Lietuvos verslas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o kitais metais – 2,6 proc. Naujausią Lietuvos ataskaitą parengęs TVF konstatuoja, jog šalies ekonomikos augimą skatins realiojo darbo užmokesčio augimas, viešosios investicijos, žema infliacija, pranešė Finansų ministerija.

Rugpjūčio 3 dieną, „Vikonda grupė“, kurios akcininkės yra Seimo rinkimuose dalyvausiančios Darbo partijos laikinojo pirmininko Viktoro Uspaskicho buvusi žmona Jolanta Blažytė ir dukra Justė Uspaskich, kviečia visą Lietuvą į Kėdainius – čia atgaivinama nuo 1995-ųjų rengta legendinė Ledų šventė. Nuo vidurdienio po Kėdainius važinės ledų automobilis, kuris pažers miestelėnams popierinius Ledų šventės žetonus, rašome pranešime žiniasklaidai.

Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausanti ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ruošiasi pasiūlyti butų nuomai sostinės J. Basanavičiaus gatvėje, taip pat neatmeta galimybės juos parduoti, trečiadienį rašo portalas „Verslo Žinios“. „Atlikus rinkos vertinimus, šiuo metu yra linkstama butus pasiūlyti ilgalaikei nuomai (...). Visgi žvelgiant į ateitį, išlieka galimybė ateityje šį turtą parduoti“, – VŽ sakė „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius Baltijos šalyse R...

Per pastaruosius kelerius metus dėl rekordiškai brangusios energijos ir kai kurių žaliavų mūsų šalyje maisto produktų kainos išaugo rekordiškai ir pasiekė Europos Sąjungos (ES) lygį. Nors mūsų atlyginimams iki jos dar toli. Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl? Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos.

Didžiausia pasaulyje greitojo siuntų gabenimo ir logistikos bendrovė UPS, veikianti ir Lietuvoje, antrojo metų ketvirčio įplaukas sumažino procentu, pateisindama Volstrito lūkesčių. Anot JAV bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pardavimų pajamos sumenko 1,1 proc. iki 21,8 mlrd. dolerių, grynasis pelnas – 32 proc. iki 1,41 mlrd. dolerių. Suderintas pelnas akcijai siekė 1,79 dolerio.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos „Vičiūnų grupės“ krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos įmonė „Plungės kooperatinė prekyba“ šiemet tikisi gauti 119 mln. eurų pajamų – 18,7 proc. mažiau nei pernai (146,4 mln. eurų) bei uždirbti 7,7 mln. eurų ikimokestinio pelno – 2,9 proc. mažiau (7,48 mln. eurų).  Be to, įmonė šiemet tikisi 10,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) bei investuoti 3,3 mln.

Vilniuje vystomame „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke pradėtos plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybos. Antradienį į pastato pamatus įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms, pranešė „Teltonika“. „Įmonė jau dabar koja kojon žengia su naujausiomis pasaulinėmis technologijomis ir priima sprendimus, teikiančius naudą visai Lietuvai.

Renkantis maistą, Lietuvos gyventojai didžiausią dėmesį skiria gaminių kokybei, rodo bendrovės „Havas Group“ užsakymu atliktas vartotojų tyrimas. Pavasarį atliktas tyrimas parodė, net 4 iš 5 respondentų pirkinių krepšelyje atsiduria duona ir šviežia mėsa, o 3 iš 4 reguliariai perka tokius produktus kaip pieną, grietinę, sūrį ir sviestą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su technologijų startuolio „CAST AI“ vadovybe bei JAV rizikos kapitalo atstovais aptartė įmonės plėtros ir investavimo į Lietuvos technologijų sektorių galimybes. Kaip nurodoma ministerijos pranešime, susitikimo metu ministrė „CAST AI“ vadovybei bei JAV investuotojams plačiau pristatė technologijų sektorių ir pagrindinius pranašumus, kodėl užsienio kapitalo technologijų įmonės kuriasi ir plečiasi Lietuvoje.

Galvojantiems ketvirtadienį apsilankyti „Jaunas kaip Vilnius“ koncerte, kuris šiemet ir ateinančius 2 metus miestiečiams kainuos iki 3,4 mln. eurų, patiems grynųjų pinigų galima ir neimti. Savivaldybės viešosios įstaigos „Go Vilnius“ skelbtą viešąjį pirkimą laimėję koncerto organizatoriai socialiniame tinkle skelbia, kad ką nors perkant bus galima atsiskaityti tik kortele arba telefonu. Be grynųjų pinigų ir be kėdučių „Festivalis „Jaunas kaip Vilnius“ bus be grynųjų pinigų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo įpareigoti Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) tikrinti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) teikiamų Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) paslaugų kainų pagrįstumą. Jis įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos „Vičiūnų grupės“ krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos įmonė „Plungės kooperatinė prekyba“ skelbia, kad teisėsaugos tyrime dėl galimo sankcionuotų prekių eksporto į Rusijos Kaliningrado sritį, kur veikia anksčiau „Vičiūnų grupei“ priklausiusi ir šiemet parduota gamykla, įtarimai pareikšti keliems jos darbuotojams.

