Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl?
Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos. Jos praneša tiriančios, ar perdirbėjai ir prekybininkai nepiktnaudžiauja savo padėtimi.
Maisto kainos europinės, bet ne atlyginimai
„Eurostat“ duomenimis, pernai Lietuvoje maisto produktų kainų lygis siekė 101,3 proc. ES kainų lygio (beje, Lenkijoje – 77,5 proc.).
Jeigu 2021 m. rugpjūtį mūsų šalyje maisto kainos sudarė 115,6 proc. kainų lygio, fiksuoto 2015 m., tai dabar šis kainų lygis jau kurį laiką yra apsistojęs ties 170 proc.
Kitaip tariant, vos per porą metų maisto produktai brango vidutiniškai daugiau nei 50 proc.
Bene daugiausia dėl tokio maisto kainų šuolio buvo baksnojama į elektros ir dujų brangimą prieš rusų invaziją į Ukrainą ir po jos.
Iš tiesų 2022 m. rugpjūtį didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo rekordinė – 480 Eur/MWh. Bet dabar ji kelis kartus mažesnė – birželį didmeninėje rinkoje elektra kainavo 91,64 Eur/MWh. Tai yra labai panašiai, kaip ir 2021 m. liepą.
Tuo metu gamtinių dujų kaina Europoje savo piką pasiekė 2022 m. rugpjūtį, kai viršijo 340 Eur/MWh. Dabar ji per 10 kartų mažesnė ir nesiekia 32 Eur/MWh – maždaug tiek, kiek 2021 m. liepą. Tiesa, tai vis dar yra apie 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai dujos kainavo kiek daugiau nei 20 Eur/MWh.
Žinoma, pastaruoju metu atlyginimai Lietuvoje taip pat didėjo. Tačiau, jeigu mūsų šalyje minimalioji mėnesinė alga yra 924 eurai neatskaičius mokesčių, tai, pavyzdžiui, Vokietijoje minimumas yra 12,41 euro už valandą arba 2081 euras per mėnesį.
Taigi, nors maisto produktų kainos Lietuvoje jau visai europietiškos, tačiau mums iki europietiškų atlyginimų dar tikrai toli.
Kainos turi didėti, nes yra per mažos?
Lietuvos bankas ne kartą skelbė viešas analizes apie maisto produktų brangimą.
Jo ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovės Vaiva Šečkutė nesistebėjo, kad mūsų šalyje maistas brangsta.
„Maistas yra viena iš laisvai tarptautinėse rinkose prekiaujamų prekių, taigi natūralu, kad maisto produktų kainos konverguoja. Pastaruoju metu maisto kainos taip pat buvo veikiamos tiekimo grandinių trikdžių ir energijos žaliavų kainų“, – komentavo skyriaus vadovė.
Ji pripažino, kad nors atlyginimai Lietuvoje ir atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau pažymėjo, kad jie taip pat sparčiai auga.
V. Šečkutė skaičiavo, kad 2015 m. vidutinės neto pajamos (atskaičius mokesčius), atsižvelgiant į perkamąją galią, Lietuvoje nesiekė nė 50 proc. ES vidurkio, o 2023 m. jos sudarė jau 67 proc.
Pasak Lietuvos banko atstovės, tai yra vienas sparčiausių augimų ES.
„Norint užtikrinti tvarų atlyginimų ir perkamosios galios augimą, reikia koncentruotis į produktyvumo augimą, kuris Lietuvoje vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuvos produktyvumas iki šiol sparčiai artėjo link ES vidurkio, tačiau tolesnė konvergencija gali būti lėtesnė.
Ateityje konvergencijos tempai priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks atremti demografinius iššūkius ir transformuotis link aukštesnės pridėtinės vertės“, – prognozavo V. Šečkutė.
Gamintojus ir prekybininkus tiria?
Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė patikino, kad jos atstovaujama įstaiga nuolatos stebi įvairias rinkas, taip pat – ir mažmeninės prekybos.
Esą, turėdama duomenų, kad konkurentai gali būti sudarę draudžiamus susitarimus pakelti kainas, taryba vykdo tyrimus dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų.
„Kokio konkrečiai sektoriaus kainas Konkurencijos taryba detaliau stebi šiuo metu, negalime atskleisti ir komentuoti, kad nebūtų pakenkta tyrimų eigai. Daugiau informacijos teikiame baigę tyrimus ir išsiuntę įtariamoms įmonėms pranešimus apie galimą konkretų Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
Galime tik patvirtinti, kad šiuo metu Konkurencijos taryba vykdo kelis su prekių kainomis susijusius tyrimus vartotojams aktualiose kasdienio vartojimo prekių rinkose“, – nurodė I. Urmonaitė.
Ji paminėjo ankstesnius tyrimus, kai buvo išaiškintas maisto produktų tiekėjų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, susitarimas, kuriuo buvo apribota tarpusavio konkurencija.
Jeigu ne draudžiamas susitarimas Lietuvoje veikiančios švietimo ir socialinėms įstaigos maisto produktus būtų įsigijusios mažesnėmis kainomis. Išaiškinus draudžiama susitarimą, jame dalyvavusioms įmonėms buvo skirta beveik 13 mln. eurų baudų.
Dar anksčiau buvo išaiškintas kitas draudžiamas susitarimas, dėl kurio duonos gaminiai Lietuvos parduotuvėse buvo pardavinėjami padidintomis kainomis.
Konkurencija esą yra nustačiusi ir nubaudusi tris didžiuosius prekybos tinklus dėl draudžiamus jų veiksmų tiekėjų atžvilgiu.
Maisto kainų augimo nekomentuoja
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė atsisakė komentuoti, kodėl prekybos tinkluose, kuriuos ši organizacija ir vienija, maisto produktų kainos pakilo ir nenusileidžia.
„Mes, kaip asociacija, esame lobistai – dirbame su teisės aktų projektais. Komercinių procesų, santykių, kainų neaptarinėjame, nežinome, nes nariai konkuruoja tarpusavyje.
Mūsų veiklai taikomas Konkurencijos įstatymas, draudžiantis tokio pobūdžio veiklą“, – paaiškino R. Vainienė.
Tuo metu šalies maisto gamintojus ir pardavėjus vienijančios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė informavo atostogaujanti, dėl to atsakyti į žiniasklaidos klausimus negalinti.