis jų dirba. Tačiau nepilnamečių tėvai skundžiasi, kad vaikų noru užsidirbti piktnaudžiauja darbdaviai. Anot tėvų, darbdaviai vaikus verčia dirbti iki vidurnakčio ir dar ilgiau. Tuo metu darbdaviai tikina, kad vaikai darbą baigia anksti, tačiau tikriausiai linksminasi su draugais ir tėvams meluoja, kad naktį dirbo. Apie galimą paauglių išnaudojimą darbe portalui tv3.lt pasakojo Evelina.

Nepilnamečio turtą (pvz., paveldėtą nekilnojamąjį turtą) paprastai tvarko jo tėvai, kurie vaiko vardu ir nusprendžia, ar tą palikimą priimti. Ir, nors vaiko ir tėvų turtas yra atskiri, jie savo atžalos turtą gali naudoti šeimos reikmėms. Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.

Gėda prisipažinti, nors ir esu žemaičio sūnus, žemaitiškai ne tik kad kalbėti nemoku, bet ir retai kada suprantu apie ką žmonės kalba, bendraujant naudodami žemaitišką tarmę. Štai ir šį kartą važiuodamas į Plungėje esančią kavinę „Kāp Nomeliūs” nelabai supratau ką šie du žemaitiški žodžiai reiškia. Apsilankė kavinėje Į kavinę patekome per pačius dienos pietus. Tad norėdami padaryti kavinės nuotraukas gavome net kiek luktelėti, kol pietaujantys, pavalgę, išsiskirstys.

Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas „Rail Baltica“ vadina svarbiu karinio mobilumo projektu, kuriam būtina užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą ir po 2027-ųjų – pasibaigus ES investicijų programai.

 Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. Universitetai tikina, jog vietos pirmakursiams bendrabučiuose nepritrūks. Už gyvenimą aukštosios mokyklos bendrabutyje būsimi studentai turi pasiruošti mokėti maždaug nuo 40 iki 250 eurų per mėnesį. Kaina svyruoja priklausomai nuo kambario būklės ir vietų jame.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, birželio 10 d. pranešusi apie gamybinių darbų atnaujinimą, jau vykdo veiklą. Tą Eltai patvirtino tiek „Lifosos“ nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas, tiek bendrovę atstovaujančios agentūros „Fabula“ atstovai. „Taip, jeigu veikla vykdoma, kaminas jau dūmus meta. Tai taip paprastai“, – Eltai patvirtino V. Varnas. „Lifosa“ sėkmingai atnaujino savo veiklą“, – Eltai teigė komunikacijų agentūros „Fabula“ atstovai.

Vasara atneša ne tik karštį, bet ir audras, kurios gyventojams pridaro nuostolių. Jų padėtų išvengti turto draudimas. Tačiau prieš sudarant draudimo sutartį, ją reikėtų atidžiai perskaityti, kitaip patyrus nuostolius, išmokų jiems atlyginti galite ir negauti, įspėja specialistai. Pavyzdžiui, jeigu apdraudėte būstą nuo audros, tačiau nukentėjote nuo žaibo, išmokos galite ir negauti, jeigu žaibo pavojus nebus atskirai įtrauktas į draudimo sutartį.

Kauno miesto valdžia turės iš naujo įvertinti Mykolo Romerio universiteto (MRU) prašymą skirti lėtų universiteto Viešojo saugumo akademijos pastatui miesto centre atnaujinti. Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) liepos 2 dieną panaikino savivaldybės sprendimą nefinansuoti pastato atnaujinimo ir jo pritaikymo žmonėms su negalia.

Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. Anot „OlyBet“ atstovų, 2024 m. Europos futbolo čempionatas („Euro 2024“) sugebėjo pritraukti fanų srautus, prilygstančius praeitam turnyrui.

Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol kas nuimamos pirmosios javų kultūros – žieminiai miežiai ir kviečiai.  Vieni ūkininkai sako, kad dėl gerų oro sąlygų ir palankių trąšų kainų šiemet galima laukti rekordinio grūdų derliaus, kiti sako esantys atsargesni.

Vasarą važinėjant po Lietuvą daug kur į akis krenta tuščios, apleistos, apžėlusios sodybos. Ir oficialioji statistika rodo, kad gyventojų užmiestyje mažėja, o ten žemės kaip palikimą gavę miestiečiai nelabai žino, ką su ja daryti. Žinoma, visada galima paskelbti skelbimą ir žemę išnuomoti, kad ji būtų toliau dirbama. Tačiau galima rinktis ir tvaresnį, gamtai draugiškesnį kelią. Tai yra dirbtą žemę apsodinti mišku.

Pasibaigus mokslo metams tėvai jau leidžia vaikus į vasaros stovyklas. O stovyklų pasirinkimas išties platus – nuo įgūdžius lavinančių anglų kalbos stovyklų iki gyvybei svarbaus plaukimo pamokų. Tačiau tėvai stebisi – stovyklų kainos auga kaip ant mielių. Sostinės savivaldybė kai kurias stovyklas iš dalies finansuoja, tam skyrė beveik milijoną eurų, tačiau ne visi norintys į stovyklas patenka, mat vietų yra tik 18 tūkstančių.

Ruošiantis kitam šildymo sezonui, sudaromų ilgalaikių biokuro tiekimo sandorių kaina liepą formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 15–20 proc. pigiau nei prieš metus, o trumpalaikių sandorių kaina – 16,63 Eur/MWh, arba 25 proc. mažesnė nei pernai liepą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, liepą 17 šilumos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Lyginant su birželio mėnesiu, kainos labiausiai sumažėjo Vilkaviškyje – 19 proc., arba 1,58 ct/kWh.

Per Lietuvos oro uostus kiekvieną mėnesį keliauja šimtai tūkstančių gyventojų. Nekeista, kad bent nedidelė dalis jų lagaminų pasimeta arba būna pamiršti. Pavyzdžiui, galbūt žmogus išskrido į labai tolimą užsienį, tačiau užsimiegojęs ar per skubėjimą kur nors oro uoste paliko savo lagaminą, kuris didesnės vertės neturi. Tikėtina, kad tokiu atveju nebūtinai visi savininkai ieškos pasimetusio bagažo.

Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. Eismas viaduku stabdomas dėl sijų remonto, pradėto birželio viduryje – siekiant užbaigti darbus uždaryti tiltą būtina dėl eismo dalyvių ir darbuotojų saugumo. Transporto srautas liepos 8–21 dienomis bus nukreiptas apylanka per Sargėnų sankryžą, o lengvinant eismą juostos bus išplatintos.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje pastarąją savaitę buvo stabilios, Estijoje – nuosaikiai augo, o Latvijoje kiek pabrango tik dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Kaupti pensijai papildomai šiais metais nusprendė 25 886 žmonės – rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai. Nuo liepos prisijungusių prie kaupimo antroje pakopoje įmokos bus pervedamos į pensijų fondus: mėnesio įmoką sudarys 3 proc. nuo kaupiančiojo atlyginimo bei papildoma valstybės paskata, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Šių metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės. 33 859 atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.