Lietuvos verslas

Skurdo rizikos lygis pernai buvo 21,2 proc. – 1,2 proc. punkto didesnis nei 2020 metais, remiantis eksperimentinės statistikos duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad padidėjęs bendras skurdo rizikos lygis sugrįžo į maždaug prieš porą metų stebėtą lygį.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,495 mlrd. eurų – 24,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Jos duomenimis, šiemet sausį-birželį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 7,995 mlrd. pajamų – 25,8 proc. daugiau. Tai sudarė 55 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6,086 mlrd. eurų – 25,4 proc. daugiau.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297,5 euro). Tuo metu vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui augo 71 proc. iki 697 eurų.  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Visoje Lietuvoje esančiuose „Ignitis“ klientų aptarnavimo skyriuose pastarosiomis dienomis nusidriekė eilės. Panevėžys šiuo aspektu – jokia išimtis. Prie Senamiesčio gatvėje įsikūrusio „Ignitis“ skyriaus kalbinti pašnekovai sako paslaugų laukę ir po kelias valandas. Tiesa, buvo tokių, kurie skyriuje užtruko vos pusvalandį. Atvyksta sudaryti sutarčių Šalia įėjimo į skyrių sutikta vidutinio amžiaus moteris naujienų portalui JP atskleidė, kiek laiko ji praleido skyriuje.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika. Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų „Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą.

Ekonomiką stabtelti privertė infliacija, geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių sutrikimai, teigia Lietuvos banko ekonomistas. Anot jo, prie sumenkusios ekonomikos raidos prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Pasak Dariaus Imbraso, tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia rizikos, dėl kurių šalies ekonomika gali augti reikšmingai lėčiau, nei buvo tikimasi.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, rašoma pranešime spaudai.  Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė 438,5 euro – 47,5 proc. daugiau nei 2016 metais (297 eurų).  Įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 27,7 proc., remdamasis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausią vartojimo išlaidų dalį gyventojai pernai skyrė maistui ir nealkoholiniams gėrimams (30 proc.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė –0,4 procento.

Vilniuje kitą šildymo sezoną galėtų būti naudojamas mažiau taršus mažasieris mazutas, naudojamas laivyboje, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  Siekiant esamą įmonės infrastruktūrą pritaikyti mazuto derinimui, VŠT reikės investuoti apie 700-800 tūkst. eurų.    Pasak G. Bakano, mažasierio mazuto rinkoje netrūksta, todėl didelių jo kainų šuolių nenusimato.  „Dar konkrečiai nežinome, iš ko pirksime. Rinkoje mažasierio mazuto yra.

Birželį po beveik metus trukusio augimo sumažėjusi vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepą gali dar šiek tiek smuktelti, sako pieno rinkos specialistai. Jų teigimu, kritimą lemia sezoniškumas. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina birželį siekė 518,6 euro už toną ir buvo 1,6 proc. mažesnė nei gegužę. Palyginti su praėjusių metų birželiu, kaina buvo 72,1 proc. didesnė. Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovės, mažėjimą veikia sezoniškumas.

Daugiau kaip 30 metų veikiantis gyvūnų prekių parduotuvių tinklas „Kika“ atsisako prekybos paukščiais, graužikais, žuvytėmis, ropliais, penktadienį rašo portalas vz.lt. „Kika LT“ mažmenos tinklo vadovės Lolitos Bareikienės teigimu, įmonė nusprendė nutraukti prekybą gyvūnais ne dėl to, kad būtų sugriežtėję kokie nors prekybos reikalavimai – keičiasi ir pačios įmonės, ir visuomenės požiūris į naminius gyvūnus.  Iš prekybos gyvūnais „Kika“ gaudavo nežymią dalį pajamų, iki 2 proc.

Statistikos departamentas penktadienį skelbs antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  BNS kalbinti ekonomistai šią savaitę teigė, kad daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies BVP per metus augino 1,4–3,2 proc. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas, daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje prognozuoja recesiją.

Augant žaliavų kainoms, energetikos ištekliams, darbuotojų atlyginimams, įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išlaidas. Vienos jų bando taupyti energetinius išteklius, kitos – atsisako plėtros planų ir investicijų. Tačiau nepaisant to, tikina, kad rudenį situacija bus dar sudėtingesnė, tad gali mažėti gamybos apimtys, dalis darbuotojų gali būti atleisti. Tuo metu ekonomistai irgi prognozuoja, kad infliacija rudenį gali neslopti dėl situacijos energetikos ir žemės ūkio sektoriuose.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Jai šiais metais skirta 10 mln. eurų iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos, pranešime žiniasklaidai nurodo APVA.

