„Aplinkybės yra tos pačios, išskirtinės, ne nuo pačių bankų priimamų sprendimų gaunamos pajamos iš grynųjų palūkanų. Manome, kad toms aplinkybėms susidarius, kada ir patys bankai aktyviai pradėjo kalbėti apie įkainių didinimus klientus, suprantame, jog tai ne paskutinis motyvas žiūrint į situaciją, kuri susijusi sprendžiant bankų solidarumo įnašo klausimus“, – ketvirtadienį parlamente žurnalistams teigė M. Lingė.
Vis tik politikas pažymėjo, kad mokestis neturėtų būti nuolatinis. Anot jo, reikia atsižvelgti į palūkanų normų aplinkos dinamiką bei tai, kad bankai moka didesnį pelno mokestį nuo bendrojo tarifo.
„Pavadinimas yra laikinojo solidarumo įnašas, norėtųsi, kad ir išliktų jis laikinas. Dabar kalbame apie laiko korekciją, vienerių metų laiko korekcija, ir jeigu ateityje bus kažkokios kitos aplinkybės, reikia vertinti, kiek tame bankų veiksnių, sprendimų priimamų gaunamiems pelnams, o kiek yra išorinių faktorių“, – sakė konservatorius.
„Bankai moka 5 proc. didesnį pelno mokestį nuo bendrojo tarifo, tai taip pat svarbi aplinkybė. Kad būtų aiški ir prognozuojama aplinka, pasibaigus aukštoms palūkanų normoms, išnykus toms aplinkybėms“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime planuojama pateikti pasiūlymus, kuriais siūloma pratęsti bankų solidarumo įnašą.
Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams, 2025 m. mokėjimo laikotarpiui. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis taip pat pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
