Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama. O darbdaviams, neteisėtai gaudantiems tokius darbuotojus, gali grėsti aštuonženklių sumų baudos.
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena darbdavė klausė internautų patarimo, kaip kovoti su fiktyviais nedarbingumais, kuriuos gydytojai išduoda telefonu, net nematydami paciento:
„Gal jie (darbuotojai – aut. past.) su taure vyno skambina nenorėdami eiti į darbą.“
Ji įsitikinusi, kad darbuotoja pasiėmė akivaizdžiai fiktyvų biuletenį, taigi darbdavė surado jos šeimos gydytoją, siekdama įspėti apie situaciją:
„Nes nedarbingumas įsigaliojo šiandien, galvojau, gal dar atšauks. Tai buvau el. paštu užpulta, kad ji jokios informacijos neteiks <....>, pagrasino nežinia kam mane apskųsti, kad jai žinutes rašinėju. „Sodra“ informuota, bet nesitikiu daug naudos iš jos“, – rašė darbdavė.
Darbdaviai taip elgtis negali
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič nurodė, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti ir gydytojai, ir darbdaviai, ir „Sodra“.
Pastaroji pranešimus apie pažeidimus dažniausiai gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. O kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai:
„Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.“
Bet kuriuo atveju, darbdavys neturėtų kelti reikalavimų tiesiogiai gydymo įstaigai dėl jos priimtų sprendimų ir išduotų nedarbingumo pažymėjimų ar reikalauti, kad gydymo įstaigos medikai su juo bendrautų, nurodė advokatų kontoros „Verum“ vadovaujantis partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas.
Anot jo, nustatyti, ar darbuotojas serga, ar tik apsimeta, darbdavys tikriausiai neturi kompetencijų, nes negali kontroliuoti biuletenių išdavimo darbuotojams ar pasitelkti kažkokius specialistus ir atlikti savo tyrimą – tą daro minėta komisija.
Vis tik advokatas pridūrė, kad darbdavys gali sudaryti komisiją ir užfiksuoti (fotografuoti ar filmuoti) darbuotojo elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus: gal jis keliavo, dalyvavo sporto, kultūros renginiuose, vartojo alkoholį ar pan.
Bet pamatyti tokį pažeidimą, pašnekovo nuomone, tikriausiai yra laimės dalykas. Ir tai tebūtų priedas prie protokolo.
Gydytojams suteikiama laisvė spręsti
M. Šimkūno vertinimu, nedarbingumo pažymėjimai nuotolinės konsultacijos metu turėtų būti išduodami tik sergantiems lėtine ar užkrečiama liga, taip pat ekstremalios situacijos ar karantino atveju.
Jam antrino ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Ramunė Andriušaitienė.
Anot jos, biuletenio išdavimas nuotoliu yra ribojamas, nes gydytojas turi patikrinti pacientą ir įsitikinti, ar asmuo yra saugus, ar nereikia kokių nors papildomų gydymo priemonių, ar negali kilti komplikacijų.
Pašnekovės teigimu, biuletenis išduodamas tuomet, kai yra padidėjęs sergamumas infekcinėmis, užkrečiamomis ligomis.
„Bet, kaip žinome, infekcinė liga yra ir ta pati ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija – peršalimas. Tai iš esmės asmenys gali pameluoti, bet šeimos gydytojai paprastai savo pacientus pažįsta ir numano, kuris yra sąžiningas, o kuris gali piktnaudžiauti.
Taigi gydytojai iš tikro priima tokius sprendimus patys, ar pasitikėti asmeniu, ar ne. Ir visuomet turi teisę jį pakviesti apžiūrai“, - neslėpė R. Andriušaitienė.
Pasak advokato, nedarbingumo pažymėjimas dėl sveikatos būklės, gulimo režimo ar gydymo irgi gali būti pratęsiamas nuotoliu, tad čia irgi yra erdvės gydytojo interpretacijai:
„Sunku pasakyti, galbūt čia ir yra ta „landa“ nedarbingumo pažymėjimus išduoti nuotoliniu būdu.“
SAM atstovė tik paminėjo, kad už neteisingai išduotus nedarbingumo pažymėjimus visuomet galima pranešti „Sodrai“, o gydytojams už tai gresia finansinė atsakomybė (baudos).
Darbdaviams – baudos iki 10 ar 20 mln. eurų
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vilmantė Grencienė nurodė, kad sveikatos duomenis tvarkyti ir rinkti yra draudžiama, bet yra tam tikros išimtys.
Jeigu darbdavys nori gauti su darbuotojo nedarbingumu susijusią informaciją, jis turi tą pagrįsti rašytiniu prašymu, nurodydamas teisinį pagrindą, informacijos apimtį ir jos naudojimo tikslus.
Be to, darbuotojas tam turi būti davęs sutikimą. Be jo sutikimo tvarkyti konfidencialią informaciją apie jį galima tik tada, kai tokią teisę suteikia įstatymai. Pvz., tai yra būtina vykdant sutartį, taikant teisinę prievolę ir kt.:
„Vadinasi, darbdavys informaciją iš sveikatos įstaigos gali gauti tik aukščiau nurodyta tvarka ir tik turėdamas aiškų įstatymuose nustatytą teisinį pagrindą.“
Pasak V. Grencienės, jei darbdaviui kyla abejonių dėl darbuotojo biuletenio, jis turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, kuris ir tikrina nedarbingumo priežastis, pagrįstumą, teisėtumą.
Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nesilaiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų, jis gali pateikti skundą VDAI, kuri už BDAR pažeidimus gali imtis tam tikrų veiksmų:
„Įspėti, pareikšti papeikimą, teikti nurodymus, apriboti arba uždrausti duomenų tvarkymą. Skirti administracinę baudą, kuri, priklausomai nuo pažeidimo, gali siekti iki 2 ar 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos (pardavimų pajamų), arba iki 10 mln. ar 20 mln. eurų.“
Dėl pažeidimų neišmokėjo 68 tūkst. eurų ligos išmokų
„Sodra“ atstovė pabrėžė, kad laikinas nedarbingumas – ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas.
Šiuo laikotarpiu „Sodra“ žmogui moka ligos išmoką, o jis turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą.
M. Kozič įvardijo, kad taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus:
- nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų;
- vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi;
- dirba;
- mokosi kontaktiniu būdu;
- keliauja;
- dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;
- ar elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.
Ji atskleidė, kad 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių.
Dar 400 darbuotojų buvo iškviesta į Gydytojų konsultacinę komisiją gavus darbdavių ir kitų institucijų prašymus patikrinti, ar biuleteniai buvo išduoti pagrįstai.
Anot patarėjos, išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.
2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų.
„Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti. 2023 m. taip buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos.
Dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai“, – skaičiavo M. Kozič.