Nuo 2010-ųjų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) tikisi, kad rugpjūtį paaiškės, kas suprojektuos, kaip išmontuoti du joje veikusius branduolinius reaktorius. Pasak IAE vadovo Andriaus Kamieno, atrankos procesas yra paskutinėje stadijoje.   „Rugpjūtį mes tikimės pasirašyti sutartį su (koncepcijos rengimo – BNS) rangovais“, – BNS sakė A. Kamienas. IAE vadovo teigimu, pagal visą uždarymo planą tai yra viena iš brangiausių jo dalių.

Žemės ūkio verslo, maisto gamybos ir tarptautinės prekybos bendrovės „Linas Agro Group“ įmonė „Linas Agro“ gavo sindikuotą 170 mln. eurų paskolą iš trijų bankų – Šveicarijos „Credit Suisse“, „Swedbank“ bei SEB. „Credit Suisse“ paskolins 60 mln. eurų, „Swedbank“ ir SEB – po 55 mln. eurų. Paskola bus skirta apyvartinėms lėšoms – veiklai Lietuvoje finansuoti, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Elektromobilius įsigijusiems gyventojams išmokamos pirmosios kompensacijos, kurių bendra suma siekia 631 tūkst. eurų. Šią savaitę išmokėti 270 tūkst. eurų už 71 įsigytą elektromobilį, artimiausiu metu 124 asmenims ir įmonėms bus išmokėta dar 361 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Dalyje pasienio kontrolės punktų Lietuvos pasienyje su Baltarusija padidėjo vilkikų eilės. Bendrai įvažiavimo į Baltarusiją laukia apie 1,1 tūkst. automobilių. Baltarusijos pusėje vietomis susidarė tik minimalios automobilių eilės.

Interneto žiniasklaidos asociaciją (IŽA) vienijantys didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiantys naujienų portalai imasi lyderystės žiniasklaidos rinkoje ir pirmieji susitarė dėl vienodo rinkodaros turinio žymėjimo visose naujienų portalų platformose. Tuo tikslu pasirašytas memorandumas, kur numatytos aiškios taisyklės, kaip nuo šiol žymima reklama, specialusis projektas ir pranešimai spaudai.

Lietuva šiemet turėtų suvartoti 24 proc. mažiau dujų nei praėjusiais metais, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Prognozuojama, kad bendras šių metų gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje gali siekti 18,4 teravatvalandės (TWh), kai pernai jis siekė 24,1 TWh. „Jei situacija dujų rinkoje išliks panaši, galimai šios tendencijos išsilaikys ir pirmąjį 2023 metų ketvirtį, todėl Lietuvai imtis papildomų dujų vartojimo mažinimo priemonių gali neprireikti“, – teigiama LEA pranešime.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva, kaip ir pernai, užėmė 14-ą vietą ir viršijo ES vidurkį. Lietuvos indeksas įvertintas 52,7  balo, tuo metu ES vidurkis yra 52,3 balo, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Europos Komisijos vertinimu, gerų rezultatų Lietuva pasiekė skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje, kur jos vertinimo rodikliai beveik du kartus viršija ES vidurkį, ir čia Lietuva iš 12 vietos pakilo į 10 vietą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja ketvirtadienį priimti Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną Eliziejaus rūmuose ir pavaišinti jį vakariene. Tai bus dar vienas žingsnis Saudo Arabijos lyderio diplomatinės reabilitacijos kelyje, praėjus mažiau nei ketveriems metams po Stambule įvykdyto žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi nužudymo.

„Naujienoms apie karą Ukrainoje tampant kasdienybe, ir parama jai turi būti įkasdieninta“, - sako Ieva Nomeika, kartu su broliu suvienijusi jėgas ir sukūrusi paramos Ukrainai programėlę, skirtą el. parduotuvėms. Jos gali pasirinkti – arba paramai skirti dalį savo apyvartos, arba kviesti pirkėjus greitai ir paprastai paaukoti Ukrainai apsiperkant internetu. Visos per programėlę suaukotos lėšos bus skiriamos paramos fondams. Programėlės „Bucha.

Vietos veiklos grupių tinklui (VVGT) skundžiantis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vėlavimų derinti vietos projektus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sudarė komisiją, kuri turės ištirti galimą NMA vadovo Aleksandro Muzikevičiaus nusižengimą.  VVGT teigia, jog NMA vėluoja derinti apie 50 vietos projektų vertinimo ataskaitas bei apie 30 projektų – teikti metodinę pagalbą, be kurios neįmanoma įvertinti vietos projektų ir pateikti jų svarstyti.

Švedijos koncerno „Ikea“ grupės valdoma Kazlų Rūdos medžio drožlių ir baldų gamybos įmonė „Ikea Industry Lietuva“ planuoja investuoti į medienos antrinio perdirbimo liniją daugiau nei 10 mln. eurų. Investicijos leis iki 2030 metų visą produkciją gaminti tik iš perdirbtos medienos, pranešė įmonė.

Valdantieji žadėjo peržiūrėti visas mokestines lengvatas ir padaryti mokesčius teisingesnius visiems. Tačiau užuot kai kurias lengvatas naikinę, jas nori padaryti amžinomis. Seime registruotos pataisos taikyti neterminuotą 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą trečiadienį Seime registravo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkai konservatoriai Mykolas Majauskas ir Kazys Starkevičius.

Nuo ketvirtadienio gyventojai gali kreiptis dėl paramos daugiabučių namų šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Tam iš Klimato kaitos programos lėšų numatyta 4 mln. eurų. Energetikos ministerija pranešė skelbianti kvietimą, pagal kurį mažosios renovacijos projektams numatyta 50–80 proc. finansinė parama.

Klaipėdos uostas sukurtų dar daugiau pridėtinės vertės, jei patobulintų infrastruktūros ir žemės valdymą, skelbia Valstybės kontrolės atlikto infrastruktūros valdymo audito išvados. Uosto vadovas pastabų neneigia ir sako, kad patobulinimams reikia laiko. Uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių teritorijų poreikio ir jų prijungimo prie uosto, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepakeitė balandžio prognozės ir mano, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,8 proc. Tuo metu 2023 metais augimas turėtų siekti 2,3 procento. Pasak TVF, didelis infliacinis spaudimas, jaučiamas 2022 metais, kitąmet turėtų silpnėti, stabilizavusis energijos ir žaliavų kainoms, teigiama Finansų ministerijos pranešime.  TVF ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų augti 17,9 proc., bet kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 procento.

Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja už 2 mln. eurų įsigyti saulės elektrinių parkų. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Projektui įgyvendinti įmonė tikisi gauti Klimato kaitos programos subsidiją, kuri siektų 1,45 mln. eurų, pranešė Turto bankas.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta pirmąjį šių metų pusmetį siekė 127,7 mln. eurų – 57,2 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu metu ir 17,5 proc. daugiau nei atitinkamu 2019 metų laikotarpiu. „Aprangos“ grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą siekė 7,1 mln.

Statybos sąnaudų elementų kainos birželį, palyginti su geguže, padidėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 2 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų – 0,9 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas 0,2 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 2,7 proc. – pabrango izoliacinės medžiagos, 2,6 proc.

Išankstinis liepos infliacijos lygis Lietuvoje rodo, kad jos augimas išsikvepia, teigia kai kurie ekonomistai. Jų teigimu, tai lemia vartojimo mažėjimas, nusistovėjusios žaliavų kainos bei palyginamoji bazė. Ar infliacijos augimo lėtėjimas yra tendencija, analitikų vertinimu, parodys ruduo. Kai kurie pastebi, kad greitą infliacijos atoslūgį stabdys situacija energetikos bei žemės ūkio sektoriuose.

Po trijų nesėkmingų bandymų nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) spalį planuoja ieškoti naujo rangovo, kuris pastatytų mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną, o sutartis būtų pasirašoma kitų metų kovą, sako IAE vadovas Andrius Kamienas. Anksčiau skelbta, kad atliekyno statybos kainuos apie 70 mln. eurų, tačiau A. Kamienas teigia, kad jos brangs.

Rusijai smarkiai mažinant dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, Bendrijai būtų išmintinga atsisakyti rusiškų dujų, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, akivaizdu, kad mažindama dujų tiekimą Rusija siekia pakenkti Europai.  „Tai yra absoliuti manipuliacija ir akivaizdus tikslas išlaikyti bent minimalų dujų srautą, kuris su ženkliai padidėjusiomis kainomis reiškia dar didesnes pajamas Rusijos biudžetui.

