LB atstovas Vaidotas Tuzikas sako, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis pagal šalies išsivystymo lygį yra žemesnis negu turėtų būti ir vidutiniškai siekia 4,5 proc., o po 10–30 metų gali padvigubėti.
„Tą būtų galima padaryti (padidinti mokesčių surinkimą – BNS) keletu aspektu. Visų pirma, mūsų vertinimu, reikėtų nuodugnios dabar galiojančių mokestinių lengvatų peržiūros. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose mes mokesčių surenkame santykinai mažiau negu panašios į mus valstybės“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pirmadienį sakė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas V. Tuzikas.
„Čia ypač išsiskiria pajamų ir turto mokesčiai dėl to, kad, viena vertus, mes taikome neapmokestinamą pajamų dydį. Akivaizdu, kad tai yra labai socialiai jautri lengvata“, – pridūrė jis.
Anot jo, yra ir kitų mažiau apmokestinamų sričių, kur būtų galima gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, nekilnojamo turto mokestis, sumažintas PVM atotrūkis.
„Jis pas mus pastaruoju metu gana reikšmingai mažėja, bet vis dėlto, jeigu mes pasilyginame su Skandinavijos valstybėmis ar netgi artimiausiomis kaimynėmis – Latvija arba Lenkija – pas mus jis yra didesnis. Jeigu mes sugebėtume labiau jį sumažinti, tai ir čia gautume daugiau pajamų, kas padėtų pasiruošti senėjančios visuomenės situacijai“, – teigė LB atstovas.
Kovą LB pristačius pasiūlymus papildomam gynybos finansavimui, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad skolinantis, padidinus kai kuriuos mokesčius, taip pat atsisakius dalies lengvatų arba jas sumažinus, per metus į valstybės biudžetą papildomai būtų galima surinkti apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. šalies BVP.
V. Tuzikas sako, kad taip pat būtina vyresnius žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, daugiau investuojant į jų įgūdžių gerinimą.
„Šiuo metu pagal įvairias analizes matome, kad vis dėlto vyresnių Lietuvos gyventojų turimi įgūdžiai atrodo santykinai prasčiau nei kitų Europos Sąjungos valstybių – tai kompiuterinis raštingumas, kalbų mokėjimas ir panašūs dalykai“, – teigė LB atstovas.
Jo teigimu, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas per artimiausius dvejus–trejus metus bus vienas esminių iššūkių Lietuvos ekonomikai. Pasak V. Tuziko, prie to prisidės slopstantis imigracijos iš Ukrainos bei Vidurio Azijos srautas.
„Tikėtina, kad šiais metais ta grynosios imigracijos banga slops ir gyventojų skaičius padidės labai nedaug arba visai nepadidės, o ateinančiu laikotarpiu, tikėtina, esant mažai grynajai migracijai į Lietuvą ims nusverti ta vadinama natūrali gyventojų kaita – skirtumas tarp gimusių kūdikių ir mirusių Lietuvos gyventojų bus neigiamas“, – teigė V. Tuzikas.
LB ekonomisto teigimu, per 20 metų beveik penktadalį dabar siekianti 65-erių ir vyresnių šalies gyventojų dalis priartės prie 30 proc., mažės darbingo amžiaus žmonių skaičius.
„Tai reiškia, kad bus mažiau dirbančių žmonių. Vienam dirbančiajam teks daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir su tuo bus susiję nemažai išlaidų, kaip papildomos išlaidos socialinei, sveikatos apsaugai ir panašiai“, – teigė V. Tuzikas.
Birželio pradžioje darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija) interviu BNS sakė, kad senėjant visuomenei pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus daugiau valstybės išlaidų, todėl TVF, be kita ko, siūlė apmokestinti pensijas.
TVF taip pat ragino nekeisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos, ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme.
B. Gracia teigė, jog senėjant Lietuvos gyventojams šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o 2024-ieji yra pirmieji metai, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, be to, 2026-aisiais baigsis numatytas pensinio amžiaus didinimas, o tai „didins spaudimą „Sodrai“.
