Pavyzdžiui, jeigu apdraudėte būstą nuo audros, tačiau nukentėjote nuo žaibo, išmokos galite ir negauti, jeigu žaibo pavojus nebus atskirai įtrauktas į draudimo sutartį. Taigi, ką svarbu žinoti, norint apsaugoti savo turtą?
Nuostoliai siekė milijonus eurų
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ skaičiavo, kad per pastaruosius trejus metus buvo užregistruoti beveik 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, susijusius su gamtos stichijų padariniais.
Draudimo išmokos už gamtinių stichijų padarytą žalą Baltijos šalyse pasiekė bemaž 4 milijonus eurų, iš kurių didžioji dalis, 2,7 mln. eurų, atiteko Lietuvos gyventojams.
„Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė komentavo, kad būsto draudimas atlygina nuostolius, kai žmonių būstas nukenčia nuo ugnies, vandens, vagystės ir gamtos nelaimių.
„Galima rinktis iš kelių būsto draudimo variantų, kurie pasižymi įvairiomis sąlygomis: platesne ar siauresne apsauga, papildomomis paslaugomis, priklausomai nuo turimo turto ir žmogaus poreikių.
Būsto draudimo sutartis dažniausiai įsigalioja nuo kitos dienos. Joje visada nurodoma data ir laikas valandų tikslumu, kada draudimas įsigalioja ir kada baigiasi. Net ir pirmą sutarties galiojimo dieną atsitikę įvykiai yra atlyginami visa apimtimi“, – tikino bendrovės atstovė.
Siūlo drausti ir namus, ir butus
Nors nuo audrų dažniausiai nukenčia individualūs namai, tačiau draudimo įmonių atstovai siūlo būstą drausti ir butų savininkams.
„Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus komentavo, kad audros dažniausiai paliečia privačių namų ūkius – individualius namus, sodybas, ūkinius pastatus, tačiau vis dažniau gamtinės jėgos apgadina ir daugiabučius pastatus.
„Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia bendra nuosavybė – pastato stogas, lietaus nuvedimo sistemos, renovuotų pastatų fasadai, rūsio patalpos, laiptinių langai. Taip pat yra nemažai įvykių, kurie liečia ir konkrečius butus, pavyzdžiui, balkono įstiklinimą, asmeninius daiktus balkone, langus ar jų rėmus“, – vardijo bendrovės atstovas.
Anot M. Norkaus, įprastai, jeigu namas ar butas yra baigtas statyti, žmonėms yra siūlomi draudimo paketai, į kuriuos jau įtrauktos pagrindinės draudžiamo objekto rizikos, o klientai turi pasirinkti tik papildomas rizikas.
„Būtent gamtinės jėgos (audra, liūtis, kruša, sniego slėgis) patenka tarp „pagrindinių“ rizikų pagal aktualumą tiek namų, tiek butų atvejų“, – komentavo jis.
Draudimo bendrovės „If“ turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius irgi pastebėjo, kad audra gali nuplėšti tiek plokščio stogo dangą, tiek sugadinti ar tiesiog nukelti daugiabučio namo šlaitinį stogą, išversti įstiklintus balkonus ir didelių lodžijų stiklus, fiksuojamos medžių griūtys ant pastatų.
„Tad verta draustis tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojams. Šis meteorologinis reiškinys yra lydimas lietaus, stipraus vėjo, tad lietaus vanduo prasiskverbia per susidėvėjusias ar blogai sumontuotas pastato konstrukcijas į pastato vidų.
Draudimu reikia pasirūpinti gerokai anksčiau, nei prieš pat audrą ar liūtį, ar kai jau aplink audra verčia medžius. Tuomet draudikas be abejonių galės greitai nustatyti įvykio laiką, priežastį, nuostolio dydį ir išmokėti išmoką“, – pastebėjo jis.
Išmoka priklauso nuo pasirinko draudimo paketo
Pasak M. Norkaus, kiekviena žala yra nagrinėjama individualiai ir draudimo išmokos klausimai sprendžiami vertinant konkrečią situaciją (draudimo apsaugos variantas, pasirinktų rizikų spektras ir pan.).
„Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, jei sumokėta sutarta draudimo įmoka ar jos dalis.
Pirma sąlyga nuostolių atlyginimui yra faktas, kad įvyko audra, kurios scenarijai apibrėžti draudimo taisyklėse kaip „gamtinės jėgos“. Antra – pats pastatas ar jo atskiri elementai turi būti prižiūrėti, kaip to reikalauja teisės aktai. Trečia – įvykis turi atitikti draudimo taisyklių apibrėžimą“, – vardijo draudimo specialistas.
Anot jo, audra yra vienas iš reiškinių, kuris patenka į gamtinių jėgų apibrėžimą, tad svarbu, kad draudimo sutartyje tai būtų įtraukta.
„Tačiau tai tik maža detalė, apie ką žmogus turi pagalvoti rinkdamasis konkrečią draudimo riziką. Todėl teisingiau būtų rinktis kiek įmanoma pilną paslaugų paketą, pavyzdžiui, įprastai gamtoje su audra būna ir žaibo iškrovos bei elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai, o pastarųjų rizikų padariniai neįeina į gamtinių jėgų apibrėžimą, todėl labai svarbu įsivertinti visą paslaugų spektrą.
Jeigu kyla klausimų, ar visi nuostoliai audros atveju bus atlyginti, priklauso jau nuo minėtos draudimo rizikų aprėpties bei nedraudžiamųjų įvykių sąrašo, pavyzdžiui, audros metu susidariusio skersvėjo atveju išdaužtas langas turint standartinį paketą, nebus draudžiamasis įvykis“, – įspėjo draudimo specialistas.
Pasak V. Katilienės, draudimo išmoka priklauso nuo patirtų nuostolių dydžio ir gali sudaryti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
„Didžiausia gamtos jėgų žalos išmoka 2023 m. sudarė beveik 40 tūkst. eurų, kai stipri kruša apgadino septynių vienos sodybos pastatų stogus“, – komentavo ji.
Įmoka metams nuo 100 eurų
Anot T. Sinkevičiaus, jei klientas yra apsidraudęs savo namus, gamtinių jėgų draudimo rizika visada yra įtraukta į draudimo apsaugą.
„Žinoma, daug kas priklauso nuo pasirinkto draudimo varianto, namo fizinės būklės. Pavyzdžiui, kritulių vandens prasiskverbimo rizika dažniausiai yra draudžiama plačiausiuose draudimo variantuose.
„If“ buto draudimo kaina vidutiniškai siekia apie 100 eurų metams: apdraudžiamas butas su bendromis namo konstrukcijomis ir interjeru, namų turtu (daiktais) ir įtraukta buto savininko civilinė atsakomybė, turint šią apsaugą atlyginami nuostoliai kaimynams“, – pažymėjo draudimo specialistas.
Pasak M. Norkaus, reikia nepamiršti ir sutartyje nurodytos išskaitos, t.y. sumos, kuria nuostolius dengtų pats draudėjas savo lėšomis.
„Todėl visuomet rekomenduojame pasikonsultuoti su draudimo bendrovės atstovu, prieš pasirenkant draudimo paslaugų paketą. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo apgadinimo pobūdžio, mąsto, bei draudimo sutarties sąlygų“, – komentavo jis.
V. Katilienė pastebėjo, kad nuosavų namų gyventojai dažniausiai nukenčia nuo gamos jėgų: ant namo ar kitų pastatų gali nuvirsti medis, kruša sukapoja stogus, terasų stogelius ir saulės jėgainių paneles, stipraus lietaus vanduo užlieja rūsius, galingas vėjas pakelia batutus, net šiukšlių konteinerius, kurie gali apgadinti pastatus.
„Būsto draudimas vidutinio dydžio (60 kv. m) butui, suteikiantis apsaugą nuo visų minėtų rizikų metams gali kainuoti apie 135 eurų. Apdraudžiant mūrinį vidutinio dydžio (150 kv.m.) namą savininkai mokėtų apie 195 eurų už metus“, – skaičiavo ji.