Seimui birželį sugriežtinus valstybės paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti skyrimo tvarką, Lietuvos bankas (LB) sako, kad ji galėtų būti tobulinama dar labiau. „Į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, bet vėlgi manome, kad ta parama dar galėtų būti taiklesnė. Bet vis tik geriausi ekspertai, kaip tą padaryti, tai būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, bet iš tiesų už jų slypi realios ir labai gilios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos problemos, kurioms spręsti mes vis pristingame laiko ir ryžto.

Skųsdamasi, kad neužtenka pinigų šalies gynybai, valdžia gyventojams ir verslui padidino mokesčius. Tačiau, net kai pinigų krašto gynybai trūksta, pramogoms ir gražiems niekučiams – regis, visada užtenka. Taip gali atrodyti ne tik dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Go Vilnius“ per 3 metus išleis iki 3,4 mln.

Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui.  „Kalbant apie dabartinę situaciją, bet kokios priemonės, kurios gerintų skolinimosi galimybes, būtų perteklinės“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Žievėgraužio tipografo nedideliame plote pažeistus medžius Aplinkos ministerija leido kirsti neplynai. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, tai padės efektyviau kovoti su šiuo miško kenkėju. Pasak ministerijos, nuo šiol leidžiama ne didesnio kaip 0,3 hektaro ploto labai pažeistų, džiūstančių arba nudžiūvusių medžių sanitarinius miško kirtimus vykdyti neplynuoju miško kirtimų būdu.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, bet iš tiesų už jų slypi realios ir labai gilios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos problemos, kurioms spręsti mes vis pristingame laiko ir ryžto.

Būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį, rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas.  Centrinio banko teigimu, vidutiniškai įpirkti būstą šalyje reikia šešių, o Vilniuje – septynių metinių atlyginimų, tačiau šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos šalių rodiklių. Anot LB, Lietuvoje gyventojai būstui vidutiniškai išleidžia apie 11 proc.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiūtė. „Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos per pastarąjį dešimtmetį yra labai išvystytos. Tokiuose įrenginiuose pagaminta elektros energija yra maždaug apie 50 proc.

Vis labiau įsisiūbuoja skandalas dėl to, kad nacionalinė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė į Paryžiaus olimpines žaidynes galėjo nepatekti, nes krepšininkai veikiausiai per daug pasilinksmino Puerto Rike vykusios atrankos metu. Krepšininkai negauna algos už tai, kad vasaras leidžia rinktinėje. Tačiau Lietuvos krepšinio federacijai kasmet skiriami milijonai eurų mokesčių mokėtojų lėšų. Be kita ko, už juos organizuojamos ir krepšininkų kelionės, jų apgyvendinimas ir maitinimas.

„Iki“ darbuotojams nuo šiol – dar naudingesnis papildomas sveikatos draudimas. Nuolat į komandos gerovę investuojantis prekybos tinklas „Iki“ jau 4 metus iš eilės visus darbuotojus draudžia papildomu sveikatos draudimu. Šiemet ši ypač vertinga iniciatyva buvo papildyta naujove: darbuotojai patys renkasi jiems aktualiausią draudimo variantą. Odontologija, optika, o gal medicininė reabilitacija – dabar kiekvienas „Iki“ darbuotojas pats sprendžia, kam išleisti dali savo draudimo krepšelio.

Didžiausios statybos sektoriaus įmonės praėjusiais metais gavo 2,95 mlrd. eurų pajamų – 29,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o ikimokestinį pelną didino 3,6 karto – nuo 57,87 iki 209.93 mln. eurų, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, daugiausia pajamų – 192,95 mln.

Dalis darbuotojų, turinčių tokią galimybę, kartas nuo karto apsimeta, kad serga, siekdami gauti biuletenį ir kelias laisvas dienas nuo darbo. Ypač, jeigu šeimos gydytojas  laikiną nedarbingumą sutinka išduoti nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad gydytojams yra suteikiama teisė patiems spręsti, kuriais pacientais pasitikėti. Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama.

Internetinei didmeninės prekybos bendrovei „Baltijos didmena“ už vartotojų klaidinimą skirta 100 tūkst. eurų bauda, pirmadienį pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Anot tarnybos, bendrovė interneto svetainėje membershop.lt skleidė reklamą, kurioje kainos buvo lyginamos tokiu būdu, jog vartotojams galėjo būti sukuriamas įspūdis, kad prekėms yra taikoma nuolaida, nors iš tiesų jokia nuolaida nebuvo taikoma.

Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. „Veiksmingam sankcijų įgyvendinimui ir sankcijų apėjimo prevencijai reikia ne tik teisinių priemonių naujuose sankcijų paketuose Rusijai, bet ir moralinio kompaso,“ – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas jis.

Kiekvienas nori gyventi gražiame ir sutvarkytame būste. Daugelis gyventojų nieko nelaukia ir patys ima remontuoti savo butus. Tačiau tai daryti dažnu atveju jie gali tik su kaimynų leidimu. Jo nepaprašius ar negavus, gyventojams gali tekti mokėti baudas. Tuo galėjo įsitikinti skaitytojas Tomas. Močiutei norėjęs padėti vilnietis atsidūrė bėdoje. Jis pasakojo, kaip neseniai padėjo močiutei suremontuoti buto balkoną.

Vykstant ginčui tarp nacionalinio transliuotojo bei Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) dėl šio taikomų signalų perdavimo paslaugų kainų, Seimo narys siūlo įstatymu įpareigoti jas vertinti Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Tai numatančias su Susisiekimo ministerija bei ryšių rinkos reguliuotoju suderintas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas pirmadienį registravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius.

Siekiant išplėsti Klaipėdos jūrų uosto pietinę dalį, tam numatyta 100 hektarų apimanti teritorija. „Šiandieniniame kontekste, kalbant tiek apie krovinių, tiek apie uosto įmonių veiklos diversifikavimą, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, suformuojant naują teritoriją, yra ta kryptis, kuri padės kurti naują potencialą“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Statybos projektų valdymo bendrovės „Jungtiniai projektai“ pasiūlymas bendrovės „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) skelbtame Vilniaus oro uosto sandėlio ir komercinio pastato rangovo konkurse atmestas galutinai, o įmonė pripažinta teikusi melagingą informaciją.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusio mėnesio pabaigoje siekė 6,5 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis faktinis vyrų nedarbas per mėnesį sumenko 0,3 punkto iki 6,8 proc., moterų – nepakito – 6,1 procento. Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 62,0 tūkst. bedarbių – 0,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 0,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.

 Kauno centrinės dalies bei senamiesčio gyventojai nuo antradienio bus palikti be karšto vandens. Karštas vanduo jiems nebus tiekiamas dėl Pergalės katilinės rekonstrukcijos ir Šv. Kotrynos gatvėje vykdomų darbų. „Dėl Pergalės katilinės rekonstrukcijos darbų, nuo 2024-07-23 8:00 val. iki 2024-07-26 14:00 val.

Tvarkant įvažiavimus į Kauną, nuo pirmadienio įvesti nauji eismo ribojimai mieste. Ties prekybos centru „Mega“ uždaromos dvi iš keturių eismo juostų. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, laikinai keisis tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių judėjimas viaduku, jungiančiu Užnerio ir Jotvingių gatves. Dvi iš keturių veikusių eismo juostų uždaromos mažiausiai dviem mėnesiams. „Pėstiesiems rekomenduojame vengti kelionių šiuo viaduku – pagrindinis takas bus tvarkomas.

Europos Sąjungai sugriežtinus el. parašo saugumo reikalavimus ir siekiant užtikrinti asmens tapatybės kortelių, kaip el. parašo kūrimo įtaisų, atitiktį saugumo standartams, senesnės nei iki 2024 m. sausio 1 d. išduotos asmens tapatybės kortelės nuo liepos 23 dienos nebegalės būti naudojamos kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimui. Apie tai primena Migracijos tarnyba.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė grynąjį pelną savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį sumažinusi beveik perpus, augus skrydžių paklausai, bet atpigus bilietams. Pasak Airijos aviakompanijos pranešimo, grynasis pelnas balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai sumenko 46 proc. iki 360 mln. eurų, įplaukoms sumažėjus 1 proc. iki 3,63 mlrd. eurų. Keleivių padaugėjo 10 proc. iki 55,5 mln.

Kaip sutaupyti maistui, apsipirkti sklandžiau ir greičiau – rūpi kiekvienam. Ne išimtis ir šiemet suburtos „Iki“ klientų valdybos nariai, kurie atskleidė, kas jiems padeda akimirksniu sumažinti savo išlaidas kiekvieno apsipirkimo metu. Visgi, net ir įgudę taupytojai kartais pamiršta kai kuriuos „Iki“ lojalumo programos privalumus – o juos išnaudoti išties verta. Juk kuo daugiau sutaupysite, tuo vertingesnius prizus galima laimėti įsibėgėjusiose „Iki“ Taupymo žaidynėse.

Trišalei Tarybai nepavykus susitarti dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad verslui sutikus ją kelti 10 proc. darbo užmokestis aptarnavimo sektoriuje kils 69 proc., lyginant su 2019 metais. Todėl, pasak asociacijos vadovės, grąžintas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) toliau didins šešėlį sektoriuje.

Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst.  Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai. Dar 12,2 tūkst. užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybę, praneša Užimtumo tarnyba. Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje.

„Michelin“ žvaigždutes gavusių ar į bendrovės gidą įtrauktų restoranų apyvarta jau išaugo iki 50 proc., teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, tokie restoranai Lietuvoje padeda visam turizmo sektoriui, nes užsienio turistams parodo – šalyje saugu apsilankyti. „Kiek kalbėjau su restoranais (įvertintais „Michelin“ – ELTA), tai apyvarta juose apie 40-50 proc. pakilo, ypač tuose, kur gavo žvaigždutes.

Nuo šiol valstybinės pensijos skiriamos paprasčiau. Nuo liepos 1 d. gyventojai, turintys teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnių valstybines pensijas, dėl jų skyrimo turi kreiptis į „Sodros“ teritorinius skyrius. Taip pat įsigaliojo paprastesnė ir asmenims naudingesnė šių pensijų skyrimo tvarka.

Senatvės pensijos ir papildomų išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų tikslas yra pakeisti buvusias darbines pajamas, kurių netenkama baigus darbinę karjerą. Kuo didesnę dalį atlyginimo sudarys išmokos po išėjimo į pensiją, tuo lengviau bus verstis iš esmės pasikeitus gyvenimui. O tai tikrai bus aktualu daugeliui kaupiančių, kurių dabar yra apie 1,4 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas įpareigoti įmones apie įdarbintus vadovus „Sodrą“ informuoti likus ne mažiau kaip valandai iki jų darbo pradžios netenkina profsąjungų, bet džiugina darbdavius. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad keisti situaciją reikia, nes dabar pranešimai teikiami ne popieriuje, o skaitmeniniu būdu.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neteisėtai atsisakė pašalinti su Transporto kompetencijų agentūra (TKA) nesuderintas šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis, konstatavo teismas. Kaip nurodo Regionų administracinis teismas, išnagrinėjus skundą nustatyta, kad atsisakydamas sankryžose panaikinti kauniečio nurodytas lenteles meras pažeidė Kelių šviesoforų įrengimo taisykles ir metodiką, draudžiančius nesuderintų lentelių eksploatavimą.

Magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpos tarp Riešės ir Molėtų rekonstrukcijos kaina gali siekti daugiau nei 170 mln. eurų. Tokią sumą LRT naujienų portalui įvardijo valstybinius kelius valdanti įmonė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija). Bendrovės atstovė Jolita Orentaitė informavo, kad ši beveik 43 kilometrų ilgo dar neatnaujinta atkarpa siekiant kokybiškesnio ir greitesnio projektų įgyvendinimo yra suskirstyta į penkis atskirus ruožus.

Siekdamas pažaboti benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų  vartojimo augimą, Seimas ketina nustatyti šių degalų mažinimo tikslus – nuo kitų metų ketinama apriboti šio kuro pylimą į kelių transporto priemones, ypač į viešąsias. Planuojama, kad iki 2030 metų naftos degalų turėtų sumažėti maždaug 39 proc. lyginant su 2021 metų suvartotais kiekiais. Vyriausybė būtų įpareigota parengti priemonių planą tokiam tikslui pasiekti.

Daugelis darbuotojų nežino, kiek uždirba jų kolegos. Tačiau jau netrukus ši informacija taps vieša. O jeigu atlyginimas tose pačiose pareigybėse dviem darbuotojams skirsis, jie galės reikalauti darbdavio algas suvienodinti. 2023 metų balandį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kurios įsigalios jau 2026 metais. ES direktyva siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES.

Siekiant efektyviau spręsti senjorų problemas, Seimas imasi svarstyti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Praėjusį ketvirtadienį už šį Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą dokumentą po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Įstatymo projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo komitetai. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas prie šio klausimo svarstymo planuoja grįžti rudens sesijoje.

Ypač karštai vasarai išauginus elektros energijos poreikį ir nulėmus svyravimus, „Enefit“ ekspertas Valdemar Fiodorvičius neabejoja – stabilumu elektros rinka nepasižymės ir artimiausiais mėnesiais. Todėl, anot jo, dabar būtų palankiausias metas fiksuoti elektros kainą ir taip apsidrausti nuo jos šuolių. Pirmąjį šių metų vasaros mėnesį „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina su PVM buvo 0,79 ct/kWh, aukščiausia siekė 40,49 ct/kWh, o mėnesio vidurkis – 11,09 ct/kWh.