• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienas gyventojas sukaupia šiukšlių, kurios, išmetamos į konteinerį, po to yra surenkamos, išvežamos ir tvarkomos. Visa tai kainuoja, todėl visi nekilnojamojo turto (NT) savininkai ar įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Vis tik nemažai žmonių turi keletą NT, kurių dalis – nenaudojama ar negyvenama, taigi ir šiukšlių ten nesusidaro. Tad kyla klausimas – ar už jas vis tiek reikia mokėti?

Kiekvienas gyventojas sukaupia šiukšlių, kurios, išmetamos į konteinerį, po to yra surenkamos, išvežamos ir tvarkomos. Visa tai kainuoja, todėl visi nekilnojamojo turto (NT) savininkai ar įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Vis tik nemažai žmonių turi keletą NT, kurių dalis – nenaudojama ar negyvenama, taigi ir šiukšlių ten nesusidaro. Tad kyla klausimas – ar už jas vis tiek reikia mokėti?

REKLAMA

Kaunietis Algimantas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino antstolio nurašyta sąskaita už šiukšles – net 280 eurų.

Jis piktinosi, kaip taip gali būti, kad kaime, kuriame niekas negyvena ir jokių šiukšlių nesusidaro, nuskaitoma beveik 300 eurų už jų išvežimą.

REKLAMA
REKLAMA

Gyventojų nuomonės komentaruose išsiskyrė. Vieni teigė, kad nesvarbu, gyvenamas namas ar ne – už šiukšles mokėti esą reikėjo ir reikės, tad nieko nepavyks padaryti.

REKLAMA

Kiti tikino, kad tereikia pranešti, jog niekas ten negyvena ir šiukšlių nesusidaro, tuomet mokestį neva nuims.

Tv3.lt portalas pasidomėjo, kaip yra iš tiesų – kaip yra skaičiuojamas mokestis už atliekas ir kokiais atvejais yra taikomos lengvatos skirtingose savivaldybėse.

Kas ir kodėl privalo mokėti už šiukšles?

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje atliekas tvarkantis Komunalinių paslaugų centras pabrėžė, kad nesvarbu, kiek šiukšlių asmuo (ne)sukaupė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys ar disponuojantys NT (išskyrus žemės sklypus), nes visi prikaupia komunalinių atliekų.

O surinktomis lėšomis yra tvarkomos visos komunalinės atliekos, esančios savivaldybės teritorijoje, kur ar kiek jų bebūtų.

Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) Komunikacijos vadovė Justė Ramonaitė-Kuliešienė atkreipė dėmesį, kad nevykdant šio įsipareigojimo pirmiausia yra siunčiami priminimai el. paštu ir telefonu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nereaguojant į pranešimus, pradedamas teismo procesas. Ir tik esant teismo sprendimui, kuris nėra vykdomas, skolos išieškojimas perduodamas antstoliui.

Todėl prašome gyventojus bendradarbiauti ir laiku pranešti apie duomenų pasikeitimą, kuris yra būtinas rinkliavai apskaičiuoti. Tam, kad būtų patogiau laiku gauti mokėjimo pranešimus, kviečiame užsiregistruoti VASA savitarnos sistemoje“, – nurodė pašnekovė.

Šiukšlių kiekis mokestį lemia tik iš dalies

VASA atstovės aiškinimu, rinkliavos dydis priklauso nuo NT rūšies ir susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

REKLAMA

Kauno rajono Komunalinių paslaugų centras išskyrė, kad pastoviąją mokesčio dalį sudaro atliekų tvarkymo išlaidos, kurios nepriklauso nuo atliekų kiekio.

Paprastai tariant, nesvarbu, kiek buvo prikaupta šiukšlių, jas vis tiek reikia tvarkyti.

„Gyvena žmogus savo būste ar ne, vis tiek atliekų tvarkytojai ir sistemos administratoriai turi dirbti: pirkti konteinerius, šiukšliavežes, surinkti, perrūšiuoti ir sutvarkyti visas atliekas“, – nurodė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

REKLAMA

O kintamąją mokesčio dalį, pasak Komunalinių paslaugų centro, atvirkščiai – sudaro su atliekų kiekiu susijusios tvarkymo išlaidos.

Taigi jos dydis priklauso nuo šiukšlių kiekio. Pvz., Kauno rajone, priklausomai nuo konteinerio tūrio, kintamoji dalis gali būti ir 1,65 euro, ir 27,84 euro.

O, pvz., Palangoje, kintamoji dalis pagal atliekų svorį yra nustatoma deklaravus jų kiekį, taip pat yra taikomi ir turimo NT maksimalaus ploto nustatymo koeficientai.

Taigi bendrai šio mokesčio dydis gali būti vos nuo kelių eurų iki kelių tūkstančių eurų, nurodė Palangos miesto rinkliavų centro vadovas Algimantas Bluškis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip apskaičiuojamas mokestis už šiukšles?

Sostinėje pastovioji dalis yra apskaičiuojama taip: objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš rinkliavos tarifo (pagal NT rūšį) ir mokestinio laikotarpio (mėnesių skaičiaus).

O kintamoji dalis yra apskaičiuojama taip: objekto bendrą plotą (kv. m) arba per mokestinį laikotarpį susidariusių atliekų svorį padauginus iš rinkliavos tarifo (pagal NT rūšį) ir mokestinio laikotarpio (mėnesių skaičiaus).

REKLAMA

Anot VASA atstovės, minėti tarifai, pvz., daugiabučiams, šiemet Vilniuje yra numatyti tokie:

  • pastovioji dalis – 0,0454 Eur/kv. m.;
  • kintamoji dalis – 0,0351 Eur/kv. m. 

