„Išliksiu nuosekli ir nepalaikysiu bankų solidarumo mokesčio pratęsimo, nei vieno iš trijų siūlomų projektų. Visos priežastys, kurios buvo praėjusiais metais, jos tik dar labiau sustiprėjo. Viena ar kita forma sąskaitą sumoka vartotojai, ką mes matome iš brangstančių bankų paslaugų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Balsuojant praėjusį kartą, praeitais metais, pagrindinis argumentas buvo, kad tai laikinas mokestis ir labai aiškus įsipareigojimas, jog jis įvedamas dvejiems metams. O dabar matome, kad laikinumas pratęsiamas ir kas gali atmesti, kad laikinas mokestis galėtų tapti nuolatiniu? Mano galva, tokiu būdu prarandamas pasitikėjimais pažadais ir žodžiais, argumentuojant vieną ar kitą sprendimą“, – pažymėjo ji.
Politikė aiškino, kad tai taip pat negerins pasitikėjimo iš sektoriaus, kuomet siekiama, jog į Lietuvą ateitų daugiau bankų.
„Mums labai svarbu, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų, jog būtų konkurencija bankų sektoriuje, o šis sprendimas (...) to pasitikėjimo ir aplinkos mūsų negerins“, – tikino liberalė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime planuojama pateikti pasiūlymus, kuriais siūloma pratęsti bankų solidarumo įnašą.
Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams, 2025 m. mokėjimo laikotarpiui. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis taip pat pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