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais vertinimais, buvo 20,8 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Liepą, palyginti su birželiu, vartotojų kainų pokytis siekė 0,7 proc.

Dėl grūdų gabenimo į Baltijos šalių uostus per Baltarusiją turi spręsti pati Ukraina, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius. „Tai visu pirma turėtų būti pačių ukrainiečių sprendimas. Lietuva pati nesiims nei inicijuoti, nei spręsti šio klausimo. Patys ukrainiečiai turi nuspręsti dėl to“, – ketvirtadienį LRT sakė J. Neverovičius.

Paskutinę rugpjūčio savaitę turėtų prasidėti intensyvūs pokalbiai dėl energijos taupymo pramonės sektoriuje, portalui delfi.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Pasak jo, svarstomos tokios priemonės, kaip įrenginių paleidimo koordinavimas tarp stambesnių elektros vartotojų, taip pat „nereikalingos“ elektros taupymas.  „Tarkime, dvi stambios gamyklos pasileidžia vienu metu, pavyzdžiui, nuo aštuonių valandų ryto.

Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) turi sumokėti 1 mln. eurų skolą atliekų tvarkymo bendrovei „Ekonovus“, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepos 19 dieną neskundžiama nutartimi patvirtino organizacijos įsiskolinimą. Teismas atsisakė priimti PTO kasacinį skundą nustatęs, kad jis neatitinka įsiteisėjusių sprendimų peržiūrėjimo reikalavimų.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas teigia, jog liepos viduryje Europos Komisijos (EK) išleistos gairės dėl Kaliningrado tranzito suteikė aiškumo.  „Mūsų šalis remia aiškumą Lietuvai ir visišką supratimą kaip įgyvendinti sankcijas. (...) Mes vertiname Komisijos suteiktą aiškumą, padedantį mūsų sąjungininkams lietuviams įgyvendinti sankcijas“, – LRT ketvirtadienį sakė R. Gilchristas. Jis teigė EK išaiškinimo nelaikantis išdavyste.  „Tikrai ne, nelaikau to išdavyste.

Buvusio Kauno savivaldybės administracijos vadovo galimos korupcijos tyrime figūruojanti statybų bendrovė „Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be jokio teisinio pagrindo naudojosi 2 ha „Kauno vandenų“ sklypu. Kaip ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt, vėliau bandyta santykius įteisinti, sudaryta sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) planuoja kurti energetikos sektoriaus duomenų bazę.  Agentūra pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusia įmone „IO Projects“, kuri už 51,7 tūkst. eurų (be PVM) turės parengti galimybių studiją, pagal ją bus kuriama energetikos sektoriaus duomenų bazė, skirta rinkti, kaupti, sisteminti ir analizuoti duomenis. „Šią duomenų bazę planuojama kurti, siekiant sudaryti sąlygas sistemingam energetikos duomenų modeliavimui, stebėsenai ir vertinimui.

Į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržytoą ir laikinojo administratoriaus prižiūrimą Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“ šią savaitę iš prastovų grįžta 97 darbuotojai, dar daugiau jų grįš kitą savaitę, BNS patvirtino įmonės atstovas. Šią savaitę grįžtantys darbuotojai atliks planinius įrangos remonto darbus, sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius. „Produkcijos gamybos atnaujinimo procesas vyksta, kaip ir buvo suplanuota.

Lietuvos bankas keturioms elektroninių pinigų įstaigoms skyrė iki 30 tūkst. eurų baudas už laiku nepateiktas  finansines ataskaitas. Bendrovei „Zen.com“ už metinės ataskaitos nepateikimą skirta 20 tūkst. eurų, „Via Payments“ – 20 tūkst. eurų, „Secure Nordic Payments“ – 10 tūkst. eurų, o „Lux International Payment System“ – 4 tūkst. eurų bauda, trečiadienį pranešė Lietuvos bankas.  Be to, „Zen.com“ skirta 10 tūkst.

Nepaisant augančių palūkanų normų ir kainų, kalbų apie artėjantį sunkmetį, nekilnojamo turto (NT) vystytojai gyventojams siūlo įspūdingus namus 30 metrų aukštyje ar su garažais lėktuvams pasistatyti. Jų kaina siekia daugiau nei 1 mln. eurų. NT specialistas abejoja, ar lietuviai šiuos namus pirks. Tuo metu ekonomistas tikina, kad panašių, drąsių projektų reikėtų daugiau.