„Taigi, 2024 m. 50 kv. m. butui pastovioji rinkliavos dalis būtų 2,27 euro per mėnesį, o kintamoji dalis – 1,76 euro per mėnesį. Bendra mėnesinė rinkliava išeina 4,03 euro (2,27 euro + 1,76 euro) arba 48,36 euro per metus“, – skaičiavo J. Ramonaitė–Kuliešienė.

Kauno rajono savivaldybėje kintamoji dalis priklauso nuo konteinerio:

  • naudojantis individualaus naudojimo konteineriais, kintamoji mokesčio dalis skaičiuojama pagal konteinerių skaičių, jų dydį ir ištuštinimo dažnį (bet, jei savininkas nepareiškia pageidavimo turėti individualų konteinerį, skaitoma, kad naudojasi bendro naudojimo konteineriais);
  • naudojantis kolektyviniais konteineriais, kintamoji mokesčio dalis skaičiuojama atsižvelgiant arba į gyventojų skaičių, arba į NT plotą, arba į NT objektų skaičių.

Alytaus atliekų tvarkymo centras nurodė, kad visose septyniose jo aptarnaujamose savivaldybėse pastovioji dalis yra skaičiuojama arba pagal plotą, arba nustatant fiksuotą įmoką (juridiniams asmenims ji priklauso NT paskirties).

REKLAMA

„O kintamoji dalis daugiabučių namų gyventojams skaičiuojama pagal būsto plotą, individualių namų – pagal naudojamų mišrioms komunalinėms atliekoms skirtų konteinerių dydį ir pakėlimų skaičių“, – išskyrė atstovė Aldona Jankauskienė.

Kada galite būti atleisti nuo dalies mokesčio

Naujienų portalo tv3.lt kalbintos atliekų tvarkymo įstaigos aiškino – jei fizinis ar juridinis asmuo nesinaudoja savo NT ir atliekų jame nesusidaro, gali būti taikoma mokesčio lengvata.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. y. už tuos objektus gali būti leidžiama nebemokėti kintamosios rinkliavos dalies, kuri priklauso nuo atliekų kiekio.

Tačiau pastovioji dalis vis tiek yra skaičiuojama ir ją mokėti yra privaloma, pabrėžė pašnekovai.

Vis tik ši lengvata taikoma tik tuomet, kai gyventojai praneša, kad NT yra nenaudojamas, ir tą įrodo pateikdami duomenis apie vandens ir / arba elektros suvartojimą.

Jei šie skaičiai neviršija minimalių normatyvų, savivaldybė leidžia nemokėti kintamosios mokesčio dalies.

REKLAMA

Pvz., jeigu Vilniuje 50 kv. m. butui 2024 m. reikia mokėti 48,36 euro per metus, taikant lengvatą ir neskaičiuojant kintamosios dalies mokestis sumažėtų iki 27,24 euro per metus, skaičiavo VASA atstovė.

Ši tvarka kiek skiriasi Kauno rajono savivaldybėje, kur, anot Komunalinio paslaugų centro, nuo kintamosios mokesčio dalies gali būti atleisti tie, kurie deklaruoja, kad ne mažiau kaip 3 mėn. tame NT nebus gyvenama arba nebus vykdoma ūkinė komercinė veikla.

Kada mokesčio leidžiama išvis nemokėti?

Pasak atliekų tvarkymo įstaigų, visiškai mokesčio mokėti nereikia už tuos NT, kurie yra avarinės būklės.

REKLAMA

T. y., jei nustatoma, kad objektas yra netinkamas gyventi ar naudoti, savininkas yra atleidžiamas tiek nuo pastoviosios, tiek nuo kintamosios dalių.

Vis tik kai kur tvarka šiek tiek skiriasi.

Pvz., Palangoje nulinis rinkliavos dydis yra taikomas, kai NT buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai), nes sudegė, buvo nugriautas, fiziškai sunaikintas ar dėl kitų priežasčių netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Anot Palangos miesto rinkliavų centro vadovo, nulinis mokestis taikomas ir tiems NT, kur nėra kaupiamos komunalinės atliekos.

REKLAMA
REKLAMA

T. y. elektros ir telekomunikacijų pastotės, siurblinės, katilinės, rūsiai, sandėliukai, neįrengtos palėpės, pagalbinės patalpos, Savivaldybės privatizuojami objektai ir pan.

„Vietinė rinkliava taip pat neskaičiuojama, jei mokėtina rinkliavos įmoka lygi arba mažesnė nei 1,5 euro“, – pridūrė A. Bluškis. 

O jei rūšiuoji šiukšles - tai dar ir lieki durniaus vietoje. Gauni tokią pat sąskaitą kaip tas kuris nerūšiuoja,o tavo sumokėtus pinigus pasidalina savivaldybės vagys ir šiukšlių vežėjų mafija. Nes moki už nieką. Rūšiuotas šiukšles privalo vežti nemokamai,nes pakuočių surinkimo ir perdirbimo kaina jau įtraukta į galutinę prekės kainą. Pirkdamas batoną ar pieno butelį tu jau parduotuvėje susimoki už pakuotės perdirbimą. Jei rūšiuoji tai tik tavo pinigus pasidalina valdžiagyviai su šiukšlių mafija,nes sumoki 2 kart už tą patį. O vienintelis dalykas,kuo gali guostis,kad planeta tau padėkos - bet išduosiu paslaptį: Ir planetai ant tavęs nusispjaut. Svarbiausia valdininkų pelnas.
Visiškai sujumis pritariu grini aferistai.
VASA yra aferistų kompanija kartu su Vilniaus miesto savivaldybė
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų