Finansų ministerija siūlo prašyti Seimo jos parengtas tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas svarstyti skubos tvarka.
Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.
Pernai įvestas mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas.
Finansų ministerijai taip pat siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį BNS teigė raginanti atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojimą.
Pasak LBA, mokėdami didesnį pelno bei laikinąjį solidarumo mokesčius, „bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus lyginant su kitų sektorių verslo įmonėmis“.
20 proc. pelno mokesčio tarifas bankams, kurie uždirba daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno, buvo įvestas 2020 metais.
LBA prezidentė Eivilė Čipkutė praėjusią savaitę BNS teigė, kad politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo.
Ji taip pat sakė, kad realus bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių.
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.
LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
